Skuodas

Paminklas J. Chodkevičiui, 1572 m. išrūpinusiam miesto teises

Skuodas

56°16′10″N 21°31′40″E / 56.26944°N 21.52778°EKoordinatės: 56°16′10″N 21°31′40″E / 56.26944°N 21.52778°E

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė:

Lietuva

Apskritis:

Klaipėdos apskritis

Savivaldybė:

Skuodo rajono savivaldybė

Gyventojų :

5 610

Plotas:

4,9 km²

Tankumas :

1 145 žm./km²

Altitudė:

31 m

Pašto kodas:

LT-98001

Vikiteka:

SkuodasVikiteka

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė)
Vardininkas:	Skuõdas
Kilmininkas:	Skuõdo
Naudininkas:	Skuõdui
Galininkas:	Skuõdą
Įnagininkas:	Skuodù
Vietininkas:	Skuodè

rus. Шкуды^[1]^[2]

Skuodas (žem. Skouds) – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Klaipėdos apskrityje (75 km į šiaurę nuo Klaipėdos), 2 km į pietus nuo Latvijos sienos. Skuodo rajono savivaldybės centras, Skuodo miesto seniūnija, yra apylinkių seniūnijos centras.

Pro Skuodą teka Bartuva, čia ji yra patvenkta, todėl miesto pietvakariuose telkšo Bartuvos tvenkinys. Vakariniu pakraščiu eina Bajorų–Priekulės geležinkelis.

Pagrindiniai pastatai sutelkti miesto centre: Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1847 m.), Skuodo evangelikų liuteronų bažnyčia (pastatyta 1821 m.), Skuodo muziejus, paštas, kultūros centras, savivaldybė, kiek į šiaurę – rajono centrinė ligoninė, yra globos namai.

Turinys

IstorijaKeisti

Pirmąkart Skuodas minimas 1253 m. (kaip Scoden, Sckoden) – tuomet jis priklausė Ceklio žemei. 1259 m. čia įvyko lietuvių ir Livonijos ordino mūšis – Skuodo mūšis (minimas Eiliuotoje Livonijos kronikoje), kuriame žemaičiai sumušė didelę kalavijuočių kariuomenę.

1568 m. Žygimantas Augustas miestelį padovanojo Žemaičių seniūnui Jonui Chodkevičiui, kuris 1572 m. gegužės 17 d. išrūpino miesto teises. Tuo metu gyvenvietė sparčiai statėsi aplink turgaus aikštę. J. Chodkevičius iš įvairių Vokietijos vietovių kvietė kolonistus, 1572 m. jis aukojo Skuodo bažnyčios statybai. XVI a. pabaigoje Skuodo Naumiestis pavadintas Johanesburgu, tačiau šis pavadinimas neprigijo.

Vėliau miestą valdė Sapiegos. 1667 m. Skuode didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega valdė 1318 valstiečių dūmus. Jis dovanojo miestui naują bažnyčią, kuri 1767 m. buvo rūpestingai restauruota. Po 2 metų kilęs gaisras ją sunaikino. Nauja medinė bažnyčia išstovėjo iki 1821 m., kai iškilo naujos šventovės mūrai. Už dalyvavimą 1831 m. sukilime Sapiegų dvarai, tarp jų ir Skuodo miestelis, buvo konfiskuoti.

1914 m. nutiestas geležinkelio ruožas Priekulė (Latvija)–Klaipėda. Miestas ypač stipriai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą, sudegė daug pastatų. 1918 m. buvusiame Skuodo dvare įsteigta Skuodo gimnazija.

Pokario metais atstatyta stačiakampė miesto aikštė. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu buvo sviesto gamykla, malūnas, kepykla, virvių fabrikas, įrengtas 92 ha Skuodo tvenkinys.

1992 m. gegužės 6 d. patvirtintas Skuodo herbas. ^[3]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI–XIX a.	Skuodo valsčiaus centras
1919–1950 m.	Skuodo valsčiaus centras	Kretingos apskritis
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Skuodo apylinkės centras	Skuodo rajono centras	Klaipėdos sritis
1953–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Skuodo apylinkės centras	Skuodo rajono centras
1995–	Skuodo miesto seniūnija ir Skuodo seniūnijos centras	Skuodo rajono savivaldybės centras	Klaipėdos apskritis

Skuodo rajono savivaldybės administracija

Skuodo parkas

Pavadinimo kilmėKeisti

Miesto vardas kilo nuo asmenvardžio, dar ir dabar esančios pavardės Skuodas. Vokiečiai miestą vadino Schoden, taip pat Skudn ir Johanisberg ar Johanisburg.

Švietimo ir ugdymo įstaigosKeisti

Skuodo kaimo verslų, amatų ir paslaugų mokykla
Skuodo lopšelis darželis
Skuodo viešoji biblioteka

SportasKeisti

MotobolasKeisti

Skuode viena populiariausių mieste kultivuojamų sporto šakų – motobolas.^[4] Motoklubas Skuodo „Bartuva“ dalyvauja atvirajame Baltarusijos motobolo čempionate.

FutbolasKeisti

Skuode žaidžia FK Skuodas futbolo klubas.

GyventojaiKeisti

1885 m.*^[2]	1903 m.*^[1]	1970 m.^sur.^[5]	1976 m.^[6]^[7]	1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2010 m.	2011 m.^sur.
Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2015 m.
657	3 041	4 684	5 500	7 269	8 730	7 896	7 149	6 513
2015 m.	-	-	-	-	-	-	-	-
5 922	-	-	-	-	-	-	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Tautinė sudėtisKeisti

2011 m. gyveno 6 513 žmonės:^[8]

Lietuviai - 98,33% (6404);
Rusai - 0,52% (34);
Lenkai - 0,21% (14);
Latviai - 0,2% (13);
Kiti - 0,74% (48).

2001 m. gyveno 7 896 žmonės:^[9]

Lietuviai - 98,77% (7799);
Rusai - 0,6% (47);
Latviai - 0,25% (20);
Kiti - 0,38% (30).

Žymūs žmonėsKeisti

Eugenijus Gedgaudas (1924–2006), lietuvių kilmės JAV radiologas
Simonas Daukantas (1793–1864), istorikas
Vaclovas Intas (1927–2007), gydytojas, Mosėdžio akmenų muziejaus įkūrėjas
Vytautas Vaclovas Doniela (g. 1930) – lietuvių filosofas, Australijos lietuvių visuomenės veikėjas, žymus filatelistas
Remigijus Motuzas (g. 1956) – pedagogas, diplomatas ir politikas. Nuo 2015 m. Lietuvos Respublikos ambasadorius Rusijoje
Vygaudas Ušackas (g. 1964) – teisininkas, diplomatas, 2008-2010 Lietuvos užsienio reikalų ministras, nuo 2013 m. ES atstovybės Rusijoje vadovas
Alvydas Duonėla (g. 1976 m.) – irkluotojas baidarininkas, pasaulio čempionas
Svetlana Pauliukaitė (g. 1985 m.) - dviratininkė

Kultūros paveldasKeisti

Miestų partnerystėKeisti

Linda^{[reikalingas šaltinis]}, Norvegija

GeografijaKeisti

Miestas įsikūręs Pajūrio žemumos šiaurinėje dalyje. Į šiaurę nuo miesto į Bartuvą įteka Luoba, o rytinis miesto pakraštys eina Luobos kairiuoju intaku – Pušupiu.