Vikipedija

Skuodas

Skuodas – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Klaipėdos apskrityje, 75 km į šiaurę nuo Klaipėdos, 2 km į pietus nuo Latvijos sienos. Skuodo rajono savivaldybės centras, Skuodo miesto seniūnija, yra apylinkių seniūnijos centras. Pagrindiniai pastatai sutelkti miesto centre: Skuodo Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1847 m.), Skuodo evangelikų liuteronų bažnyčia (pastatyta 1821 m.), Skuodo muziejus, paštas, kultūros centras, savivaldybė, kiek į šiaurę – rajono centrinė ligoninė, yra globos namai.

Skuodas
            
Skuodo centras
Skuodas
Skuodas
56°16′08″š. pl. 21°31′26″r. ilg. / 56.269°š. pl. 21.524°r. ilg. / 56.269; 21.524 (Skuodas)Koordinatės: 56°16′08″š. pl. 21°31′26″r. ilg. / 56.269°š. pl. 21.524°r. ilg. / 56.269; 21.524 (Skuodas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Klaipėdos apskritis Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Skuodo rajono savivaldybė Skuodo rajono savivaldybė
Gyventojų (2023) 5 346
Plotas 4,9 km²
Tankumas (2023) 1 091 žm./km²
Pašto kodas LT-98001
Vikiteka Skuodas
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Skuõdas
Kilmininkas: Skuõdo
Naudininkas: Skuõdui
Galininkas: Skuõdą
Įnagininkas: Skuodù
Vietininkas: Skuodè

rus. Шкуды[2][3]

Paminklas J. Chodkevičiui, 1572 m. išrūpinusiam miesto teises
Skuodo Cerkvė
Vytauto Didžiojo karūnavimo dienos minėjimas, Skuode 1930 m.

Etimologija Keisti

Miesto vardas yra asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo dar ir dabar pasitaikančios pavardės Skuodas.[4] Vokiečiai miestą vadino Schoden, taip pat Skudn ir Johannesberg, Johannisberg ar Johannisburg – pastarąjį vardą savo garbei suteikė Jonas Chodkevičius, bet jis tarp lietuvių neprigijo.[5]

Geografija Keisti

Miestas įsikūręs Pajūrio žemumos šiaurinėje dalyje, kelių  169  Skuodas–Plungė ,  218  Kretinga–Skuodas  ir  170  Mažeikiai–Skuodas  sankirtoje. Į šiaurę nuo miesto į Bartuvą įteka Luoba, o rytinis miesto pakraštys eina Luobos kairiuoju intaku – Pušupiu. Bartuva čia yra patvenkta, todėl miesto pietvakariuose telkšo Bartuvos tvenkinys. Vakariniu pakraščiu eina Bajorų–Priekulės geležinkelis, seniau čia veikė Skuodo geležinkelio stotis.

Istorija Keisti

Rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart minimas 1253 m. (kaip Scoden, Sckoden) – tuomet jis priklausė Ceklio žemei. 1259 m. čia įvyko lietuvių ir Livonijos ordino mūšis – Skuodo mūšis (minimas Eiliuotoje Livonijos kronikoje), kuriame žemaičiai sumušė didelę kalavijuočių kariuomenę.

1568 m. Ldk Žygimantas Augustas miestelį padovanojo Žemaičių seniūnui Jonui Chodkevičiui, kuris 1572 m. gegužės 17 d. išrūpino miesto teises. Tuo metu gyvenvietė sparčiai statėsi aplink turgaus aikštę. J. Chodkevičius iš įvairių Vokietijos vietovių kvietė kolonistus, 1572 m. jis aukojo Skuodo bažnyčios statybai. XVI a. pabaigoje Skuodo Naumiestis pavadintas Johanesburgu, tačiau šis pavadinimas neprigijo.

Vėliau miestą valdė Sapiegos. 1667 m. Skuode didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega valdė 1318 valstiečių dūmus. Jis dovanojo miestui naują bažnyčią, kuri 1767 m. buvo rūpestingai restauruota. Po 2 metų kilęs gaisras ją sunaikino. Nauja medinė bažnyčia išstovėjo iki 1821 m., kai iškilo naujos šventovės mūrai. 1776 m. Skuodas neteko miesto teisių. Už dalyvavimą 1831 m. sukilime Sapiegų dvarai, tarp jų ir Skuodo miestelis, buvo konfiskuoti. XIX a. pabaigoje Skuodas – Telšių apskrities miestelis, valsčiaus centras.[6][7]

1905 m. pastatyta Skuodo Aleksandro Neviškio cerkvė. 1915 m. okupacinė vokiečių valdžia nutiesė geležinkelio ruožą Priekulė (Latvija)–Klaipėda. Miestas ypač stipriai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą, sudegė daug pastatų. 1918 m. buvusiame Skuodo dvare įsteigta Skuodo gimnazija.

Žydai Skuode apsigyveno XVII a.[8], o XIX a. Skuodo žydų bendruomenė jau turėjo keturias sinagogas. 1897 m. žydai sudarė 60% miesto gyventojų ir dominavo prekyboje. 1941 m. vokiečiams užėmus Skuodą buvo nužudyti 500 Skuodo žydų.[9]

Pokario metais atstatyta stačiakampė miesto aikštė. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu buvo sviesto gamykla, malūnas, kepykla, virvių fabrikas, įrengtas 92 ha Skuodo tvenkinys.

1992 m. gegužės 6 d. patvirtintas Skuodo herbas.

 
Skuodo rajono savivaldybė
Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI–XIX a. Skuodo valsčiaus centras ?
1861–1915 m. Telšių apskritis
1919–1950 m. Kretingos apskritis
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas,
Skuodo apylinkės centras 		Skuodo rajono centras Klaipėdos sritis
1953–1995 m.
1995– Skuodo miesto seniūnija,
Skuodo seniūnijos centras 		Skuodo rajono savivaldybės centras Klaipėdos apskritis

Švietimo ir ugdymo įstaigos Keisti

Sportas Keisti

 
Skuodo motobolo komanda "Bartuva"

Motobolas Keisti

Skuode viena populiariausių mieste kultivuojamų sporto šakų – motobolas.[10] Motoklubas Skuodo „Bartuva“ dalyvauja atvirajame Baltarusijos motobolo čempionate.

Futbolas Keisti

Skuode žaidžia FK Skuodas futbolo klubas.

Gyventojai Keisti

 
 
Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2021 m.
1885 m.*[3] 1903 m.*[2] 1970 m.sur.[11] 1976 m.[12][13] 1979 m.sur.[14] 1989 m.sur.[15] 2001 m.sur.[16] 2010 m. 2011 m.sur.[17]
657 3 041 4 684 5 500 7 269 8 730 7 896 7 149 6 513
2015 m. 2017 m. 2020 m. 2021 m.sur. - - - - -
5 922 5 610 5 083 5 508 - - - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Tautinė sudėtis Keisti

2011 m. gyveno 6 513 žmonės:[18]

2001 m. gyveno 7 896 žmonės:[19]

Žymūs žmonės Keisti

Kultūros paveldas Keisti

Galerija Keisti

  •  

    Skuodo evangelikų liuteronų bažnyčia

  •  

    Skuodo dvaras

  •  

    Skuodo karių kapinės

  •  

    Mūro kryžius

  •  

    Kultūros namai ir biblioteka

  •  

    Buvusi Skuodo geležinkelio stotis

  •  

    Skuodo teismas

  •  

    Meno mokykla

  •  

    P. Žadeikio gimnazija

  •  

    Bartuva (tiltas Gedimino g.)

  •  

    Įvažiavimas nuo Plungės pusės

Šaltiniai Keisti

  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ 2,0 2,1 Шкуды. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 39А (78) : Шенье — Шуйский монастырь. С.-Петербургъ, 1903., 660 psl. (rus.)
  3. ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 810 psl.
  4. ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 195–196
  5. ↑ „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 388 p.
  6. ↑ Szkudy. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 925 psl. (lenk.)
  7. ↑ Szkudy. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 643 psl. (lenk.)
  8. ↑ Shtetl Shkud
  9. ↑ Shmuel Spector, ed., The Encyclopedia of Jewish Life Before and During the Holocaust, New York University Press, 2001, p. 1197
  10. ↑ Motobolas Skuode Archyvuota kopija 2012-05-31 iš Wayback Machine projekto.
  11. ↑ Skuodas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 230 psl.
  12. ↑ Skuodas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 237 psl.
  13. ↑ Skuodas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 37
  14. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  15. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  16. ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  17. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  18. ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
  19. ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.

Literatūra Keisti

  • Skuodas: fotoalbumas (sud. Jonas Danauskas). – Vilnius: Atkula, 2007. – 64 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-505-54-9

Nuorodos Keisti

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Skuodas&oldid=7037931"