Lazdijai

Lazdijai

54°14′10″ š. pl. 23°31′0″ r. ilg. / 54.23611°š. pl. 23.51667°r. ilg.Koordinatės: 54°14′10″ š. pl. 23°31′0″ r. ilg. / 54.23611°š. pl. 23.51667°r. ilg.

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė:

Lietuva

Apskritis:

Alytaus apskritis

Savivaldybė:

Lazdijų rajono savivaldybė

Gyventojų:

3 737

Plotas:

4,8 km²

Tankumas:

779 žm./km²

Altitudė:

126 m

Pašto kodas:

LT-67001

Vikiteka:

LazdijaiVikiteka

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė)
Vardininkas:	Lazdìjai
Kilmininkas:	Lazdìjų
Naudininkas:	Lazdìjams
Galininkas:	Lazdijùs
Įnagininkas:	Lazdìjais
Vietininkas:	Lazdìjuose

lenk. Łoździeje ^[1] rus. Лоздзее ^[2]

Savivaldybė

Aikštė prie bažnyčios

Vilniaus gatvė

Meno mokykla

Skveras prie kultūros centro

Lazdijai – miestas Alytaus apskrityje, 52 km į pietvakarius nuo Alytaus, 7 km nuo sienos su Lenkija. Lazdijų rajono savivaldybės ir apylinkių seniūnijos centras, Lazdijų miesto seniūnija.

Yra paštas (LT-67001). Šalia miesto veikė Lazdijų-Aradnykų pasienio punktas.

Miesto gimtadienis – gegužės 17 d.

Turinys

1 Istorija
- 1.1 Pavadinimo kilmė
2 Architektūra
3 Kultūra, švietimas
4 Gyventojai
- 4.1 Tautinė sudėtis
- 4.2 Žymūs žmonės
5 Ekonomika
6 Geografija
7 Susisiekimas
8 Miestų partnerystė
9 Galerija
10 Šaltiniai
11 Literatūra

IstorijaKeisti

Nuo Lazdijų 2 km į pietus yra Papalazdijų piliakalnis. 1532 m. Lazdijai minimi kaip valdovo dvaras ir Lazdijų seniūnija. Valdovas Žygimantas Augustas prie Lazdijos upelio paskyrė žemės plotą miestui kurtis, gyvenvietė minima nuo 1561 m. Apie 1560 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, 1571 m. čia jau veikė pradinė mokykla. 1574 m. minima Lazdijų seniūnija. 1597 m. gegužės 17 d. karalius Zigmantas Vaza Lazdijams suteikė Magdeburgo teises, herbą ir turgaus bei prekymečių privilegiją – ši data laikoma Lazdijų gimtadieniu.

1795–1807 m. priklausė Prūsijai; mieste veikė Vygrių apskrities administracinės įstaigos. Apie 1800 m. čia buvo karališkasis Lazdijų dvaras. Miestą siaubė daug gaisrų – 1857 m., 1879 m., 1886 m., 1922 m., 1923 m. XIX–XX a. pradžioje buvo valsčiaus centras. 1908 m. įsteigtas „Žiburio“ draugijos skyrius. 1919–1941 m. Lazdijai buvo Seinų, 1941–1950 m. Lazdijų apskrities centras. 1920 m. iš Seinų atkelta „Žiburio“ gimnazija.

Per Antrąjį pasaulinį karą 1941 m. ir 1944 m. Lazdijai labai sugriauti. Per nacių okupaciją 1941 m. lapkričio 3 d. Katkiškėje prie Lazdijų nužudyta 1500 miesto ir apylinkių žydų. Po karo apylinkėje veikė Lietuvos partizanų Tauro apygardos Šarūno rinktinės Lazdijų batalionas. Sovietų valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. ištrėmė 186 miesto gyventojus.

Po karo pastatytas gyvenamųjų namų kvartalas, universalinė parduotuvė, kavinė, yra Lazdijų ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, senelių namai, meteorologinė stotis. ^[3] 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Nuo 1950 m. Lazdijai – rajono centras. 1988 m. rugsėjo 25 d. Lazdijų Sąjūdžio rėmimo grupė Veisiejuose surengė pirmąjį Lazdijų rajone gyventojų mitingą. 1994 m. atkurtas Lazdijų herbas. ^[4]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1532, 1574 m.	Lazdijų seniūnijos centras
XVIII a. – 1794 m.	Lazdijų vaitystės centras, Lazdijų seniūnijos centras
1795–1807 m.	?	Vygrių apskrities centras	Prūsija
XIX a.	Lazdijų valsčiaus centras
XX a. pradžia		Seinų apskritis
1919–1941 m.		Seinų apskrities centras
1941–1950 m.		Lazdijų apskrities centras
1950–1953 m.	Lazdijų apylinkės centras	Lazdijų rajono centras	Kauno sritis
1953–1995 m.	Lazdijų apylinkės centras	Lazdijų rajono centras
nuo 1995 m.	Lazdijų miesto seniūnija, Lazdijų seniūnijos centras	Lazdijų rajono savivaldybės centras	Alytaus apskritis

Pavadinimo kilmėKeisti

Lazdijų miesto pavadinimas kilo pagal upelį, kuris teka pro miestą – Lazdiją (kitas Raišupio upelio vardas). Tačiau nėra aišku, kaip atsirado Lazdijos pavadinimas. Manoma, kad Raišupio pavadinimas yra jotvingiškas ir buvo susijęs su žodžiu riešutas; kadangi Lietuvoje riešutai auga ant lazdynų, todėl tikriausiai ir atsirado upelio pavadinimas Lazdija (vadinama ir Lazda).

ArchitektūraKeisti

Lazdijų planas spindulinis, centre yra stačiakampė aikštė, kiek į pietus – miesto parkas. Svarbiausi statiniai:

Pseudobazilikinė dvibokštė Lazdijų Šv. Onos bažnyčia, pastatyta 1895 m. (archit. E. Lipskis)
Lazdijų sentikių cerkvė
5 km į vakarus išliko XIX a. Aštriosios Kirsnos dvaras
Nepriklausomybės paminklas, pastatytas 1938 m., atstatytas 1990 m.,
Paminklas Lazdijų rajono rezistentams ir kitų okupacijų aukoms atminti, pastatytas 1993 m. (skulpt. Jurgis Nevulis)
Lazdijų krašto muziejus, įkurtas 1995 m. ir jo padaliniai: Laisvės kovų muziejus „Kraujo takais“ ir Motiejaus Gustaičio memorialinis muziejus
Miesto kapinės, evangelikų liuteronų senosios kapinės, žydų genocido aukų kapinės, sovietinių karių kapinės

Švietimo centras

Kultūra, švietimasKeisti

Lazdijuose yra M. Gustaičio gimnazija, du darželiai-mokyklos („Kregždutė“ ir „Vyturėlis“), meno mokykla, dvi bibliotekos, rajono ugdymo ir globos centras „Židinys“, kultūros, švietimo, verslo informacijos, kūno kultūros ir sporto, turizmo informacijos centrai, kultūros namai, sporto klubas „Sakalas“ ir kiti klubai. 2000 m. atsidarė modernus Lazdijų sporto centras.

Leidžiami laikraščiai: „Dzūkų žinios“ (nuo 1995 m.), „Ryto žvaigždė“ (nuo 1996 m.), „Lazdijų reklama“ (nuo 2001 m.).

GyventojaiKeisti

Policijos komisariatas

1800 m.	1896 m.*^[2]	1897 m.^sur.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1974 m.
Demografinė raida tarp 1800 m. ir 2013 m.
1 517	3 151	2 538	2 364	3 109	3 842	4 100
1976 m.^[5]	1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2006 m.	2011 m.^sur.	2013 m.
4 300	4 364	5 485	5 140	4 828	4 531	4 396
* pagal enciklopedijos išleidimo metus.

Tautinė sudėtisKeisti

2001 m. gyveno 5140 žmonės:

Lietuviai – 96,14% (4942)
Rusai – 2,6% (134)
Lenkai – 0,46% (24)
Kiti – 0,77% (40)

2011 m. gyveno 4531 žmonės:

Lietuviai – 96,13% (4356)
Rusai – 2,36% (107)
Lenkai – 0,37% (17)
Kiti – 1,12% (51)

Žymūs žmonėsKeisti

Lazdijų mokykloje direktoriumi dirbo pedagogas ir poetas Motiejus Gustaitis (1870–1927). Palaidotas miesto kapinėse.
Lazdijuose 1928–1931 m. mokytojavo poetė Salomėja Nėris (1904–1945). Išlikęs namas, kuriame ji gyveno – tas pats, kuriame lig tol gyveno jau miręs M. Gustaitis. Dabar šiame name yra Lazdijų krašto muziejus, o jame − S. Nėriai skirta ekspozicija.

Lazdijuose gimė:

Joseph Achron (1886–1943), žydų kilmės JAV ir Rusijos kompozitorius, smuikininkas
Ignas Albavičius (1890–1970), JAV lietuvių kunigas, visuomenės veikėjas
Avraham Tory (1909–2002) – advokatas, rašytojas
Leonas Zmirskas (1920–1997), teatro ir kino aktorius
Valentina Karatajūtė-Talimaa (g. 1930), geologė, paleontologė
Leonas Povilas Lingaitis (g. 1938), inžinierius mechanikas
Bitė Vilimaitė (1943 – 2014), rašytoja
Juozas Bindokas (g. 1951), aktorius, fotomenininkas
Valdas Vasiliauskas (g. 1951), žurnalistas, redaktorius, leidėjas, politinis veikėjas
Romas Zableckas (g. 1964), rok muzikos atlikėjas, dainų autorius
Vladimiras Silvaško (g. 1965), Lietuvoje aukščiausią meistriškumo laipsnį - penktą daną - pasiekęs Lietuvos kiokušin karatė specialistas
Eimantas Skrabulis (g. 1965), lengvaatletis
Lolita Zegerienė (g. 1965), žurnalistė, redaktorė
Arūnas Valinskas (g. 1966), TV laidų, šou bei renginių vedėjas, politikas
Artūras Jasinskas (g. 1969), Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas
Dainius Stumbras (g.1970), Operos dainininkas (baritonas)
Marijonas Mikutavičius (g. 1971), žurnalistas, aktorius, televizijos laidų vedėjas
Mindaugas Sinkevičius (g. 1980) „Sodros“ direktorius
Irūna Puzaraitė (g. 1990), pop muzikos dainininkė

EkonomikaKeisti

XX a. ketvirtame dešimtmetyje Lazdijuose veikė 4 bankai ar jų skyriai, žemės ūkio kooperatyvas, pieninė, 3 malūnai, amatininkų dirbtuvės, lentpjūvė, elektrinė. 1960 m. įkurtas Kauno „Baltijos“ siuvimo gamybinio susivienijimo cechas, dab. bendrovės „Kauno Baltija“ Lazdijų siuvimo baras. Yra statybų bendrovė „Lazdista“.

GeografijaKeisti

Per Lazdijus į Rimiečio ežerą teka Raišupio upelis, į pietus yra Baltajo ežeras, įrengtas pliažas. 3 km į šiaurės rytus yra Metelių regioninis parkas. Į pietvakarius nuo miesto įsikūręs Lazdijų kaimas.

1969 m. kovą užfiksuotas rekordinis Lietuvoje įšalas – 145 cm.

SusisiekimasKeisti

Lazdijų pagrindiniai keliai yra 132 Alytus–Seirijai–Lazdijai į rytus, 134 Leipalingis–Lazdijai–Kalvarija iš pietryčių į šiaurės vakarus ir 135 Lazdijai–Akmeniai , kelias į Lenkiją.

Miestų partnerystėKeisti

Lukuvas, Lenkija

GalerijaKeisti

Paštas
Renginių vieta
Kultūros centras
Raišupis parke
Mokykla „Vyturėlis“
Darbo birža

ŠaltiniaiKeisti

↑ Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1929 m.
↑ ^2,0 ^2,1 Лоздзее. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 17А (34) : Ледье — Лопарев. С.-Петербургъ, 1896., 913 psl. (rus.)
↑ Lazdijai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 637 psl.
↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=5298
↑ Kazys Misius, Algimantas Miškinis ir kt. Lazdijai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 494-495 psl.

LiteratūraKeisti

Lazdijai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 476 psl.
Po Dzūkijos dangumi: Lazdijų kraštas ir žmonės / Antanas Pupienis, fotogr. Klaudijus Driskius. – Vilnius, 1994. – 223 p.: iliustr. – ISBN 9986-09-042-3
Lazdijų krašto teismai / Nijolė Jarmalienė, Antanas Pupienis. – Alytus: Alytaus spaustuvė, 1998. – 53 p.: iliustr.
Lazdijų krašto žmonės / Albinas Jarmala. – Marijampolė: TeleSATpressa, 1998. – 200 p. – ISBN 9986-894-11-5
Pažink Lazdijus / Zenonas Kamarūnas. – Kaunas: Arx Baltica, 2007. – 29 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-755-24-1
Žemdirbystės Lazdijų krašte metraštis / Antanas Pupienis. – Kaunas: Judex, 2007. – 118 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-581-90-1
Keliauk po Lazdijus: turistinė schema / Zenonas Kamarūnas. – Kaunas: Arx Baltica, 2007. – 39 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-755-28-9
Lazdijų kraštas: žmogui gera gamtoje: fotografijų albumas / Zenonas Kamarūnas. – Lazdijai, 2007. – 111 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-755-11-1
Lazdijų krašto tradicinės kultūros vertybių sąvadas / Daina Pledienė. – Kaunas: Spalvų kraitė, 2007–2009.
- D. 1.: Mane mačiutė taip išmokė. – 2007. – 119 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-411-54-3
- D. 2: Mane dziedulis taip išmokė. – 2009. – 127 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-921-11-0
Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai: Lazdijai. – Kaunas: Neolitas, 2010. – 215 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95209-2-6
Lazdijų ir Punsko krašto žavesys: albumas / Zenonas Kamarūnas. – Kaunas: Arx Baltica, 2010. – 111 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-39-105-0
Lazdijų krašto žavesys: fotoalbumas / Inita Seiliūtė. – Alytus: Alytaus spaustuvė, 2011. – 79 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-706-75-5

Vikižodynas

v • a • r

Svarbiausios gyvenvietės Lazdijų rajone

[1] Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1929 m.

[ESBE-2] 2,0 ^2,1 Лоздзее. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 17А (34) : Ледье — Лопарев. С.-Петербургъ, 1896., 913 psl. (rus.)

[3] Lazdijai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 637 psl.

[4] ttp://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=5298

[TLE-5] Kazys Misius, Algimantas Miškinis ir kt. Lazdijai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 494-495 psl.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]