Vikipedija

Griškabūdis

Griškabūdis
{{#if:280px
Viena iš gatvių
Griškabūdis
Griškabūdis
54°51′04″š. pl. 23°10′12″r. ilg. / 54.851°š. pl. 23.170°r. ilg. / 54.851; 23.170 (Griškabūdis)Koordinatės: 54°51′04″š. pl. 23°10′12″r. ilg. / 54.851°š. pl. 23.170°r. ilg. / 54.851; 23.170 (Griškabūdis)
Apskritis Marijampolės apskrities vėliava Marijampolės apskritis
Savivaldybė Šakių rajono savivaldybės vėliava Šakių rajono savivaldybė
Seniūnija Griškabūdžio seniūnija
Gyventojų (2021) 769
Vikiteka Griškabūdis
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Grìškabūdis
Kilmininkas: Grìškabūdžio
Naudininkas: Grìškabūdžiui
Galininkas: Grìškabūdį
Įnagininkas: Grìškabūdžiu
Vietininkas: Grìškabūdyje
Istoriniai pavadinimai lenk. Gryszkabuda

Griškabūdis – miestelis Šakių rajono savivaldybėje, 14 km į pietryčius nuo Šakių, prie kelio  137  Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas. Senoji Griškabūdžio dalis, susiformavusi XIX a. viduryje iš buvusio gatvinio kaimo ir jo gale įsikūrusio miestelio, savaimingos raidos radialinio plano. Vyrauja vienaukščiai, centre – keli mūriniai, ir dviaukščiai mediniai pastatai. Trijų pagrindinių gatvių sankryžoje – netaisyklinga keturkampė aikštė, kuri susiformavo, manoma, XIX a. viduryje po gaisro. Prie aikštės – medinė aštuonkampė klasicistinė Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia, pastatyta 1796 m. buvusios bažnyčios vietoje, (architektas J. Vališauskas) – vienintelė išlikusi tokio plano medinė bažnyčia Lietuvoje. Pagrindiniame fasade – keturių kolonų dorėniškasis portikas su aštuonkampiu bokšteliu virš frontono. Viduje polichrominė sienų tapyba, neobarokiniai altoriai. Šventoriuje 1933 m. pastatyta gelžbetoninė varpinė (inž. Antanas Bistrickas).[2] Veikia paštas (LT-71041).

Pietinė miestelio dalis yra Naujasis Griškabūdis.

Bažnyčios varpinė
Seniūnijos pastatas, paminklas Jonui Jablonskiui

Etimologija Keisti

Griškabūdis – asmenvardinis vietovardis: spėjama, kad gyvenvietėje pirmiausia bus apsigyvenęs kažkoks Griška (ar Griškus).[3] XVII–XVIII a. žodis būda visų pirma reiškė „iš lentų sukaltas namelis, palapinė, pastogė“. Tokiose būdose galėjo būti įsikūrę pirmieji kaimo gyventojai. Miestelio pavadinimas taip ir susiformavo kaip Griškos būda.[4]

Istorija Keisti

Gyvenvietė kūrėsi XVII a. pabaigoje iškirstos girios vietoje. Iš pradžių čia buvo medienos apdorojimo vieta, iš kurios mediena plukdyta į Dancigą. Pirmą kartą Griškabūdis minimas 1697–1706 m. Sintautų bažnyčios metrikų knygose. 1715–1741 m. jį sudarė 16-22 ūkiai. 1742–1743 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia (koplyčia), kurią prižiūrėjo Naumiesčio basieji karmelitai, įkurtas karmelitų vienuolynas, panaikintas 1805 m. 1796 m. pastatyta nauja medinė Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia. Karmelitai prisidėjo prie vietos gyventojų dvasinio ugdymo. Nuo 1765 m. Griškabūdis vadinamas miesteliu.

Nuo 1819 m. veikė parapinė mokykla, kurioje mokėsi 40 mokinių,[5] 1842 m. sudegė, 1860 m. atstatyta. Po 1863 m. įkurta valdinė pradžios mokykla, nuo 1947– progimnazija, nuo 1948 m. Griškabūdžio vidurinė mokykla.

1840 m. ir 1915 m. Griškabūdis degė. XIX a. pabaigoje minimas kaip kaimas, Naumiesčio apskrities Griškabūdžio valsčiaus centras.[6] 1915 m. įkurta vaistinė. Draudžiamąją lietuvišką spaudą Griškabūdžio apylinkėse platino knygnešiai Motiejus Baltūsis, Antanas Baltrušaitis, A. Švedas ir kiti. Po Antrojo pasaulinio karo Griškabūdžio apylinkėse veikė Žalgirio rinktinės Lietuvos partizanai. 1950–1995 m. Griškabūdžio apylinkės centras, 1950–1992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė. 1948 m. įsteigta biblioteka, 1949 m. paštas, ambulatorija, 1950 m. – vaikų lopšelis–darželis, kultūros namai, nuo 2001 m. kultūros centras.

2000 m. patvirtintas Griškabūdžio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1801–1915 m. Griškabūdžio valsčiaus centras Naumiesčio apskritis
1920–1950 m. Šakių apskritis
1950–1959 m. Griškabūdžio apylinkės centras Naumiesčio rajonas
1959–1995 m. Šakių rajonas
1995– Griškabūdžio seniūnijos centras Šakių rajono savivaldybė

Gyventojai Keisti

 
 
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2021 m.
1827 m. 1888 m.[7] 1897 m.sur. 1923 m.sur.[8] 1959 m.sur.[9] 1970 m.sur.[10] 1977 m.[11]
260 574 621 779 451 642 728
1979 m.sur.[12] 1985 m.[13] 1989 m.sur.[14] 2001 m.sur.[15] 2011 m.sur.[16] 2021 m.sur.[17] -
820 888 942 1 024 857 769 -


Žymūs žmonės Keisti

Griškabūdyje gimė:

Griškabūdžio kapinėse palaidoti:

Griškabūdyje pastatytas paminklas kalbininkui Jonui Jablonskiui. Gretimame Rygiškių kaime yra J. Jablonskio sodyba-muziejus.

Šnekta Keisti

Griškabūdžio ir jo apylinkių šnekta, priklausanti vakarų aukštaičiams kauniškiams, aprašyta 2008 m. knygoje „Griškabūdžio apylinkių tekstai“ (autorės Rima Bacevičiūtė ir Vilija Sakalauskienė).

Literatūra Keisti

Šaltiniai Keisti

  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ Algimantas Miškinis ir kiti. Griškabūdis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 185 psl.
  3. ↑ Giedrė Jankevičiūtė. Lietuva (vadovas). – Vilnius, R. Paknio leidykla, 2006. // psl. 366.
  4. ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 70
  5. ↑ „Šakių rajono savivaldybė - Griškabūdžio“. sakiai.lt. 2015-05-20. Suarchyvuota iš originalo 2014-12-27. Nuoroda tikrinta 2016-04-26. 
  6. ↑ Gryszkabuda. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 885 psl. (lenk.)
  7. ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  8. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  9. ↑ Griškabūdis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 606 psl.
  10. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  11. ↑ Griškabūdis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 222 psl.
  12. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  13. ↑ Algimantas Miškinis ir kt. Griškabūdis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 666
  14. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  15. ↑ Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  16. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  17. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  • Griškabūdis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 344 psl.

Nuorodos Keisti

Aplinkinės gyvenvietės

  ŠAKIAI – 15 km Paluobiai – 7 km  
     
     
     
Degutinė – 6 km
Žvirgždaičiai – 12 km 		Bliuviškiai – 4 km
Barzdai – 11 km
PILVIŠKIAI – 18 km
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Griškabūdis&oldid=7026815"