Berlynas
Berlynas (vok. Berlin) – Vokietijos sostinė ir didžiausias šalies miestas.[1] Berlynas taip pat yra viena iš 16 Vokietijos žemių (Bundesland). Berlynas yra didžiausias Europos Sąjungos miestas bei penktas pagal dydį Europos žemyno miestas.
Berlynas vok. Berlin | |
---|---|
Miesto panorama (2016 m.) | |
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | Vokietija |
Žemė | Berlynas |
Įkūrimo data | IX a. |
Meras | Franziska Giffey (SPD) |
Gyventojų | 3 664 088 |
Plotas | 891,12 km² |
Tankumas | 4 112 žm./km² |
Altitudė | 34−115 m |
Pašto kodas | 10001–14199 |
Tinklalapis | www.berlin.de |
Vikiteka | Berlynas |
Kirčiavimas | Berlýnas |
Miesto 891,12 km² plote, iš kurių 58,47 km² užima miesto vandens telkiniai, 2020 m. gruodžio 31 d. gyveno 3 664 088 žmonių[2]. Per miestą teka upės Šprė (Spree) ir Hafelis (Havel), yra daugybė ežerų, iš kurių didžiausias – Miugelio ežeras (Müggelsee).
Berlyno aglomeracijoje, kurios plotas 3,743 km², 2019 m. gruodžio 31 d. gyveno 4 666 100 žmonių – jų tankumas 1,237 žm/km².[3]
Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1244 m. Berlynas buvo Brandenburgo, Prūsijos, Vokietijos imperijos, Trečiojo Reicho sostinė. Po Antrojo pasaulinio karo Berlynas buvo padalintas – rytinė dalis tapo Vokietijos Demokratinės Respublikos sostine, o Vakarų Berlynas buvo nuo 1961 m. siena apsuptas anklavas VDR teritorijoje. Po Vokietijos susivienijimo Berlynas tapo suvienytosios Vokietijos sostine.
Berlynas yra svarbus politikos, žiniasklaidos, kultūros ir mokslo centras ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.[4][5] Miestas yra svarbus oro, kelių ir geležinkelių transporto mazgas ir vienas lankomiausių miestų Europoje. Įžymūs universitetai, teatrai, muziejai yra žinomi visame pasaulyje. Mieste gyvena ir dirba menininkai ir kultūros darbuotojai iš viso pasaulio.[6]
Pavadinimo kilmė
redaguotiTiksli šio miesto pavadinimo kilmė yra neaiški. Berlyno pavadinimas galėtų būti susijęs su lokiu (vok. Bär), esančiu miesto herbe, arba su slavišku polabišku skiemeniu berl 'pelkė'. Rytinės per miestą tekančių upių pakrantės istoriškai buvo apgyvendintos slavų genčių, tad keletas Berlyno rajonų turi išlaikę slaviškos kilmės pavadinimus.
Istorija
redaguotiĮkūrimas ir viduramžiai
redaguotiCölln miestas, dalis Šprė upės saloje įsikūrusio dvigubo miesto Berlin-Cölln, pirmą kartą buvo raštiškai paminėtas 1237 m.[7] 1244 m. buvo pirmą kartą raštiškai paminėtas kaip miestas, kuris buvo šiauriniame Šprė upės krante. Abiem miestams 1307 m. buvo įkurta rotušė. Šiandieninės miestų dalys Spandau ir Köpenick buvo slavų gyvenvietės dar prieš įkuriant Brandenburgo provinciją, kurią 1157 m. įkurė Albrecht den Bären. 1415 m. Brandenburgo provincijos kurfiurstu tapo Frydrichas I (vok. Friedrich I), kuriuo buvo iki 1440 m. Hohencolernai valdė iki 1918 m. kaip Brandenburgo kurfiurstai, Prūsijos karaliai ir kaip Vokietijos imperatoriai.
Naujieji laikai
redaguotiTrisdešimtmetis karas nuo 1618 iki 1648 m. nuniokojo miestą. Trečdalis namų buvo apgadinti, gyventojų skaičius sumažėjo dvigubai. Frydrichui Vilhelmui 1640 m. perėmus valdžią iš savo tėvo, jis pradėjo naują imigrantų ir religinės tolerancijos politiką. Potsdamo Ediktu (vok. Edikt von Potsdam) kvietė prancūzų hugenotus atvykti į Brandenburgą. Apie 1700 m. 20 % Berlyno gyventojų buvo prancūzai. Jų kultūrinis įnašas buvo didelis. Daug imigrantų atvyko iš Bohemijos, Lenkijos ir Zalcburgo.
Prūsija ir Vokietijos imperija
redaguotiSusikūrus Prūsijos karalystei, 1701 m., kurios karaliumi tapo Frydrichas I, Berlynas įgijo sostinės statusą. 1866 m., susibūrus Šiaurės Vokietijos sąjungai, tapo jos sostine. Po Prancūzijos-Prūsijos karo, suvienijus didžiumą Europoje buvusių vokiškų žemių, 1871 m. susikūrė Vokietijos Imperija su sostine Berlynu. 1884 m. prasidėjo Reichstago pastato statybos, kurios buvo baigtos 1894 m. gruodžio 5 d.
-
Berlyno karališkieji rūmai. Pagrindinė Vokietijos imperatoriaus rezidencija apie 1900 m.
-
Unter den Linden gatvė tarp 1890 ir 1900 metų
-
Berlyno Wittenbergplatz stotis apie 1915 m.
Vokietijos padalinimas ir suvienijimas
redaguotiPo Antrojo Pasaulinio karo Berlynas, kaip ir Vokietija, buvo padalintas į keturis sektorius. Vakarų Berlyną sudarė JK, JAV, Prancūzijos sektoriai, Rytų Berlyną – Sovietų Sąjungos sektorius. Nuo 1948 m. birželio 24 d. iki 1949 m. gegužės 12 d. SSRS vykdė Vakarų Berlyno blokadą. Vakarų valstybės, tuo tarpu, Vakarų Berlyną produktais aprūpino oro transportu. 1961 m. rugpjūčio 13 d. buvo pastatyta Berlyno siena. Šaltojo karo metu Berlynas buvo padalintas į Vakarų ir Rytų Berlyną. Perėjimas iš vienos miesto dalies į kitą buvo griežtai ribojamas.
Siena buvo nugriauta 1989 m. lapkričio 9 d. 1990 m., susivienijus Vokietijoms, Berlynas taip pat buvo suvienytas. 1999 m. Vokietijos vyriausybė ir parlamentas persikėlė iš Bonos į Berlyną.
Geografija
redaguotiBerlyno žemė yra Vokietijos rytuose, apie 90 km į vakarus nuo Lenkijos sienos, iš visų pusių apsupta Brandenburgo žemės. Berlynas išsidėstęs prie Šprė (vok. Spree) ir Hafelio (vok. Havel) upių bei jų intakų. Špandau rajone Šprė įteka į Hafelį, kuris yra dešinysis Elbės intakas.
Berlyno rotušės geografinės koordinatės yra 52° 31′ 6" šiaurės platumos ir 13° 24′ 30" rytų ilgumos. Miestas yra išsiplėtęs iš rytų į vakarus apie 45 km, iš šiaurės į pietus apie 38 km. Miesto plotas yra apie 892 km². Aukščiausias taškas yra 115,4 m virš jūros lygio, o didžioji miesto dalis yra maždaug 34 m virš jūros lygio aukštyje. 18 % miesto ploto užima miškai, tai didžiausią miško plotą turintis miestas Vokietijoje. Berlyno kraštovaizdį sukūrė besitraukiantys ledynai. Maždaug dar prieš 20 000 metų dabartinė miesto teritorija buvo padengta ledu. Prieš maždaug 18 000 metų ledynai atsitraukė taip susiformavo Berlyno reljefas.
Klimatas
redaguotiMiestas yra iš jūrinio pereinančio į žemyninį vidutinio klimato juostoje. Vidutinė metinė temperatūra yra 9,1°C. Vidutiniškai per metus iškrenta 581 mm kritulių. Šilčiausias mėnuo yra liepa, kurios vidutinė temperatūra yra 18,5°C, šalčiausias mėnuo yra sausis, kurio vidutinė temperatūra yra −0,6°C. Daugiausia kritulių iškrenta liepą, per kurią iškrenta vidutiniškai 70 mm kritulių, o mažiausiai kritulių iškrenta kovą – vidutiniškai 31 mm.
Politinė sistema
redaguotiPirmasis Vokietijos Bundestagas po susijungimo 1991 m. vadinamuoju „Sostinės sprendimu“ nutarė, kad Berlynas turi būti Vokietijos sostinė ir Bundestago bei vyriausybės buvimo vieta. Nuo 1994 m. Vokietijos prezidento būstinė tapo Berlynas. 1999 m. didelė dalis Vokietijos vyriausybės persikėlė iš Bonos į Berlyną. Berlynas nėra centrinė šalies sostinė, nes dalis ministerijų ir kitų institucijų, tebėra įsikūrusios buvusioje sostinėje Bonoje arba kituose miestuose.
Berlynas nuo Vokietijos suvienijimo 1990 m. spalio 3 d. taip pat yra viena iš Vokietijos žemių, „miestas-žemė“.
Miestų partnerystė
redaguotiMiestai, su kuriais Berlynas yra pradėjęs partnerystės ryšius (skliausteliuose nurodyti metai):
|
Administracinis suskirstymas
redaguotiBerlynas yra suskirstytas į 12 rajonų (Bezirke).), kurie visi dar suskirstyti į 96 smulkesnes dalis (Ortsteile). Kiekvieną rajoną valdo rajono taryba (Bezirksamt), sudaryta iš penkių tarybos narių (Bezirksstadträte), įskaitant rajono merą (Bezirksbürgermeister). Tarybą renka rajono susirinkimas (Bezirksverordnetenversammlung). Rajonų valdžios yra pavaldžios Berlyno senatui. Rajonų merai sudaro merų tarybą (Rat der Bürgermeister), kuriai vadovauja išrinktasis miesto meras, ir pataria senatui.
Miesto dalis | Gyventojų skaičius 2010 m. kovo 31d. apskaičiavimai |
Plotas
km² |
Gyventojų tankumas žm./km² |
Planas |
---|---|---|---|---|
Čarlotenburgas-Vilmersdorfas | 319 628 |
64,72 |
4 878
|
|
Fridrichshainas-Kroicbergas | 268 225 |
20,16 |
13 187
| |
Lichtenbergas | 259 881 |
52,29 |
4 952
| |
Marcanas-Helersdorfas | 248 264 |
61,74 |
4 046
| |
Mitė | 332 919 |
39,47 |
8 272
| |
Noikiolnas | 310 283 |
44,93 |
6 804
| |
Pankovas | 366 441 |
103,01 |
3 476
| |
Rainikendorfas | 240 454 |
89,46 |
2 712
| |
Špandau | 223 962 |
91,91 |
2 441
| |
Štaiglicas-Cėlendorfas | 293 989 |
102,50 |
2 818
| |
Tempelhof-Ščionebergas | 335 060 |
53,09 |
6 256
| |
Treptovas Kiopenikas | 241 335 |
168,42 |
1 406
| |
3 450,889 | 891,82 | 3 869 |
Ekonomika
redaguoti2021 m. Berlynas įnešė į valstybės BVP 163 milijardų eurų. Ekonomika, palyginus su ankstesniais metais, paaugo 3,3 %, o Vokietijos ekonomikos augimas siekė 2,7 %. Regioninis BVP (pagal perkamosios galios paritetą) vienam gyventojui 2016 m. pasiekė, palyginti su ES vidurkiu (ES-27: 100), – 118 indeksą (Brandenburgo – 89, Vokietijos – 124).[8]
Paslaugos ir patarnavimai yra vienas svarbiausių Berlyno ekonomikos sektorių. Jam priklauso daugiau nei 85 % Berlyno įmonių ir jame dirba apie 800 000, tai yra maždaug 45 % visų dirbančiųjų (2020 m.). Nedarbo lygis 2018 m. vasarį siekė 7,9 %.
Žiniasklaida
redaguotiBerlyne įsikūrę daug televizijos kanalų: Comedy Central, Welt, rbb ir kitų. Taip pat daug kitų televizijų turi mieste savo būstines. Mieste įsikūrę daug spaustuvių, kurios leidžia populiarius laikraščius Vokietijoje, tokius kaip „Der Spiegel“, „Die Zeit“.
|
|
|
Turizmas
redaguotiPo Londono, Paryžiaus ir Romos, Berlynas yra labiausiai turistų lankomas miestas Europoje.[9] Daug miesto svečių atvyksta į Berlyną iš visos Vokietijos, taip pat ir iš užsienio. Apie 40 % miesto svečių sudaro užsieniečiai. Daugiausia užsienio turistų atvyksta iš Jungtinės Karalystės, JAV, Nyderlandų, Ispanijos ir Italijos. Svarbiausi traukos centrai yra architektūra, muziejai, festivaliai, apsipirkimo galimybės ir naktinis gyvenimas.
Viešbutis Adlon – garsus prabangus viešbutis miesto centre. Iškilęs istorinio Dorotejenštato rajono Unter den Linden gatvėje, netoli nuo istorinių Brandenburgo vartų. Dabartinis Kempinskio tinklui priklausantis pastatas eksploatuojamas nuo 1997 m., šiuolaikinis viešbutis tęsia buvusio „Hotel Adlon“, veikusio nuo 1907 m., tradicijas.
Transportas
redaguotiBerlynas – stambus Vokietijos transporto mazgas. Miesto transporto sistemą sudaro Brandenburgo oro uostas (Flughafen Berlin – Brandenburg), vandens transportas, magistraliniai automobilių keliai, geležinkeliai bei viešasis transportas (autobusai, tramvajai, greitieji miesto traukiniai (S – Bahn), metro (U – Bahn)).
-
S-Bahn
-
U-Bahn
-
Berlyno geležinkelio stotis
Didžiausios įmonės
redaguotiBerline įsikūrusios pagrindinės koncernų Deutsche Bahn, HelloFresh, Zalando, Siemens būstinės.
|
|
|
Gyventojai
redaguotiBerlynas yra didžiausias Vokietijos miestas, kuriame 2020 m. gyveno 3,6 mln. gyventojų. Miestas pagal gyventojų skaičių smarkiai lenkia antrą ir trečią pagal dydį Vokietijos miestus – Hamburgą ir Miuncheną.
2020 m. gruodžio 31 d. Berlyne gyveno 778 420 ne vokiečių tautybės gyventojų iš 190 pasaulio šalių. Turkų ir kurdų bendruomenės – apie 100 000 žmonių. Be to, Berlyne gyvena 55 000 lenkų. Vidutinis Berlyno gyventojo amžius 2019 metais buvo 42,6 metų.
Berlyno gyventojų demografinė raida
redaguoti1400 m. pateiktas Berlyno ir Kelno gyventojų bendras skaičius.[paaiškinti] 1709 m. Berlyno gyventojų skaičius išaugo apjungus keletą miestų (Fridrichsverderį, Dorotenštatą ir Fridrichštatą). 1920 m., kuomet prie Berlyno buvo prijungtos aplinkinės teritorijos, jo gyventojų skaičius beveik padvigubėjo. Didžiausias miesto gyventojų skaičius buvo 1938 m., kuomet gyveno 4 347 875 žmonės. Antrajam pasauliniam karui einant į pabaigą, 1945 m. vykstant Berlyno šturmui, miestas buvo visiškai suniokotas ir prarado daug gyventojų.
Demografinė raida tarp 1709 m. ir 2008 m. | |||||||||||
1709 m. | 1800 m. | 1871 m.sur. | 1912 m. | 1938 m. | 1990 m.sur. | 2000 m.sur. | 2008 m. | - | - | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
55 196 | 172 132 | 826 341 | 2 095 030 | 4 347 875 | 3 433 695 | 3 382 169 | 3 426 354 | - | - | ||
|
Žymūs žmonės
redaguoti- Alexander von Humboldt (1769–1859)
- James Hobrecht (1825–1902), vienas iš žymiausių Berlyno architektų, urbanistų
- Max Liebermann (1847–1935)
- Leo Frobenius (1873–1938)
- Gustav Stresemann (1878–1929)
- Walter Gropius (1883–1969)
- Walter Benjamin (1892–1940)
- Herbert Marcuse (1898–1979)
- Marlene Dietrich (1901–1992)
- Max Delbrück (1906–1981)
- Konrad Zuse (1910–1995)
- Nina Hagen (1955)
- Jérôme Boateng (1988)
Kalbos
redaguoti70 % gyventojų gimtoji kalba yra vokiečių. Populiariausios imigrantų kalbos yra turkų, lenkų ir rusų. Plačiausiai mokamos negimtosios kalbos yra anglų ir prancūzų.
Kultūra
redaguotiTeatrai, orkestrai, chorai, muziejai
redaguotiBerlynas yra laikomas vienu iš reikšmingiausių politinių ir kultūrinių centrų, kuris turi europietiško globalinio miesto reputaciją.[10] Mieste gausu teatrų, orkestrų, chorų, muziejų ir kitų kultūros objektų. Iš jų žinomiausi: Berlyno ansamblis (vok. Berliner Ensemble), Vokietijos simfoninis orkestras (vok. Deutsches Symphonie-Orchester Berlin).
Muziejai
redaguotiBerlyne yra įsikūrę daug muziejų. Jau 1814 m. dalis Šprė upės salos buvo paskirta menui ir archeologijai. Muziejų saloje įsikūrė daug muziejų tokių, kaip Senasis muziejus (vok. Altes Museum), Naujasis muziejus (vok. Neues Museum), Senoji nacionalinė galerija (vok. Alte Nationalgalerie), Bodės muziejus (vok. Bode-Museum) ir Pergamo muziejus (vok. Pergamonmuseum). Šiuose muziejuose daugiausia eksponatų yra iš antikos laikų. 1999 m. Muziejų sala (vok. Museumsinsel) buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.[11] Tarp kitų Berlyno muziejų: Berlyno paveikslų galerija, Vokietijos istorijos muziejus, Žydų muziejus, „Teroro topografija“.
Renginiai
redaguotiKasmet mieste vyksta įvairūs renginiai: Literatūros festivalis (vok. Literaturfestival), Berlyno džiazo festivalis (vok. Jazzfest), Teatro susitikimas (vok. Theatertreffen). Mieste taip pat vyksta Tarptautinis Berlyno filmų festivalis, taip pat vadinamas Berlinale, čia dalyvauja filmų kūrėjai iš viso pasaulio.
Statiniai
redaguotiGeriausiai žinomi Berlyno statiniai: Berlyno modernistinių namų kompleksas (vok. Siedlungen der Berliner Moderne), Brandenburgo vartai (vok. Brandenburger Tor), Reichstago pastatas (vok. Reichstagsgebäude), Berlyno televizijos bokštas (vok. Berliner Fernsehturm), Aleksandro aikštė (vok. Alexanderplatz), Berlyno katedra (vok. Berliner Dom), Senoji biblioteka (vok. Alte Bibliothek), Potsdamo aikštė (vok. Potsdamer Platz), Raudonoji Rotušė (vok. Rotes Rathaus).
Sportas
redaguoti1936 m. vyko XI vasaros olimpinės žaidynės. Mieste 1974 m. vyko X pasaulio futbolo čempionatas, 2006 m. – XVIII pasaulio futbolo čempionato finalas. 2009 m. rugpjūčio 15 d. – rugpjūčio 23 d. vyko Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas. Berlyne yra daug sporto draugijų. Žinomiausi miesto futbolo istorijoje:
Žinomiausi populiarių sporto šakų klubai: krepšinio Berlyno ALBA, ledo ritulio Ledo lokiai (vok. Eisbären Berlin), rankinio Füchse Berlin. Berlyne įsikūrusi vandensvydžio komanda Wasserfreunde Spandau 04, kuri 1979–2007 m. (išskyrus 1993 m. ir 2006 m.) buvo Vokietijos vandensvydžio čempione. Mieste kasmet nuo 1974 m. paskutinį rugsėjo savaitgalį organizuojamas Berlyno maratonas.
Švietimas
redaguotiMieste yra keturi universitetai. Berlyno Humboldtų universitetas, Berlyno laisvasis universitetas, Berlyno technikos universitetas, Berlyno menų universitetas, keturios dailės akademijos, septynios specialios aukštosios mokyklos ir dvylika privačių specialiųjų aukštųjų mokyklų. Jose studijuoja maždaug 200 000 studentų.
-
Berlyno technikos universitetas
Kultūros įstaigos
redaguoti- Akademie der Künste Berlin
- Berlin-Brandenburgische Akademie der Wissenschaften
- Deutsche Filmakademie
- Europos kino akademija / Europos kino apdovanojimai
Galerija
redaguoti-
Brandenburgo vartai – vienas iš Berlyno simbolių
-
Berlyno katedra
-
Potsdamo aikštė
-
Berlyno sienos likučiai
-
Berlyno televizijos bokštas
-
Berlyno Großer Tiergarten
-
Berlyno filharmonija
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Berlynas (Berlin). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 95-97 psl.
- ↑ statistik-berlin-brandenburg.de / Flächennutzung Archyvuota kopija 2021-11-11 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Bevölkerungsstand Archyvuota kopija 2022-02-27 iš Wayback Machine projekto., Statistik Berlin-Brandenburg
- ↑ Revealed: Cities that rule the world – and those on the rise (englisch), CNN. Abgerufen am 14. April 2010.
- ↑ Leading cities in cultural globalisations/Media(Englisch), GaWC, Zugangsdatum 27. Juni 2007
- ↑ Berlin’s art scene, Los Angeles Times, Zugangsdatum 6. Juli 2007
- ↑ Heinrich Gottfried Gengler: Regesten und Urkunden zur Verfassungs- und Rechtsgeschichte der deutschen Städte im Mittelalter, Erlangen 1863, S. 181–196
- ↑ GDP per capita in 276 EU regions., Eurostat, Nuoroda tikrinta 19 gruodžio 2021.
- ↑ [http://www.mopo.de/2009/20090723/hamburg/politik/die_ganze_welt_zu_gast_in_hamburg.html[neveikianti nuoroda] Quelle: Statistische Landesämter für 2008 und Hamburger Morgenpost, Zugangsdatum 23. Juli 2009
- ↑ Global Power City Index, Institute for Urban Strategies, Tokio, 22. Oktober 2009
- ↑ World Heritage Site Museumsinsel(Englisch), UNESCO, Zugangsdatum 15. Juni 2007
Nuorodos
redaguotiBerlyno valdžios oficiali svetainė:
- Berlyno miesto oficiali svetainė (vokiečių k.)
Keliaujantiems į Berlyną ir kita informacija:
- Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijos Federacinėje Respublikoje (Berlyne)
- Berlyno transporto oficiali svetainė (vokiečių k.)
- Informacija apie Berlyną turistams Archyvuota kopija 2010-09-18 iš Wayback Machine projekto. (vokiečių k.)
- Miesto įžymybės (vokiečių k.)
- Apie Berlyną nuo A iki Z (vokiečių k.)
- Berlyno aukštesnių pastatų diagrama (vokiečių k.)
Berlyno laikas ir orai:
- Berlyno laikas (vokiečių k.)
- Orai Berlyne (vokiečių k.)
Berlyno žemėlapiai:
- Berlyno metro planas (vokiečių k.)
- Berlyno miesto planas Archyvuota kopija 2010-05-15 iš Wayback Machine projekto. (vokiečių k.)
- Miesto planas (vokiečių k.)
- Berlyno žemėlapis per googlemaps