Skuodas

Skuodas
   Skuodas COA.svg      Flag of Skuodas.gif   
Pamiklas Skoudo savivaldybės įkūrėjui.JPG
Paminklas J. Chodkevičiui, 1572 m. išrūpinusiam miesto teises

Skuodas
56°16′10″ š. pl. 21°31′40″ r. ilg. / 56.26944°š. pl. 21.52778°r. ilg. / 56.26944; 21.52778 (Skuodas)Koordinatės: 56°16′10″ š. pl. 21°31′40″ r. ilg. / 56.26944°š. pl. 21.52778°r. ilg. / 56.26944; 21.52778 (Skuodas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Klaipėdos apskritis Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Skuodo rajono savivaldybė Skuodo rajono savivaldybė
Gyventojų (2020) 5 083
Plotas 4,9 km²
Tankumas (2020) 1 037 žm./km²
Altitudė 31 m
Pašto kodas LT-98001
Commons-logo.svg Vikiteka SkuodasVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Skuõdas
Kilmininkas: Skuõdo
Naudininkas: Skuõdui
Galininkas: Skuõdą
Įnagininkas: Skuodù
Vietininkas: Skuodè

Skuodas (žem. Skouds) – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Klaipėdos apskrityje (75 km į šiaurę nuo Klaipėdos), 2 km į pietus nuo Latvijos sienos. Skuodo rajono savivaldybės centras, Skuodo miesto seniūnija, yra apylinkių seniūnijos centras.

Pro Skuodą teka Bartuva, čia ji yra patvenkta, todėl miesto pietvakariuose telkšo Bartuvos tvenkinys. Vakariniu pakraščiu eina Bajorų–Priekulės geležinkelis.

Pagrindiniai pastatai sutelkti miesto centre: Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1847 m.), Skuodo evangelikų liuteronų bažnyčia (pastatyta 1821 m.), Skuodo muziejus, paštas, kultūros centras, savivaldybė, kiek į šiaurę – rajono centrinė ligoninė, yra globos namai.

IstorijaKeisti

Rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart minimas 1253 m. (kaip Scoden, Sckoden) – tuomet jis priklausė Ceklio žemei. 1259 m. čia įvyko lietuvių ir Livonijos ordino mūšis – Skuodo mūšis (minimas Eiliuotoje Livonijos kronikoje), kuriame žemaičiai sumušė didelę kalavijuočių kariuomenę.

1568 m. Žygimantas Augustas miestelį padovanojo Žemaičių seniūnui Jonui Chodkevičiui, kuris 1572 m. gegužės 17 d. išrūpino miesto teises. Tuo metu gyvenvietė sparčiai statėsi aplink turgaus aikštę. J. Chodkevičius iš įvairių Vokietijos vietovių kvietė kolonistus, 1572 m. jis aukojo Skuodo bažnyčios statybai. XVI a. pabaigoje Skuodo Naumiestis pavadintas Johanesburgu, tačiau šis pavadinimas neprigijo.

Vėliau miestą valdė Sapiegos. 1667 m. Skuode didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega valdė 1318 valstiečių dūmus. Jis dovanojo miestui naują bažnyčią, kuri 1767 m. buvo rūpestingai restauruota. Po 2 metų kilęs gaisras ją sunaikino. Nauja medinė bažnyčia išstovėjo iki 1821 m., kai iškilo naujos šventovės mūrai. 1776 m. Skuodas neteko miesto teisių. Už dalyvavimą 1831 m. sukilime Sapiegų dvarai, tarp jų ir Skuodo miestelis, buvo konfiskuoti. 1905 m. pastatyta Skuodo Aleksandro Neviškio cerkvė.

1915 m. okupacinė vokiečių valdžia nutiesė geležinkelio ruožą Priekulė (Latvija)–Klaipėda. Miestas ypač stipriai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą, sudegė daug pastatų. 1918 m. buvusiame Skuodo dvare įsteigta Skuodo gimnazija.

Žydai Skuode apsigyveno XVII a.[3], o XIX a. Skuodo žydų bendruomenė jau turėjo keturias sinagogas. 1897 m. žydai sudarė 60% miesto gyventojų ir dominavo prekyboje. 1941 m. vokiečiams užėmus Skuodą buvo nužudyti 500 Skuodo žydų.[4]

Pokario metais atstatyta stačiakampė miesto aikštė. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu buvo sviesto gamykla, malūnas, kepykla, virvių fabrikas, įrengtas 92 ha Skuodo tvenkinys.

1992 m. gegužės 6 d. patvirtintas Skuodo herbas. [5]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI–XIX a. Skuodo valsčiaus centras
1919–1950 m. Kretingos apskritis
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas, Skuodo apylinkės centras Skuodo rajono centras Klaipėdos sritis
1953–1995 m.
1995– Skuodo miesto seniūnija ir Skuodo seniūnijos centras Skuodo rajono savivaldybės centras Klaipėdos apskritis


 
Skuodo rajono savivaldybės administracija
 
Skuodo parkas

Pavadinimo kilmėKeisti

Miesto vardas kilo nuo asmenvardžio, dar ir dabar esančios pavardės Skuodas. Vokiečiai miestą vadino Schoden, taip pat Skudn ir Johanisberg ar Johanisburg.

Švietimo ir ugdymo įstaigosKeisti

SportasKeisti

MotobolasKeisti

Skuode viena populiariausių mieste kultivuojamų sporto šakų – motobolas.[6] Motoklubas Skuodo „Bartuva“ dalyvauja atvirajame Baltarusijos motobolo čempionate.

FutbolasKeisti

Skuode žaidžia FK Skuodas futbolo klubas.

GyventojaiKeisti

 
 
Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2020 m.
1885 m.*[2] 1903 m.*[1] 1970 m.sur.[7] 1976 m.[8][9] 1979 m.sur.[10] 1989 m.sur.[11] 2001 m.sur.[12] 2010 m. 2011 m.sur.[13]
657 3 041 4 684 5 500 7 269 8 730 7 896 7 149 6 513
2015 m. 2017 m. 2020 m. - - - - - -
5 922 5 610 5 083 - - - - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtisKeisti

2011 m. gyveno 6 513 žmonės:[14]

2001 m. gyveno 7 896 žmonės:[15]

Žymūs žmonėsKeisti

Kultūros paveldasKeisti

Miestų partnerystėKeisti

GeografijaKeisti

Miestas įsikūręs Pajūrio žemumos šiaurinėje dalyje. Į šiaurę nuo miesto į Bartuvą įteka Luoba, o rytinis miesto pakraštys eina Luobos kairiuoju intaku – Pušupiu.

SusisiekimasKeisti

Miestas įsikūręs kelių  169  Skuodas–Plungė ,  218  Kretinga–Skuodas  ir  170  Mažeikiai–Skuodas  sankirtoje.

Geležinkelio ruožas

 

Skuodas


  • Įvažiavimas nuo Plungės pusės

  • Miesto centre

  • Kultūros namai ir biblioteka

  • Meno mokykla

  • P. Žadeikio gimnazija

  • Bartuva (tiltas Gedimino g.)

  • Evangelikų liuteronų bažnyčia

ŠaltiniaiKeisti

  1. ↑ 1,0 1,1 Шкуды. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 39А (78) : Шенье — Шуйский монастырь. С.-Петербургъ, 1903., 660 psl. (rus.)
  2. ↑ 2,0 2,1 Шкуды. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 810 psl. (rus.)
  3. ↑ Shtetl Shkud
  4. ↑ Shmuel Spector, ed., The Encyclopedia of Jewish Life Before and During the Holocaust, New York University Press, 2001, p. 1197
  5. ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=2083
  6. ↑ Motobolas Skuode Archyvuota kopija 2012-05-31 iš Wayback Machine projekto.
  7. ↑ Skuodas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 230 psl.
  8. ↑ Skuodas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 237 psl.
  9. ↑ Skuodas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 37 psl.
  10. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  11. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  12. ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  13. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  14. ↑ 2011 m. surašymo duomenys
  15. ↑ 2001 m. surašymo duomenys

LiteratūraKeisti

  • Skuodas: fotoalbumas (sud. Jonas Danauskas). - Vilnius: Atkula, 2007. - 64 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-505-54-9

NuorodosKeisti

Vikižodynas


v • a • r
Svarbiausios gyvenvietės Skuodo rajone

Aleksandrija | Barstyčiai | Ylakiai | Lenkimai | Mosėdis | Notėnai | Skuodas | Šatės

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Skuodas&oldid=6258188"