Vikipedija

Kybartai

Disambig.svg Kitos reikšmės – Kybartai (reikšmės).
Kybartai
   Kybartai COA.gif      Flag of Kybartai.gif   
Kybartai1.JPG
Miestelio gatvė
Kybartai
Kybartai
54°38′35″š. pl. 22°45′04″r. ilg. / 54.643°š. pl. 22.751°r. ilg. / 54.643; 22.751 (Kybartai)Koordinatės: 54°38′35″š. pl. 22°45′04″r. ilg. / 54.643°š. pl. 22.751°r. ilg. / 54.643; 22.751 (Kybartai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Marijampolės apskritis Marijampolės apskritis
Savivaldybė Vilkaviškio rajono savivaldybė Vilkaviškio rajono savivaldybė
Gyventojų (2022) 4 079
Plotas 4,65 km²
Tankumas (2022) 877 žm./km²
Pašto kodas LT-70065
Commons-logo.svg Vikiteka Kybartai
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Kybártai
Kilmininkas: Kybártų
Naudininkas: Kybártams
Galininkas: Kybártus
Įnagininkas: Kybártais
Vietininkas: Kybártuose

lenk. Kibarty,[2] rus. Кибарты[3], vok. Kibarten

Kybartai – miestas Vilkaviškio rajono savivaldybėje, 16 km į vakarus nuo Vilkaviškio, prie pat sienos su Kaliningrado sritimi (siena eina Lieponos upe). Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Dariaus ir Girėno, Č. Darvino). Stovi Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia (pastatyta 1928 m., projekto autorius Vytautas Landsbergis-Žemkalnis), Kybartų Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė (nuo 1870 m.), Kybartų Naujoji apaštalų bažnyčia (2001 m.), paminklas Sūduvos krašto knygnešiams (2006 m.). Veikia globos namai, paštas. Naftos telkinys. 2002 m. vienos įmonės darbininkai remontuodami muitinės sandėlio pastatą, aptiko Kybartų tunelį.

Eucharistinio Išganytojo bažnyčia
Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė

EtimologijaKeisti

Kybartų vardas neabejotinai yra asmenvardinis vietovardis – nuo pavardės Kybartas. 1561 m. inventoriuje ne tik minimas miesto vardas, bet ir gyventojų pavardės: 26 valakų kaime gyventa bene 24 ūkininkų, tarp kurių ketvirtadalis turėjo pavardes Kibortaitis arba Kibortowicz. Gali būti, kad ir kaimas iš pradžių vadinosi Kybartaičiai ar Kibortaičiai, o XVI a. viduryje tapo Kybartai (panašiai kaip ir Šakiai). Galbūt kartu sutrumpėjo ir pavardė, kadangi dabar Kibortaičių neaptinkama.[4]

Liaudies etimologija mena, kad Kybartus pastatę 5 broliai dailidės Kybartai. Tokia pavardė dabar aptinkama Nemakščių, Raseinių, Viduklės apylinkėse, todėl manoma, kad pirmieji gyventojai galėjo būti iš Žemaitijos.[5]

GeografijaKeisti

Pro miestą teka Liepona, Ėglupis. Kybartų pagrindiniai keliai yra  A7  Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas , kuris yra dalis Europinio kelio  E28  Berlynas-Gdanskas-Kaliningradas-Marijampolė-Prienai-Vilnius-Minskas  ir  186  Kybartai–Vištytis . 1995 m. liepos 10 d. Kybartuose užfiksuota stambiausia Lietuvoje kruša – jos ledėkų skersmuo siekė 120 mm.

Geležinkelio ruožas

 

Kybartai


IstorijaKeisti

 
Kybartų geležinkelio stotis, caro laikais vadinta Veržbolovo. (Apie 1900 m.)
 
I pasaulinio karo metu sugriauta geležinkelio stotis

Pagal vieną padavimą, Kybartus pastatę 5 broliai dailidės. Tačiau iš istorinių šaltinių žinoma, kad kaimas kūrėsi karalienės Bonos laikais kolonizuojant Sūduvą. Kybartai pirmą kartą minimi 1561 m. Jurbarko ir Virbalio inventoriuje, tuo metu kaime buvo 20 ūkių.

1856 m. Kybartai gavo miesto teises,[6] ėmė sparčiai augti po 1861 m., kai buvo nutiestas Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio atšaka Lentvaris–Virbalis, buvo pastatyta Kybartų geležinkelio stotis. 1870 m. įkurta Kybartų Šv. Aleksandro Neviškio parapija. Šiuo geležinkeliu gabenant rusų rašytojo Ivano Turgenevo palaikus palaidoti į Peterburgą, jie 1883 m. rugsėjo 3 d. naktį buvo pašarvoti Kybartų cerkvėje. 1895 m., važiuodamas iš užsienio Rusijon, Vladimiras Leninas trumpam buvo sustojęs Kybartuose. XIX a. pabaigoje Kybartai buvo Vilkaviškio apskrities Kybartų valsčiaus centras.[7]

 
Kybartų pasienio punktas tarpukariu

1914 m. mieste gyveno 10 000 gyventojų. Per Pirmąjį pasaulinį karą miestas buvo sugriautas, tačiau netrukus atsistatė ir vėl išaugo (iki 1950 m. buvo valsčiaus centras). 1919 ir 1924 m. Kybartams suteiktos miesto teisės ir privilegijos. Ėmė steigtis mažos įmonėlės. 1919 m. „Žiburio“ draugija įkūrė vidurinę mokyklą (vėliau išaugusią į gimnaziją). Veikė lietuvių, vokiečių, žydų mokyklos, liaudies universitetai.

1919 m. įkurtas pirmasis futbolo klubas Lietuvoje – „FK Sveikata“. 1923 m. mieste gyveno 6000 gyventojų. 1927–1928 m. pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą pastatyta Eucharistinio išganytojo bažnyčia. Kybartai buvo paskutinė Lietuvos Prezidento Antano Smetonos apsilankymo Lietuvoje vieta. 1940 m. birželio 15 d. vėlų vakarą, į Lietuvą įsiveržus sovietų kariuomenei, iš Kybartų, perėjęs per Lieponos upelį, prezidentas Antanas Smetona pabėgo į Vokietiją.[8]

Pokario metais apylinkėse veikė Tauro apygardos, Vytauto partizanų rinktinės Lietuvos partizanai. Per II pasaulinį karą Kybartai vėl labai nukentėjo (liko vos 100 gyventojų), tačiau miestas atsigavo. 1945 m. įsteigta Kybartų vidurinė mokykla, kuriai 1964 m. buvo suteiktas Kristijono Donelaičio vardas. 1946 m. rugpjūčio 3 d. Kybartai tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė prekybos įrengimų, gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos, „Jiesios“ dailiosios keramikos gamyklos cechas.

1998 m. lapkričio 2 d. patvirtintas Kybartų herbas. 2021 m. Kybartų pataisos namai tapo užsieniečių registracijos centru.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVIII a. pabaiga Kybartų valsčiaus centras Kalvarijos apskritis
1867–1950 m. Vilkaviškio apskritis
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas Kybartų rajono centras Kauno sritis
1953–1959 m.
1959–1972 m. Vilkaviškio rajonas
1972–1995 m. rajoninio pavaldumo miestas,
Kybartų apylinkės centras
1995– Kybartų seniūnijos centras Vilkaviškio rajono savivaldybė Marijampolės apskritis
 
Paminklas Kybartų krašto knygnešiams
 
Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija
 
Kybartų miestelis

Švietimo ir ugdymo įstaigosKeisti

  • lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“,
  • lopšelis-darželis „Kregždutė“,
  • biblioteka (nuo 1937 m.).

SportasKeisti

GyventojaiKeisti

 
 
Demografinė raida tarp 1895 m. ir 2021 m.
1895 m.*[3] 1897 m.sur.[9] 1923 m.sur.[10] 1931 m. 1939 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[11] 1974 m.
2 364 3 293 6 300 6 731 7 337 6 244 6 435 6 700
1976 m.[12] 1979 m.sur.[13] 1989 m.sur.[14] 2001 m.sur.[15] 2011 m.sur.[16] 2017 m. 2021 m.sur.[17] -
6 800 6 676 7 064 6 556 5 631 4 835 4 126 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus.


Tautinė sudėtisKeisti

2011 m. gyveno 5 631 žmonės:[18]

2001 m. gyveno 6 556 žmonės:[19]

1923 m. gyveno 6 300 žmonės:[20]

Žymūs žmonėsKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ Antrosios Lenkijos Respublikos karinio geografijos instituto žemėlapis 1932 m.
  3. ↑ 3,0 3,1 Кибарты. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 15 (29) : Керосин — Коайе. С.-Петербургъ, 1895., 41 psl. (rus.)
  4. ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 96–98
  5. ↑ 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. – Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 184
  6. ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 208
  7. ↑ Kibarty (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 9 psl. (lenk.)
  8. ↑ http://www.vilkaviskis.lt/index.php?-725858279
  9. ↑ http://elib.shpl.ru/ru/nodes/15159-vyp-5-okonchatelno-ustanovlennoe-pri-razrabotke-perepisi-nalichnoe-naselenie-gorodov-spb-1905#mode/inspect/page/31/zoom/6
  10. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  11. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  12. ↑ Kazys Misius, Algimantas Miškinis ir kt. Kybartai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 304
  13. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  14. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  15. ↑ Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  16. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  17. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  18. ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2009-06-01 iš Wayback Machine projekto.
  19. ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-08-05 iš Archive.is projekto
  20. ↑ 1923 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto.
  • Kybartai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 383 psl.

NuorodosKeisti

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Kybartai&oldid=6892793"