Kybartai
Kitos reikšmės – Kybartai (reikšmės).
Kybartai – miestas Vilkaviškio rajono savivaldybėje, 16 km į vakarus nuo Vilkaviškio, prie pat sienos su Kaliningrado sritimi (siena eina Lieponos upe). Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Dariaus ir Girėno, Č. Darvino). Stovi Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia (pastatyta 1928 m., projekto autorius Vytautas Landsbergis-Žemkalnis), Kybartų Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė (nuo 1870 m.), Kybartų Naujoji apaštalų bažnyčia (2001 m.), paminklas Sūduvos krašto knygnešiams (2006 m.). Veikia globos namai, paštas. Naftos telkinys. 2002 m. vienos įmonės darbininkai remontuodami muitinės sandėlio pastatą, aptiko Kybartų tunelį.
Kybartai | ||
---|---|---|
![]() ![]() | ||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||
Valstybė | ![]() | |
Apskritis | ![]() | |
Savivaldybė | ![]() | |
Gyventojų | 4 015 | |
Plotas | 4,65 km² | |
Tankumas | 863 žm./km² | |
Pašto kodas | LT-70065 | |
![]() |
Kybartai | |
Etimologija Keisti
Kybartų vardas neabejotinai yra asmenvardinis vietovardis – nuo pavardės Kybartas. 1561 m. inventoriuje ne tik minimas miesto vardas, bet ir gyventojų pavardės: 26 valakų kaime gyventa bene 24 ūkininkų, tarp kurių ketvirtadalis turėjo pavardes Kibortaitis arba Kibortowicz. Gali būti, kad ir kaimas iš pradžių vadinosi Kybartaičiai ar Kibortaičiai, o XVI a. viduryje tapo Kybartai (panašiai kaip ir Šakiai). Galbūt kartu sutrumpėjo ir pavardė, kadangi dabar Kibortaičių neaptinkama.[4]
Liaudies etimologija mena, kad Kybartus pastatę 5 broliai dailidės Kybartai. Tokia pavardė dabar aptinkama Nemakščių, Raseinių, Viduklės apylinkėse, todėl manoma, kad pirmieji gyventojai galėjo būti iš Žemaitijos.[5]
Geografija Keisti
Pro miestą teka Liepona, Ėglupis. Kybartų pagrindiniai keliai yra A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas , kuris yra dalis Europinio kelio E28 Berlynas-Gdanskas-Kaliningradas-Marijampolė-Prienai-Vilnius-Minskas ir 186 Kybartai–Vištytis . 1995 m. liepos 10 d. Kybartuose užfiksuota stambiausia Lietuvoje kruša – jos ledėkų skersmuo siekė 120 mm.
Istorija Keisti
Pagal vieną padavimą, Kybartus pastatę 5 broliai dailidės. Tačiau iš istorinių šaltinių žinoma, kad kaimas kūrėsi karalienės Bonos laikais kolonizuojant Sūduvą. Kybartai pirmą kartą minimi 1561 m. Jurbarko ir Virbalio inventoriuje, tuo metu kaime buvo 20 ūkių.
1856 m. Kybartai gavo miesto teises,[6] ėmė sparčiai augti po 1861 m., kai buvo nutiestas Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio atšaka Lentvaris–Virbalis, buvo pastatyta Kybartų geležinkelio stotis. 1870 m. įkurta Kybartų Šv. Aleksandro Neviškio parapija. Šiuo geležinkeliu gabenant rusų rašytojo Ivano Turgenevo palaikus palaidoti į Peterburgą, jie 1883 m. rugsėjo 3 d. naktį buvo pašarvoti Kybartų cerkvėje. 1895 m., važiuodamas iš užsienio Rusijon, Vladimiras Leninas trumpam buvo sustojęs Kybartuose. XIX a. pabaigoje Kybartai buvo Vilkaviškio apskrities Kybartų valsčiaus centras.[7]
1914 m. mieste gyveno 10 000 gyventojų. Per Pirmąjį pasaulinį karą miestas buvo sugriautas, tačiau netrukus atsistatė ir vėl išaugo (iki 1950 m. buvo valsčiaus centras). 1919 ir 1924 m. Kybartams suteiktos miesto teisės ir privilegijos. Ėmė steigtis mažos įmonėlės. 1919 m. „Žiburio“ draugija įkūrė vidurinę mokyklą (vėliau išaugusią į gimnaziją). Veikė lietuvių, vokiečių, žydų mokyklos, liaudies universitetai.
1919 m. įkurtas pirmasis futbolo klubas Lietuvoje – „FK Sveikata“. 1923 m. mieste gyveno 6000 gyventojų. 1927–1928 m. pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą pastatyta Eucharistinio išganytojo bažnyčia. Kybartai buvo paskutinė Lietuvos Prezidento Antano Smetonos apsilankymo Lietuvoje vieta. 1940 m. birželio 15 d. vėlų vakarą, į Lietuvą įsiveržus sovietų kariuomenei, iš Kybartų, perėjęs per Lieponos upelį, prezidentas Antanas Smetona pabėgo į Vokietiją.[8]
Pokario metais apylinkėse veikė Tauro apygardos, Vytauto partizanų rinktinės Lietuvos partizanai. Per II pasaulinį karą Kybartai vėl labai nukentėjo (liko vos 100 gyventojų), tačiau miestas atsigavo. 1945 m. įsteigta Kybartų vidurinė mokykla, kuriai 1964 m. buvo suteiktas Kristijono Donelaičio vardas. 1946 m. rugpjūčio 3 d. Kybartai tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė prekybos įrengimų, gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos, „Jiesios“ dailiosios keramikos gamyklos cechas.
1998 m. lapkričio 2 d. patvirtintas Kybartų herbas. 2021 m. Kybartų pataisos namai tapo užsieniečių registracijos centru.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
XVIII a. pabaiga | Kybartų valsčiaus centras | Kalvarijos apskritis | |
1867–1950 m. | Vilkaviškio apskritis | ||
1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas | Kybartų rajono centras | Kauno sritis |
1953–1959 m. | |||
1959–1972 m. | Vilkaviškio rajonas | ||
1972–1995 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Kybartų apylinkės centras | ||
1995– | Kybartų seniūnijos centras | Vilkaviškio rajono savivaldybė | Marijampolės apskritis |
Švietimo ir ugdymo įstaigos Keisti
|
Sportas Keisti
- FK Sveikata Kybartai (futbolas)
Gyventojai Keisti
1895 m.*[3] | 1897 m.sur.[9] | 1923 m.sur.[10] | 1931 m. | 1939 m. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur.[11] | 1974 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2 364 | 3 293 | 6 300 | 6 731 | 7 337 | 6 244 | 6 435 | 6 700 | ||
1976 m.[12] | 1979 m.sur.[13] | 1989 m.sur.[14] | 2001 m.sur.[15] | 2011 m.sur.[16] | 2017 m. | 2021 m.sur.[17] | - | ||
6 800 | 6 676 | 7 064 | 6 556 | 5 631 | 4 835 | 4 126 | - | ||
| |||||||||
|
Tautinė sudėtis Keisti
2001 m. gyveno 6 556 žmonės:[19]
|
Žymūs žmonės Keisti
- Isakas Levitanas (1860–1900), rusų tapytojas. Miesto parke jam pastatytas paminklinis biustas (skulpt. Bronius Vyšniauskas, archit. R. Vyšniauskas)
- Avelis Levitanas (1859–1933), rusų dailininkas
- Emil Młynarski (1870–1935), Lenkijos dirigentas, smuikininkas ir kompozitorius
- Eduardas Balbachas (1889–1943), Lietuvos karininkas, pulkininkas, teisėjas
- Juozas Giedraitis (1892–1967), Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas
- Maria Znamierowska-Prüfferowa (1898–1990), Lenkijos etnografė
- Adolfas Valeška (1905–1994), tapytojas, vitražistas, dekoratorius, scenografas
- Petras Kežinaitis (1906–1969), žurnalistas, redaktorius, kraštotyrininkas
- Leonas Bičkauskas-Gentvila (1910–2003), istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras
- Vladas Bakūnas (1911–1996), Lietuvos lengvaatletis, bėgikas, sporto veikėjas
- Jokūbas Dargis (1921–1968), dainininkas, pedagogas, chorvedys
- Algirdas Landsbergis (1924–2004), Lietuvos dramaturgas, prozininkas, žurnalistas
- Algirdas Jonas Kasulaitis (1928–1992), Lietuvos spaudos darbuotojas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas
- Juozas Palubinskas (1910–2004), aktorius
- Harald Serafin (g. 1931), Austrijos dainininkas
- Algimantas Apanavičius (g. 1935), kompozitorius
- Česlovas Kazimieras Blažys (g. 1943), teisininkas ir politikas, buvęs Lietuvos vidaus reikalų ministras
- Algimantas Liubinskas (g. 1951), futbolo treneris, politinis veikėjas
- Vladas Buragas (g. 1953), poetas, rašytojas, redaktorius, politinis veikėjas
- Ingrida Kartavičiūtė-Valinskienė (1966–), atlikėja, LR Seimo narė (2008–2012)
- Edgaras Montvidas (g. 1975), dainininkas (tenoras)
- Richard Schweizer (g. 1910), SD pareigūnas nacių okupuotoje Lietuvoje.
Šaltiniai Keisti
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Antrosios Lenkijos Respublikos karinio geografijos instituto žemėlapis 1932 m.
- ↑ 3,0 3,1 Кибарты. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 15 (29) : Керосин — Коайе. С.-Петербургъ, 1895., 41 psl. (rus.)
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 96–98
- ↑ 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. – Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 184
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 208
- ↑ Kibarty (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 9 psl. (lenk.)
- ↑ http://www.vilkaviskis.lt/index.php?-725858279 Archyvuota kopija 2013-09-14 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://elib.shpl.ru/ru/nodes/15159-vyp-5-okonchatelno-ustanovlennoe-pri-razrabotke-perepisi-nalichnoe-naselenie-gorodov-spb-1905#mode/inspect/page/31/zoom/6
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Kazys Misius, Algimantas Miškinis ir kt. Kybartai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 304
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2009-06-01 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-08-05 iš Archive.is projekto
- ↑ 1923 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto.
- Kybartai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 383 psl.