Lazdijai

Lazdijai
Lazdijai 54°14′10″ š. pl. 23°31′0″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Alytaus apskritis
Savivaldybė	Lazdijų rajono savivaldybė
Gyventojų (2020)	3 629
Plotas	4,8 km²
Tankumas (2020)	756 žm./km²
Altitudė	126 m
Pašto kodas	LT-67001
Vikiteka	LazdijaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Lazdìjai Kilmininkas: Lazdìjų Naudininkas: Lazdìjams Galininkas: Lazdijùs Įnagininkas: Lazdìjais Vietininkas: Lazdìjuose
lenk. Łoździeje rus. Лоздзее

Lazdijai – miestas Alytaus apskrityje, 52 km į pietvakarius nuo Alytaus, 7 km nuo sienos su Lenkija. Lazdijų rajono savivaldybės ir apylinkių seniūnijos centras, Lazdijų miesto seniūnija.

Savivaldybė

Aikštė prie bažnyčios

Vilniaus gatvė

Meno mokykla

Skveras prie kultūros centro

Yra paštas (LT-67001). Šalia miesto veikė Lazdijų-Aradnykų pasienio punktas.

Miesto gimtadienis – gegužės 17 d.

Istorija

Nuo Lazdijų 2 km į pietus yra Papalazdijų piliakalnis. 1532 m. Lazdijai minimi kaip valdovo dvaras ir Lazdijų seniūnija. Valdovas Žygimantas Augustas prie Lazdijos upelio paskyrė žemės plotą miestui kurtis, gyvenvietė minima nuo 1561 m. Apie 1560 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, 1571 m. čia jau veikė pradinė mokykla. 1574 m. minima Lazdijų seniūnija. 1597 m. gegužės 17 d. karalius Zigmantas Vaza Lazdijams suteikė Magdeburgo teises, herbą ir turgaus bei prekymečių privilegiją – ši data laikoma Lazdijų gimtadieniu.

1795–1807 m. priklausė Prūsijai; mieste veikė Vygrių apskrities administracinės įstaigos. Apie 1800 m. čia buvo karališkasis Lazdijų dvaras. Miestą siaubė daug gaisrų – 1857 m., 1879 m., 1886 m., 1922 m., 1923 m. XIX–XX a. pradžioje buvo valsčiaus centras. 1908 m. įsteigtas „Žiburio“ draugijos skyrius. 1919–1941 m. Lazdijai buvo Seinų, 1941–1950 m. Lazdijų apskrities centras. 1920 m. iš Seinų atkelta „Žiburio“ gimnazija.

Per Antrąjį pasaulinį karą 1941 m. ir 1944 m. Lazdijai labai sugriauti. Per nacių okupaciją 1941 m. lapkričio 3 d. Katkiškėje prie Lazdijų nužudyta 1500 miesto ir apylinkių žydų. Po karo apylinkėje veikė Lietuvos partizanų Tauro apygardos Šarūno rinktinės Lazdijų batalionas. Sovietų valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. ištrėmė 186 miesto gyventojus.

Po karo pastatytas gyvenamųjų namų kvartalas, universalinė parduotuvė, kavinė, yra Lazdijų ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, senelių namai, meteorologinė stotis. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Nuo 1950 m. Lazdijai – rajono centras. 1988 m. rugsėjo 25 d. Lazdijų Sąjūdžio rėmimo grupė Veisiejuose surengė pirmąjį Lazdijų rajone gyventojų mitingą. 1994 m. atkurtas Lazdijų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1532, 1574 m.	Lazdijų seniūnijos centras
XVIII a. – 1794 m.	Lazdijų vaitystės centras, Lazdijų seniūnijos centras
1795–1807 m.	?	Vygrių apskrities centras	Prūsija
XIX a.	Lazdijų valsčiaus centras
XX a. pradžia		Seinų apskritis
1919–1941 m.		Seinų apskrities centras
1941–1950 m.		Lazdijų apskrities centras
1950–1953 m.	Lazdijų apylinkės centras	Lazdijų rajono centras	Kauno sritis
1953–1995 m.
nuo 1995 m.	Lazdijų miesto seniūnija, Lazdijų seniūnijos centras	Lazdijų rajono savivaldybės centras	Alytaus apskritis

Pavadinimo kilmė

Lazdijų miesto pavadinimas kilo pagal upelį, kuris teka pro miestą – Lazdiją (kitas Raišupio upelio vardas). Tačiau nėra aišku, kaip atsirado Lazdijos pavadinimas. Manoma, kad Raišupio pavadinimas yra jotvingiškas ir buvo susijęs su žodžiu riešutas; kadangi Lietuvoje riešutai auga ant lazdynų, todėl tikriausiai ir atsirado upelio pavadinimas Lazdija (vadinama ir Lazda).

Architektūra

Lazdijų planas spindulinis, centre yra stačiakampė aikštė, kiek į pietus – miesto parkas. Svarbiausi statiniai:

• Pseudobazilikinė dvibokštė Lazdijų Šv. Onos bažnyčia, pastatyta 1895 m. (archit. E. Lipskis)
• Lazdijų sentikių cerkvė
• 5 km į vakarus išliko XIX a. Aštriosios Kirsnos dvaras
• Nepriklausomybės paminklas, pastatytas 1938 m., atstatytas 1990 m.,
• Paminklas Lazdijų rajono rezistentams ir kitų okupacijų aukoms atminti, pastatytas 1993 m. (skulpt. Jurgis Nevulis)
• Lazdijų krašto muziejus, įkurtas 1995 m. ir jo padaliniai: Laisvės kovų muziejus „Kraujo takais“ ir Motiejaus Gustaičio memorialinis muziejus
• Miesto kapinės, evangelikų liuteronų senosios kapinės, žydų genocido aukų kapinės, sovietinių karių kapinės

Švietimo centras

Kultūra, švietimas

Lazdijuose yra M. Gustaičio gimnazija, du darželiai-mokyklos („Kregždutė“ ir „Vyturėlis“), meno mokykla, dvi bibliotekos, rajono ugdymo ir globos centras „Židinys“, kultūros, švietimo, verslo informacijos, kūno kultūros ir sporto, turizmo informacijos centrai, kultūros namai, sporto klubas „Sakalas“ ir kiti klubai. 2000 m. atsidarė modernus Lazdijų sporto centras.

Leidžiami laikraščiai: „Dzūkų žinios“ (nuo 1995 m.), „Ryto žvaigždė“ (nuo 1996 m.), „Lazdijų reklama“ (nuo 2001 m.).

Gyventojai

Policijos komisariatas

Demografinė raida tarp 1800 m. ir 2013 m.
1800 m.	1896 m.*	1897 m.sur.	1923 m.sur.	1959 m.sur.	1970 m.sur.	1974 m.
1 517	3 151	2 538	2 364	3 109	3 842	4 100
1976 m.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2006 m.	2011 m.sur.	2013 m.
4 300	4 364	5 485	5 140	4 828	4 531	4 396
* pagal enciklopedijos išleidimo metus.
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

2001 m. gyveno 5140 žmonės: Lietuviai – 96,14% (4942) Rusai – 2,6% (134) Lenkai – 0,46% (24) Kiti – 0,77% (40)

2011 m. gyveno 4531 žmonės: Lietuviai – 96,13% (4356) Rusai – 2,36% (107) Lenkai – 0,37% (17) Kiti – 1,12% (51)

Žymūs žmonės

• Lazdijų mokykloje direktoriumi dirbo pedagogas ir poetas Motiejus Gustaitis (1870–1927). Palaidotas miesto kapinėse.
• Lazdijuose 1928–1931 m. mokytojavo poetė Salomėja Nėris (1904–1945). Išlikęs namas, kuriame ji gyveno – tas pats, kuriame lig tol gyveno jau miręs M. Gustaitis. Dabar šiame name yra Lazdijų krašto muziejus, o jame − S. Nėriai skirta ekspozicija.

Lazdijuose gimė:

• Joseph Achron (1886–1943), žydų kilmės JAV ir Rusijos kompozitorius, smuikininkas
• Ignas Albavičius (1890–1970), JAV lietuvių kunigas, visuomenės veikėjas
• Avraham Tory (1909–2002) – advokatas, rašytojas
• Leonas Zmirskas (1920–1997), teatro ir kino aktorius
• Valentina Karatajūtė-Talimaa (g. 1930), geologė, paleontologė
• Leonas Povilas Lingaitis (g. 1938), inžinierius mechanikas
• Bitė Vilimaitė (1943 – 2014), rašytoja
• Juozas Bindokas (g. 1951), aktorius, fotomenininkas
• Valdas Vasiliauskas (g. 1951), žurnalistas, redaktorius, leidėjas, politinis veikėjas
• Romas Zableckas (g. 1964), rok muzikos atlikėjas, dainų autorius
• Vladimiras Silvaško (g. 1965), Lietuvoje aukščiausią meistriškumo laipsnį - šeštą daną - pasiekęs Lietuvos kiokušin karatė specialistas
• Eimantas Skrabulis (g. 1965), lengvaatletis
• Lolita Zegerienė (g. 1965), žurnalistė, redaktorė
• Arūnas Valinskas (g. 1966), TV laidų, šou bei renginių vedėjas, politikas
• Artūras Jasinskas (g. 1969), Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas
• Dainius Stumbras (g.1970), Operos dainininkas (baritonas)
• Marijonas Mikutavičius (g. 1971), žurnalistas, aktorius, televizijos laidų vedėjas
• Mindaugas Sinkevičius (g. 1980) „Sodros“ direktorius
• Irūna Puzaraitė (g. 1990), pop muzikos dainininkė

Ekonomika

XX a. ketvirtame dešimtmetyje Lazdijuose veikė 4 bankai ar jų skyriai, žemės ūkio kooperatyvas, pieninė, 3 malūnai, amatininkų dirbtuvės, lentpjūvė, elektrinė. 1960 m. įkurtas Kauno „Baltijos“ siuvimo gamybinio susivienijimo cechas, dab. bendrovės „Kauno Baltija“ Lazdijų siuvimo baras. Yra statybų bendrovė „Lazdista“.

Geografija

Per Lazdijus į Rimiečio ežerą teka Raišupio upelis, į pietus yra Baltajo ežeras, įrengtas pliažas. 3 km į šiaurės rytus yra Metelių regioninis parkas. Į pietvakarius nuo miesto įsikūręs Lazdijų kaimas.

1969 m. kovą užfiksuotas rekordinis Lietuvoje įšalas – 145 cm.

Susisiekimas

Lazdijų pagrindiniai keliai yra  132  Alytus–Seirijai–Lazdijai  į rytus,  134  Leipalingis–Lazdijai–Kalvarija  iš pietryčių į šiaurės vakarus ir  135  Lazdijai–Akmeniai , kelias į Lenkiją.

Miestų partnerystė

• Lukuvas, Lenkija

Galerija

• 

  Paštas

• 

  Renginių vieta

• 

  Kultūros centras

• 

  Raišupis parke

• 

  Mokykla „Vyturėlis“

• 

  Darbo birža

Literatūra

• Lazdijai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 476 psl.
• Po Dzūkijos dangumi: Lazdijų kraštas ir žmonės / Antanas Pupienis, fotogr. Klaudijus Driskius. – Vilnius, 1994. – 223 p.: iliustr. – ISBN 9986-09-042-3
• Lazdijų krašto teismai / Nijolė Jarmalienė, Antanas Pupienis. – Alytus: Alytaus spaustuvė, 1998. – 53 p.: iliustr.
• Lazdijų krašto žmonės / Albinas Jarmala. – Marijampolė: TeleSATpressa, 1998. – 200 p. – ISBN 9986-894-11-5
• Pažink Lazdijus / Zenonas Kamarūnas. – Kaunas: Arx Baltica, 2007. – 29 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-755-24-1
• Žemdirbystės Lazdijų krašte metraštis / Antanas Pupienis. – Kaunas: Judex, 2007. – 118 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-581-90-1
• Keliauk po Lazdijus: turistinė schema / Zenonas Kamarūnas. – Kaunas: Arx Baltica, 2007. – 39 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-755-28-9
• Lazdijų kraštas: žmogui gera gamtoje: fotografijų albumas / Zenonas Kamarūnas. – Lazdijai, 2007. – 111 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-755-11-1
• Lazdijų krašto tradicinės kultūros vertybių sąvadas / Daina Pledienė. – Kaunas: Spalvų kraitė, 2007–2009.
  • D. 1.: Mane mačiutė taip išmokė. – 2007. – 119 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-411-54-3
  • D. 2: Mane dziedulis taip išmokė. – 2009. – 127 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-921-11-0
• Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai: Lazdijai. – Kaunas: Neolitas, 2010. – 215 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95209-2-6
• Lazdijų ir Punsko krašto žavesys: albumas / Zenonas Kamarūnas. – Kaunas: Arx Baltica, 2010. – 111 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-39-105-0
• Lazdijų krašto žavesys: fotoalbumas / Inita Seiliūtė. – Alytus: Alytaus spaustuvė, 2011. – 79 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-706-75-5

Vikižodynas

Svarbiausios gyvenvietės Lazdijų rajone

Aštrioji Kirsna | Avižieniai | Kapčiamiestis | Krosna | Kučiūnai | Lazdijai | Noragėliai | Rudamina | Seirijai | Šeštokai | Šventežeris | Teizai | Veisiejai