Vilkija
   Vilkija COA.jpg   
Vilkija prie Nemuno.JPG
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Kauno apskritis Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno rajono savivaldybė Kauno rajono savivaldybė
Gyventojų (2022) 1 738
Plotas 2,7 km²
Tankumas (2022) 644 žm./km²
Pašto kodas LT-54015
Commons-logo.svg Vikiteka Vilkija
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)
Vardininkas: Vilkijà
Kilmininkas: Vilkijõs
Naudininkas: Vil̃kijai
Galininkas: Vil̃kiją
Įnagininkas: Vil̃kija
Vietininkas: Vilkijojè

lenk. Wilki, rus. Вилькiя, rus. Вильки[1][2]

Vilkija – miestas Kauno rajone, 25 km į šiaurės vakarus nuo Kauno, šalia kelio  141  KaunasJurbarkasŠilutėKlaipėda , dešiniajame Nemuno krante. Vilkijos seniūnija, yra apylinkių seniūnijos centras. Urbanistikos paminklas. Mieste stovi neogotikinė Vilkijos Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1908 m.), yra Vilkijos gimnazija, Garliavos meno mokyklos skyrius, biblioteka (nuo 1939 m.), aukštesnioji liaudies amatų mokykla, Vilkijos žemės ūkio mokykla, paštas, slaugos ligoninė.

Miesto kapinėse yra paminklas rezistentams. Senosiose kapinėse yra trys XIX a. nežinomų liaudies meistrų mūriniai (architektūros paminklai) koplytstulpiai, knygnešių daraktorių kapas. Išliko namas, kuriame 18621864 m. gyveno tautosakininkas Antanas Juška (1819–1880), yra A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejus (klebonijos pastate; rengiamos parodos, organizuojamos ekskursijos po apylinkes). Yra žydų kapinės. Stovi Šv. Juozapo koplytstulpis (pastatytas 1992 m. minint 200-ąsias metines, kai Vilkijai suteikta Magdeburgo teisė), Šv. Florijono paminklas (pastatytas 1999 m.).

GeografijaKeisti

Vilkija – savitas kalvų miestas, išsidėstęs Vilkijos kalvagūbryje (80–90 m virš jūros lygio). Ji įsikūrusi aukštutinėje ir žemutinėje terasoje, stataus šlaito suformuotame slėnyje. Miestas yra dešiniajame Nemuno krante, į kairįjį krantą plukdo vienintelis Lietuvoje motorinis keltas „Vilkynė“.

EtimologijaKeisti

Vilkijos vardas radosi iš bendrinio žodžio vilkija („vilkų gauja“) – matyt, taip vadintos vietos, kuriose būta daug vilkų.[3] Pasakojama, kad Vilkijos pavadinimas atsirado tada, kai žmonės, gyvenantys kitoje Nemuno pusėje, pavyzdžiui, dabartiniuose Mikytuose, girdėjo toje vietoje, kur dabar yra Vilkijos apylinkės, staugiančias gaujas vilkų. Nuo to laiko šis kraštas vadinamas Vilkija, o pavadinimas galėjęs kilti iš žodžių junginio vilkų gauja.

IstorijaKeisti

 
Senosios žydų kapinės

Vilkija minima nuo 1364 m. (kaip Wilkenbethe, nors kai kurie šaltiniai nurodo 1426 m.), 1369 m. sunaikinta Vilkijos pilis (arba Paštuvos pilis, dabartiniame Jaučakių kaime). 1430 m. rugsėjo 22 d. Vilkiją mini Ldk Vytautas laiške kryžiuočių magistrui P. Rusdorfui. 1450 m. Gdansko pirklių dokumentuose minima Vilkijos muitinė – pirmoji lietuvių muitinė prie Nemuno. Pro Vilkiją ėjo sausumos ir vandens prekybos keliai Vilnius-Karaliaučius, kas skatino gyvenvietės augimą.

Nuo 1512 m. minimas Vilkijos miestas (patekęs į 15291567 m. neprivilegijuotų LDK miestų sąrašą), vėliau miesto teises prarado. Čia buvo LDK Vilkijos dvaras, kurį 1549 m. Žygimantas Augustas užrašė Barborai Radvilaitei. [4] 17921795 m. Vilkija vėl buvo miestas – 1792 m. kovo 20 d. Stanislovas Augustas suteikė miesto teises ir herbą, bet tų metų viduryje, kai krašte įsigalėjo rusų palaikomi naujų miestų priešininkai, Vilkijos savivalda tikriausiai buvo uždaryta, nors Tado Kosciuškos sukilimo metu ji galėjo atgyti, kadangi 1794 m. minimi savivaldos pareigūnai. Miestelėnai su naująja Rusijos administracija dėl savivaldos teisių kovojo iki XIX a. 3-ojo dešimtmečio, bet jų neatgavo.

1919 m. atidaryta pirmoji Vilkijos mokykla.

Po II pasaulinio karo, 1950 m. Vilkija susigrąžino miesto teises, trumpam buvo Vilkijos apskrities, o po to – Vilkijos rajono centru. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, veikė profesinė technikos mokykla (žemės ūkio mechanizacija, vaisių ir daržovių auginimas), žvėrininkystės fermos prie miesto.

1998 m. patvirtintas naujasis Vilkijos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
nuo 1486 m. Vilkijos valsčiaus centras
XVI a. vidurys Žemaitijos seniūnija
XVII a. ?
XIX a. pradžia – 1948 m. Kauno apskritis
19481950 m. Vilkijos apskrities centras
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas Vilkijos rajono centras Kauno sritis
19531962 m.
19621963 m. Kauno rajonas
19631995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Vilkijos apylinkės centras
1995 Vilkijos seniūnija, Vilkijos apylinkių seniūnijos centras Kauno rajono savivaldybė Kauno apskritis


GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1862 m. ir 2021 m.
1862 m.*[2] 1897 m.sur. 1923 m.sur.[5] 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur. 1976 m.[7] 1979 m.sur.[8]
1 181 2 012 2 068 1 996 2 286 2 400 2 371
1989 m.sur.[9] 2001 m.sur.[10] 2011 m.sur.[11] 2015 m. 2020 m. 2021 m.sur. -
2 629 2 338 2 131 2 030 1 848 1 762 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtisKeisti

2011 m. gyveno 2 131 žmonės:[12]

2001 m. gyveno 2 338 žmonės:[13]

Žymūs žmonėsKeisti

 
Luiso Armstrongo vardo lauko estrada.
 
Gatvė Vilkijoje

SportasKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Вильки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6 (11) : Венцано — Винона. С.-Петербургъ, 1892., 373 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 458 psl. (Wikisources.org)
  3. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 250–251
  4. Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. – 123 p.
  5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  7. Vilkija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 524
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  12. 2011 m. surašymo duomenys
  13. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto
  14. Kur prasideda Louiso Armstrongo legenda – „Kovos lauke“, o gal Vilkijoje?, LRT.lt, 2019.10.26
  15. Vilkijos amfiteatre – pagarbos ženklai L. Armstrongo įtėviams, Kauno Diena, 2021-05-24

NuorodosKeisti

Aplinkinės gyvenvietės

  Purviškiai – 11 km Zauniškiai – 6 km
Daugeliškiai – 7 km
ČEKIŠKĖ – 15 km
 
SEREDŽIUS – 13 km
     
     
     
Mikytai – 3 km
BUBIAI – 7 km