Bratislava
Bratislava (svk. Bratislava) – Slovakijos sostinė ir didžiausias miestas, šalies pramoninis, kultūrinis ir mokslinis centras. Bratislava išsidėsčiusi prie Dunojaus upės, šalia Slovakijos sienos su Austrija ir Vengrija, netoli nuo Čekijos. Miestas yra tik 60 km (60-100 min traukiniu) nuo Vienos. Upių uostas prie Dunojaus, tarptautinis oro uostas.
| Bratislava svk. Bratislava | |
|---|---|
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Slovakija
|
| Meras | Matúš Vallo |
| Gyventojų | 440 948 |
| Plotas | 367,59 km² |
| Tankumas | 1 200 žm./km² |
 Vikiteka |
Bratislava |
| Kirčiavimas | Bratislavà (vok. Prèsburgas) |
Išvystyta mašinų, chemijos, tekstilės, siuvimo, poligrafijos, maisto pramonė. Yra Slovakijos mokslų akademija, universitetas (vengrų įkurtas 1467 m., slovakų atkurtas 1919 m.), nacionalinis muziejus (nuo 1893 m.), nacionalinė galerija (nuo 1948 m.). Išlikusi Bratislavos pilis.
Istorija Keisti
1291 m. gyvenvietė gavo miesto teises. Nuo 1536 m. Habsburgams priklausančios Vengrijos sostinė. Nuo XIX a. Vengrijos sostinei persikėlus į Budą, miesto reikšmė sumažėjo.
Slovakijos sostine tapo po I pasaulinio karo, 1919 m. susikūrus Čekoslovakijos valstybei. Nuo 1993 m. Bratislava − nepriklausomos Slovakijos valstybės sostinė.
Pavadinimo kilmė Keisti
Miesto vardas minimas nuo X a. kaip Brezalauspurc – „kunigaikščio Braslavo pilis“. Istoriškai buvo vartojami įvairūs miesto pavadinimai – svk. Prešporok, vok. Pressburg, veng. Pozsony, lot. Posonium.[1]
Administravimas Keisti
Administraciniu požiūriu Bratislava yra padalinta į penkis rajonus: Bratislava I (miesto centras), Bratislava II (rytinės dalys), Bratislava III (šiaurės rytų dalys), Bratislava IV (vakarinės ir šiaurinės dalys) ir Bratislava V (pietinės dalys Dunojaus kranto dešinė, įskaitant Petržalką, tankiausiai apgyvendintą gyvenamąjį rajoną Centrinėje Europoje)[2]Savivaldos tikslais miestas suskirstytas į 17 seniūnijų, kurių kiekviena turi savo merą (starostą) ir tarybą. Tarybos narių skaičius kiekviename miesto rajone priklauso nuo seniūnijos dydžio ir gyventojų skaičiaus.
Ekonomika Keisti
Bratislavos regionas yra turtingiausias ir ekonomiškai klestintis Slovakijos regionas, nepaisant to, kad jis yra mažiausias pagal plotą ir trečias pagal gyventojų skaičių iš aštuonių Slovakijos regionų. Šiame regione sukuriama apie 26 % Slovakijos BVP[3]. Vidutinis mėnesinis atlyginimas Bratislavos regione 2022 metais buvo 1908 eurai[4].2016 m. pagal BVP vienam gyventojui Bratislava buvo šeštas turtingiausias regionas Europos Sąjungoje[5]. Tačiau analitikai pastebėjo, kad Bratislavos regiono reitingas yra perdėtas dėl kelių priežasčių. Bratislavos regiono BVP sukuria įmonės, kurių būstinės yra sostinėje, bet kurios vykdo veiklą kitose šalies regionuose. „Volkswagen Slovakia“, didžiausias automobilių gamintojas Slovakijoje, įsikūręs Bratislavos regione, tačiau priklauso VW motininei įmonei Vokietijoje, todėl susidaro įspūdis, kad ši regionas yra itin turtinga. Dėl to beveik 30 procentų Slovakijos BVP sukuriama Bratislavoje[5]. Daugelio vyriausybinių institucijų ir privačių įmonių būstinės yra Bratislavoje. Daugiau nei 75 % Bratislavos gyventojų dirba paslaugų sektoriuje, kurį daugiausia sudaro prekyba, bankininkystė, IT, telekomunikacijos ir turizmas[6].
Galerija Keisti
-
Miesto vaizdas nuo Bratislavos pilies
-
Dunojus
-
-
Šv. Martyno katedra
-
Rotušė
-
Krantinė Eurovea
-
Prezidento rūmai
-
Taikos planetos fontanas
-
Neorenesanso rūmai Prahos gatvėje
Sportas Keisti
Futbolas Keisti
- ŠK Slovan Bratislava (futbolo klubas);
- ŠK Slovan Bratislava (moterys); moterų futbolo ekipa, daugkartinės šalies čempionės.
- MFK Petržalka
- FK Inter Bratislava
- OAP Bratislava
- Štadión Tehelné pole; šis stadionas talpina 22,5 tūkst. žiūrovų.[7]
Miestai partneriai Keisti
Miestai, su kuriais Bratislava yra užmezgusi partnerystės ryšius:
Brno, Čekija[8]- Praha, Čekija[8]
Maskva, Rusija[8]
Budapeštas, Vengrija[8]- Sėkešfehėrvaras, Vengrija[8]
Krokuva, Lenkija[8]- Varšuva, Lenkija[8]
Viena, Austrija[8]
Perudžija, Italija (1962)[8]
Liubliana, Slovėnija (1967)[8]
Jerevanas, Armėnija (2001)[9]
Rusė, Bulgarija[9]
Larnaka, Kipras (1989)[9]
Turku, Suomija (1976)[9]
Bremenas, Vokietija (1989)[9]
Roterdamas, Nyderlandai (1991)[9]
Aleksandrija, Egiptas[9]
Kijevas, Ukraina[9]
Klivlandas, JAV[9]
Šaltiniai Keisti
- ↑ Votruba, Martin. „Names of Bratislava“. Slovak Studies Program. University of Pittsburgh. Suarchyvuotas originalas 2010-06-02. Nuoroda tikrinta 2010-07-17.
- ↑ „Petržalka City“. City of Bratislava. March 1, 2007. Suarchyvuotas originalas October 12, 2007. Nuoroda tikrinta January 29, 2008. „Petržalka City will transform the largest and most densely populated housing estate in Central Europe from a monotone cement-panel housing scheme into a fully-fledged town with autonomous multipurpose centre.“
- ↑ „2015 GDP per capita in 276 EU regions : Four regions over double the EU average… and still nineteen regions below half of the average“ (PDF). Ec.europa.eu. Nuoroda tikrinta 15 December 2017.
- ↑ „Platy, benefity, top pozície - Bratislavský kraj - Platy.sk“. Platy.sk. Nuoroda tikrinta November 7, 2022.
- ↑ 5,0 5,1 a.s, Petit Press (2016-03-02). „Bratislava is the sixth richest region of EU, but…“. spectator.sme.sk (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-10-31.
- ↑ „Economy and employment“. City of Bratislava. February 23, 2006. Suarchyvuotas originalas July 1, 2007. Nuoroda tikrinta June 8, 2007.
- ↑ Stadionas: talpa ir informacija
- ↑ 8,0 8,1 8,2 8,3 8,4 8,5 8,6 8,7 8,8 8,9 „Medzinárodná spolupráca“ (slovakų). Bratislava. Nuoroda tikrinta 2019-09-02.
- ↑ 9,0 9,1 9,2 9,3 9,4 9,5 9,6 9,7 9,8 „Partner (twin) towns of Bratislava“. bratislava-city.sk. Nuoroda tikrinta 2019-09-02.
Nuorodos Keisti
- Oficiali Bratislavos miesto svetainė Archyvuota kopija 2006-10-07 iš Archive.is projekto
- Bratislava Guide (angl.)