Mìnskas [2] (blrs. Мiнск, rus. Минск) – Baltarusijos sostinė ir didžiausias šalies miestas; srities ir rajono centras; miestas-didvyris. Vienuoliktas pagal dydį Europos žemyno miestas. Tai artimiausia nuo Vilniaus užsienio sostinė.

Minskas
blrs. Мiнск, rus. Минск
            
Nepriklausomybės aikštė (2009 m.)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Minsko sritis Minsko sritis
Rajonas Minsko rajonas
Įkūrimo data 1067
Meras Vladimir Kukharev[1]
Gyventojų (2022) 1 996 553
Plotas 348,85 km²
Tankumas (2022) 5 723 žm./km²
Tinklalapis www.minsk.gov.by
Vikiteka Minskas
Vaizdas į Minsko senamiestį ir Svisločiaus upę (2015 m.)
Minsko centras (2007 m.)

Geografija redaguoti

 
Minsko centras (2014 m.)
 
Minsko vaizdas (2007 m.)

Rytų Europos miestas, išsidėstęs prie Svisločės upės (Dniepro baseinas) 280,6 m aukštumoje.

Administracinis suskirstymas redaguoti

 

Šiuo metu Minskas suskirstytas į 9 rajonus (šiuose rajonuose išskiriami smulkesni mikrorajonai, bet jie neturi savivaldos):[3]

  1.   Centrinis rajonas (blrs. Цэнтральны)
  2.   Tarybinis rajonas (blrs. Савецкі)
  3.   Gegužės pirmosios rajonas (blrs. Першамайскі)
  4.   Partizanų rajonas (blrs. Партызанскі)
  5.   Gamyklų rajonas (blrs. Заводскі)
  6.   Lenino rajonas (blrs. Ленінскі)
  7.   Spalio rajonas (blrs. Кастрычніцкі)
  8.   Maskvos rajonas (blrs. Маскоўскі)
  9.   Frunzės rajonas (blrs. Фрунзенскі)

Istorija redaguoti

Pirmą kartą minimas 1067 m. kaip Менеск. Įvairiu metu buvo žinomas ir kaip Меньск, Міньск, iki 1933 m. rusifikacijos Менск[4]. XII–XIV a. miestas buvo Minsko kunigaikštystės sostinė. Nuo XIV a. priklausė Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei, 1793 m. atiteko Rusijos imperijai, buvo Minsko gubernijos ir Minsko apskrities centras.[5]

1918 m. kovo 25 d. tapo nepriklausomybę paskelbusios Baltarusijos sostine, 1919 m. Baltarusijos SSR sostine. 1921 m. buvo įkurtas seniausias Baltarusijos universitetas. Per II pasaulinį karą Minskas buvo visiškai sugriautas. Pokario metais miestas atstatytas. Sovietmečiu buvo mašinų, maisto, chemijos pramonės centras.[6] 1991 m. tapo nepriklausomos Baltarusijos sostine.

Pramonė redaguoti

Išvystyta statybos, metalo apdirbimo, mašinų (БелавтоМАЗ, traktoriai МТЗ, staklių), prietaisų, televizorių, laikrodžių, šaldytuvų pramonė. Taip pat stipri lengvoji, maisto, chemijos, vaistų, poligrafijos pramonė. Gaminamos statybinės medžiagos, baldai.

Transportas redaguoti

Didelis geležinkelio mazgas. XIX a. pabaigoje nutiesta Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio atšaka iš Naujosios Vilnios į Minską.

Nuo 1984 m. veikia Minsko metropolitenas. Yra Nacionalinis Minsko oro uostas. Miestą juosia Minsko žiedinis automobilių kelias.

Švietimas ir kultūra redaguoti

Įsikūrusi Baltarusijos mokslų akademija, 13 aukštųjų mokyklų (tarp jų – Baltarusijos valstybinis universitetas, konservatorija ir kt.), 7 teatrai (žymiausias – operos ir baleto), 12 muziejų (Didžiojo Tėvynės karo, senovės baltarusių meno, liaudies architektūros ir buities, dailės), Minsko zoologijos sodas.

Architektūra redaguoti

Išlikę vyriausybės rūmai (1930–1933 m.), sporto rūmai (1966 m.), vandens sporto kompleksas (1965–1969 m.).

Sportas redaguoti

Futbolas redaguoti

Motobolas redaguoti

Lietuviai redaguoti

Minske lietuvių įsikūrė dar XIV–XV a. XIX a. pabaigoje veikė Lietuvos darbininkų sąjungos skyrius.[9]

Per Pirmąjį pasaulinį karą Minske veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyrius, kunigo Vincento Borisevičiaus įkurtas Lietuvių moksleivių šelpimo būrelis. 1917 m. mieste vyko Vakarų fronto lietuvių kareivių II suvažiavimas, kuriame dalyvavo apie 6000 lietuvių karių. Minske buvo leidžiami bolševikinės krypties lietuviški laikraščiai, knygos. 19281937 m. Minsko radijas kartą per savaitę transliavo laidas lietuvių kalba.[10]

Po SSRS žlugimo, 1992 m. tarp Lietuvos ir Baltarusijos atkurti diplomatiniai santykiai. Dabar Minsko centre veikia Lietuvos ambasada. 1994 m. Minske įkurta Baltarusijos lietuvių bendruomenė, 1996 m. – sekmadieninė lietuvių mokykla. 2000 m. mieste įsteigtas Baltarusijos lietuvių kultūros, švietimo ir informacijos centras.

Galerija redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. „Reception hours and opening hours“. Minsk city executive committee. Suarchyvuotas originalas 2020-09-11. Nuoroda tikrinta 2020-12-10.
  2. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  3. Minsko miesto rajonai. Archyvuota kopija 2022-08-17 iš Wayback Machine projekto. Mashke.org (tikrinta 2023-01-06).
  4. 69 гадоў таму Менск стаў Мінскам Archyvuota kopija 2009-06-03 iš Wayback Machine projekto. (gudų k.)
  5. Mińsk. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 453 psl. (lenk.)
  6. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 282
  7. „2011 m. atvirasis Baltarusijos motobolo čempionatas“. Suarchyvuotas originalas 2010-06-23. Nuoroda tikrinta 2012 m. kovo 4 d.. {{cite web}}: no-break space character in |title= at position 5 (pagalba)
  8. „2010m. atvirojo Baltarusijos motobolo čempionato varžybų tvarkaraštis - motobolas“. Suarchyvuota iš originalo 2010-06-23. Nuoroda tikrinta 2012-03-04.{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  9. Minskas. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 360
  10. http://193.219.47.10/mokslo-lietuva/node/2552[neveikianti nuoroda]

Nuorodos redaguoti