Kapčiamiestis
Kapčiamiestis | ||
---|---|---|
![]() | ||
Koordinatės | 54°00′00″š. pl. 23°39′29″r. ilg. / 54.000°š. pl. 23.658°r. ilg.Koordinatės: 54°00′00″š. pl. 23°39′29″r. ilg. / 54.000°š. pl. 23.658°r. ilg. | |
Apskritis | ![]() | |
Savivaldybė | ![]() | |
Seniūnija | Kapčiamiesčio seniūnija | |
Gyventojų skaičius | 589 (2011 m.) | |
![]() |
KapčiamiestisVikiteka | |
Kapčiamiestis – miestelis Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, 10 km į rytus nuo sienos su Lenkija ir 7 km į šiaurę nuo sienos su Baltarusija, Baltosios Ančios ir Niedos upių santakoje. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras. Yra paštas (LT-67039). Miestelyje veikė Kapčiamiesčio-Berznyko pasienio punktas. Į pietus nuo miestelio, Baltosios Ančios kilpoje yra akmens amžiaus gyvenvietė (Pinčiaragis). Gyvenvietė 2007 m. tyrinėta mokslininko dr. E. Šatavičiaus. Tyrimų metu surasta titnaginių radinių, datuojamų finalinio paleolito laikotarpiu (X tūkstm. pr. m. e.).
GeografijaKeisti
Kapčiamiestis įsikūręs kelių Veisiejai – Sapackinė – Gardinas ir Seinai – Leipalingis sankryžoje. Pietuose plyti Kapčiamiesčio giria, netoli yra Veisiejų regioninis parkas, telkšo 717 ha Kapčiamiesčio tvenkinys.
Aplinkinės gyvenvietėsKeisti | |||||||||||
VEISIEJAI – 12 km | |||||||||||
|
LEIPALINGIS – 19 km Viktarinas – 10 km | ||||||||||
IstorijaKeisti
Prie Kapčiamiesčio aptikta akmens amžiaus stovykla.
Gyvenvietė įsikūrė XVI a. pradžioje. 1516 m. Ldk Žygimantas Augustas dovanojo Pervalko valdytojui Sidorui Kapočiui girios plotą, kur jis įkūrė dvarą, vėliau prie jo išsiplėtė kaimas. XVIII a. Kapčiamiestį valdė Oginskiai. 1724 m. pastatyta koplyčia, 1824 m. – medinė bažnyčia. 1777 m. atidaryta parapinė mokykla. Nuo XVIII a. pabaigos iki XX a. pradžios veikė metalo dirbinių įmonė.
XIX a. per miestelį ėjo svarbūs prekybiniai keliai. pagrindinė (1908 m. įsteigta pradinė mokykla, 1945–1949 m. progimnazija, 1949–2000 m. vidurinė, nuo 2000 m. Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės pagrindinė mokykla.
1939 m. įsteigta biblioteka. 1939 m. rugpjūtį pasirašytas Ribentropo-Molotovo paktas nustatė, kad Kapčiamiestis kaip ir visa Lietuva atitenka Vokietijai; rugsėjo pabaigoje pasirašius papildomą Sienos ir draugystės sutartį, beveik visa Lietuva atiteko TSRS įtakos zonon, tačiau Kapčiamiestis (kaip ir Liudvinavas, Vilkaviškis) išliko vokiečių zonoje, bet šias žemes vėliau Stalinas atpirko. Per II pasaulinį karą beveik visai sunaikintas.
1945–1949 m. sovietinė valdžia ištrėmė 33 gyventojus. Po karo Kapčiamiesčio apylinkėse veikė Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanai. 1950–1992 m. Kapčiamiesčio kolūkio centrinė gyvenvietė. 1948 m. įkurti kultūros namai, felčerių punktas, yra parapiniai senelių namai, Lazdijų rajono ugdymo ir globos centras. Miestelyje įsikūrusi Lazdijų rinktinės Kapčiamiesčio užkarda. Nuo 1976 m. vyksta Česlovo Sasnausko chorų festivalis. [4]
2006 m. patvirtintas Kapčiamiesčio herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
XIX a. pradžia – 1941 m. | Kapčiamiesčio valsčiaus centras | Seinų apskritis |
1941–1950 m. | Lazdijų apskritis | |
1950–1959 m. | Kapčiamiesčio apylinkės centras | Veisiejų rajonas |
1959–1995 m. | Lazdijų rajonas | |
1995– | Kapčiamiesčio seniūnijos centras | Lazdijų rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmėKeisti
Miestelis pavadintas pagal dvaro įkūrėjo pavardę (Kapčius arba Kapočius), pridedant -miestis. Kita vertus, pirmas kamienas gali būti iš liet. kãpčius 'sukastas žemės kauburys (kaupas) lauko ribai, ežiai, sienai pažymėti, ežiaženklis, erekys'.[5]
ArchitektūraKeisti
Kapčiamiesčio plano struktūra spindulinė. Miestelyje stovi medinė Dievo Apvaizdos bažnyčia, pastatyta 1956 m., .
Šalia miestelio yra per II pasaulinį karą žuvusių TSRS karių kapinės, paminklas.
Kultūros paveldasKeisti
GyventojaiKeisti
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2011 m. | |||||||
1827 m. | 1883 m. | 1888 m.[6] | 1895 m.*[2] | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[7] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
176 | 925 | 1 084 | 926 | 835 | 828 | ||
1977 m.[8] | 1979 m.sur. | 1985 m.[9] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | ||
700 | 744 | 677 | 719 | 691 | 589 | ||
| |||||||
|
Žymūs žmonėsKeisti
- Emilija Pliaterytė (1806–1831) – grafaitė, kilusi iš garsios Pliaterių giminės, 1831 m. sukilimo dalyvė, palaidota senosiose miestelio kapinėse. Miestelyje yra E. Pliaterytės muziejus.
- Česlovas Sasnauskas (1867–1916) – kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, dainininkas. Pažymėta vieta, kur buvo jo gimtasis namas.
- Veronika Povilionienė (g. 1946) – žymi lietuvių folkloro dainų atlikėja, mokėsi Kapčiamiesčio vidurinėje mokykloje.
- Petras Kadziauskas (g. 1902 m.) (kitais duomenimis gimė Vidugiriuose) [12] – agronomas ir mokslininkas.
- Mečislovas Bulaka (1907–1994) – žymus lietuvių grafikas, scenografas.
- Juozas Zdebskis (1929–1986) – kunigas, vienas žymiausių XX a. pokario disidentų ir kovotojų už tikinčiųjų teises.
- Antanas Olšauskas (1911–1994) – miškininkas, dainininkas. Lietuvos nusipelnęs miškininkas (1965).
- Arvydas Gaičiūnas (g. 1943-) – cirko artistas, režisierius, sportininkas, akrobatikos sporto meistras (1959).
GalerijaKeisti
Koplytėlė ant bažnyčios apsidės
NuorodosKeisti
- Kopciowo Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom IV, psl. 376 (lenk.)
- Kapčiamiestis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 483 psl.
- Kapčiamiestis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 205 psl.
- Kapčiamiestis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 350 psl.
- Miestelio svetainė
- Kapčiamiesčio pramonė
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1929 m.
- ↑ 2,0 2,1 Копцiово. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 16 (31) : Конкорд — Коялович. С.-Петербургъ, 1895., 178 psl. (rus.)
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Algimantas Miškinis. Kapčiamiestis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 350 psl.
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901.
- ↑ Kapčiamiestis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 46 psl.
- ↑ Kapčiamiestis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 267 psl.
- ↑ Algimantas Miškinis ir kt. Kapčiamiestis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 205 psl.
- ↑ Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ Algis Uzdila. Vladą Pajaujienę išlydėjus
Aštrioji Kirsna | Avižieniai | Kapčiamiestis | Krosna | Kučiūnai | Lazdijai | Noragėliai | Rudamina | Seirijai | Šeštokai | Šventežeris | Teizai | Veisiejai