Hamburgas (vok. Hamburg), oficialiai Laisvasis ir Hanzos miestas Hamburgas (vok. Freie und Hansestadt Hamburg) – miestas ir žemės šiaurės Vokietijoje, prie Elbės ir Alsterio upių, susisiekia su Šiaurės jūra. Verslo, pramonės ir kultūros centras. Antrasis pagal dydį uostas Europoje. Antrasis pagal dydį Vokietijos miestas.

Hamburgas
vok. Hamburg
            
Hamburgo panorama
Hamburgas
Hamburgas
53°33′0″ š. pl. 10°0′0″ r. ilg. / 53.55000°š. pl. 10.00000°r. ilg. / 53.55000; 10.00000 (Hamburgas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Vokietijos vėliava Vokietija
Žemė Hamburgas
Įkūrimo data 808
Meras Peter Tschentscher (SPD)
Gyventojų (2008) 1 777 373
Plotas 755,264 km²
Tankumas (2008) 2 353 žm./km²
Altitudė 6 m
Pašto kodas 20001–21149, 22001–22769
Tel. kodas 040
Tinklalapis www.hamburg.de
Vikiteka Hamburgas
Kirčiavimas Hámburgas

Istorija

redaguoti

Hamburgo pavadinimas kilo nuo 808 m. prie Alsterio pastatytos tvirtovės pavadinimo Hamma Burg (čia „burg“ reiškia „tvirtovė“, o „ham“ senąja saksoniečių tarme – „krantas“). Tai buvo pirmasis statinys toje vietoje. Tik XII a. didesnę svarbą miestui įgavo Elbės upė.

Pagal legendą, 1189 m. gegužės 7 d. imperatorius Barbarosa paskelbė, kad Hamburgo pirkliai gali tarpusavyje laisvai prekiauti. Ir nors „Barbarosos chartija“ formaliai įkurta tik po šimtmečio, tas pareiškimas paskatino įvairių pirklių gildijų ir prekybos namų steigimąsi.

1190 m. hamburgiečiai pabandė išsilaisvinti iš aristokratų valdžios, tačiau toji laisvė tetruko 11 m., kai miestą užėmė danai, išstumti iš miesto tik 1227 m. Tada miestas ėmė sparčiau vystytis, o įstojimas 1300 m. į Hanzos miestų lygą tai dar labiau paspartino. XIV a. pabaigoje mieste gyveno jau 7500 gyventojų.

 
Hamburgo uostas 1910 m.

Išskirtiniai istoriniai įvykiai, įsirėžę miestelėnų atmintyje:

  • Napoleono okupacija (18061814);
  • Didysis Hamburgo gaisras (1842).

Tik apie 1900 m. Hamburgas tapo metropoliu, kai miesto gyventojų skaičius pasiekė milijoną. Hamburgas nuo 1937 m. turi Vokietijos žemės statusą (prijungus prie Hamburgo priemiestį Altoną, miestas sutampa su žemės teritorija – viso 746 km²).

Antrojo pasaulinio karo metu Hamburgas buvo smarkiai sugriautas sąjungininkų bombardavimų. Intensyvios oro atakos prasidėjo 1943 m. liepos pabaigoje (operacija Gomora). Oro antpuoliai buvo rengiami su lozungu: „Jie sėjo vėją, todėl turi pjauti viesulą“. Vėliau ši operacija pradėta vadinti Vokietijos Hirosima. Bombardavimas buvo toks intensyvus, kad nuo kilusių gaisrų temperatūra siekė 800 °C, lydėsi asfaltas, o žmonės tiesiog iškepdavo karštyje. Vien tik liepos 27 naktį žuvo per 40 tūkst. žmonių. Karo pabaigoje miesto centre iš pastatų praktiškai buvo likęs tik vienintelis, pajuodęs nuo suodžių, Šv. Mykolo bažnyčios bokštas.

Britų kariai Hamburgą užėmė 1945 m. gegužės 3 d. Po metų buvo išrinkta miesto taryba, o 1952 m. priimtas naujas miesto statutas, galiojantis iki dabar. 1962 m. vasarį miestą užplūdo galingas potvynis, kurio metu žuvo virš 300 žmonių.

Apie miestą

redaguoti
 
Hamburgo Špaiherštato mikrorajonas

Hamburgo senamiestis yra rytiniame Alsterio (Alster) upės krante, o naujamiestis – vakariniame. Senamiestyje yra pagrindiniai verslo kvartalai, daug kanalų. Tad Hamburgas pasižymi ir tiltų gausa (net 2304), kurie pastatyti per kanalus – čia daugiau tiltų nei Amsterdame ir Venecijoje kartu paėmus. Alsterio upės žiotyse yra suformuoti ežeriukai, nedidelės užtvankos, dambos, šalia yra daug alėjų ir parkų. Žalioji zona sudaro net 14 % miesto ploto.

Hamburgui esant stambiam uostui, natūralu tikėtis, kad turėjo būti vieta, kur iš plaukiojimų grįžę jūreiviai galėtų išlieti susikaupusią energiją. Tokia vieta Hamburge yra Sankt Pauli rajonas, nuo seno garsėjęs prostitučių (ir kitokių seksualinių paslaugų) sankaupa. Tačiau čia, skirtingai nuo Amsterdamo, uždara „raudonų žibintų“ Herbertstraße gatvė iškart pasitinka draudžiančiu moterims vaikščioti ženklu. Netoliese įsikūręs ir turistų mėgiamas Erotikos muziejus. Šis rajonas pasižymi kaip poilsio ir pramogų centras.

Kultūra

redaguoti
 
Hamburgo valstybinė opera
 
Čilihauzas

Hamburge yra keletas aukštųjų mokyklų: Hamburgo universitetas, Taikomųjų mokslų universitetas, Technikos universitetas Federalinių karinių pajėgų universitetas ir kitos.

Hamburgo universitetą nuspręsta steigti 1919 m. kovo 28 d. Naujai įsikūrusiame universitete dirbo tokie iškilūs mokslininkai kaip Ernstas Kasireris (filosofija), Ervinas Panovskis (meno istorija), Otas Šternas (chemija), Viljamas Šternas (psichologija) ir kiti. Universiteto centriniai rūmai yra Von-Melle parke. Šiandien universitete, kurį sudaro 270 pastatų visame mieste, mokosi beveik 40 tūkst. studentų, dėsto apie 900 profesorių.

Hamburge yra keli UNESCO pasaulio paveldo objektai: Špaiherštatas, Kontorhauzas, Čilihauzas.

Mieste gausu muziejų: Meno galerija (Kunsthalle), Hamburgo archeologijos ir istorijos muziejus, Menų ir amatų muziejus, Etnologijos muziejus, Zoologijos ir botanikos muziejus, Komunikacijų muziejus, Brucerijaus meno forumas, „Dialogas tamsoje“ (tamsos pasaulio suvokimas), Vaško figūrų muziejus, Hamburgo požemiai, muziejiniai laivai ir kita. Nemažiau ir teatrų.

Hamburgas išgarsėjo kaip Hamburgo alternatyviosios muzikos mokyklos lopšys. Jis buvo ir 9-ojo dešimtmečio sunkiojo metalo pagrindinis Vokietijos centras. Alternatyvios ir pankų muzikos entuziastai spiečiasi prie Rote Flora vilos, esančios Sternschanze rajone.

Hamburge organizuojamos įvairios kasmetinės šventės ir renginiai.

 
Hamburgo uosto teatras

Muzikos:

  • G-Move: Techno-muzikos paradas, birželis;
  • Fleetinselfest: Muzika atviram ore, liepa;
  • Schlagermove – 1970-ųjų vokiškų šlagerių paradas, liepa.

Ugnies festivaliai:

  • Kirschblütenfest: Japonų kultūros ir fejerverkų festivalis, gegužė;
  • Tarptautinis fejerverkų festivalis, rugpjūtis.

Filmų festivaliai:

  • Fantastinių filmų festivalis, balandis;
  • Kurzfilmfestival: trumpametražių filmų festivalis, birželis;
  • Ispaniškų filmų festivalis, liepa;
  • Filmfest Hamburg, rugsėjis;
  • lesbiečių ir gėjų filmų Hamburgo festivalis, spalis;
  • Lotynų Amerikos filmų festivalis, gruodis.

Sporto renginiai:

  • Hamburgo maratonas, balandis;
  • Egzotinių valčių lenktynės, rugpjūtis;
  • Viešasis Hamburgo triatlonas, rugpjūtis.

Mieste 1974 m. vyko X pasaulio futbolo čempionatas, 1988 m. – VIII Europos futbolo čempionatas, o 2006 m. – XVIII pasaulio futbolo čempionatas. Žymiausi klubai miesto istorijoje:

 
Atminimo lentos fragmentas ant vad. Klaipėdos namo (vok. Memel Haus). Pastatas priklauso Generaliniam Vokietijos laivų dailidžių kooperatyvui (vok. Allgemeine Deutsche Schiffszimmerer-Genossenschaft), šis kooperatyvas veikia kaip ūkio subjektas – nuo 1890 m. stato ir nuomoja gyvenamuosius būstus. Jis buvo įsigijęs ir nedidelę laivų statyklą anuometinėje Klaipėdoje, to garbei ir buvo 1935–1936 m. pavadintas namas dabartinių Breiter Gang ir Rademachergang gatvių sankryžoje.[1]

Ryšiai su Lietuva

redaguoti

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ėmė telktis pabėgėliai iš Lietuvos. Įsisteigė Lietuvių komitetas (pirmininkas A. Danta), veikė dvi stovyklos: Ralsted–Holdingenbaumo (1946 m. pr. iškelta) ir Hamburgo uoste stovėję penki laivai (anksčiau plaukioję Nemunu) su lietuviais karo pabėgėliais. Dar 3478 tautiečiai buvo patalpinti kitose miesto stovyklose. 1946 m. Hamburge atidarytas Pabaltijo universitetas, vėliau jis buvo iškeltas į užmiestį. Veikė lietuvių vaikų darželis, pradinė mokykla ir anglų kalbos kursai, buvo leidžiamas neperiodinis laikraštis Vargo kelias, universitete studijavo apie 60 lietuvių. Apie 1950 m. dauguma tautiečių iš Vokietijos išvyko.

Po 1960 m. padaugėjo emigrantų iš Lietuvos TSR (leista išvykti vokiečiams ir mišrioms šeimoms). 1963 m. įkurta Hamburgo lietuvių moterų draugija (pirmininkės Liucija Pašaitienė, Teresė Lipšienė) su tautinių šokių grupe. Kunigas Vaclovas Šarka leido biuletenį Aušros vartai, kurį laiką veikė tautinių šokių ratelis Gintaras (vadovas L. Narkus), o vėliau – jaunimo šokių grupė. 1974 m. mieste vyko Lietuvių savaitė, 1977 m. buvo įsteigti Lietuvių katalikų sielovados namai, 1981 m. įkurta Savišalpos draugija.

Lietuvai atkūrus valstibingumą ir atvėrus sienas, mieste tautiečių pagausėjo. Veikia Vokietijos lietuvių bendruomenės Hamburgo apylinkė (pirmininkė Asta Korinth, 2019 m. duomenys), kartu švenčiamos Vasario 16, Motinos dienos, Kalėdų šventės. Atidaryta lituanistinė mokykla ir darželis Abėcėlė, susibūrė tautinių šokių kolektyvas Gintaras (vadovė Agneta Rosemann).[2]

Pramonė

redaguoti

Pagrindinis ekonominis miesto veiksnys neabejotinai yra Hamburgo uostas. Kita svarbi industrija – „Airbus“ kompanija, turinti dvi gamyklas. Plačiai išvystyta leidybos pramonė – mieste įsikūrusios trys didžiausios Vokietijos leidyklos. Hamburge yra ir didžiausia Europoje vario gamykla.

Architektūra

redaguoti
 
Hamburgo rotušė

Hamburge dominuoja vario skarda dengti stogai ir rausvų plytų architektūra, kuri būdinga šiaurės Vokietijai.

Žymūs istoriniai pastatai: Renesanso stiliaus miesto rotušė (baigta statyti 1897), Šv. Petro (XII a.), Šv. Jokūbo (XIII-XV a.), Šv. Kotrynos (XIV-XV a.), Šv. Mykolo (XVIII a. pabaiga) bažnyčios.

Garsūs žmonės

redaguoti

Hamburge yra gimę garsūs kompozitoriai: Feliksas Mendelsonas (18091847), Johanesas Bramsas (18331897), Karlas Filypas Emanuelis Bachas (17141788, Johano Sebastiano Bacho sūnus), Georgas Filypas Telemanas (16811767). Čia gimė ir Heinrichas Rudolfas Hercas (18571894), radijo bangų atradėjas, ir Angela Merkel (1954-).

Išnašos

redaguoti

Nuorodos

redaguoti
Vikisritis: Vokietija