Griškabūdis
 | ||
|---|---|---|
| ||
  Griškabūdis |
||
| Koordinatės | 54°51′11″š. pl. 23°10′01″r. ilg. / 54.853°š. pl. 23.167°r. ilg.Koordinatės: 54°51′11″š. pl. 23°10′01″r. ilg. / 54.853°š. pl. 23.167°r. ilg. | |
| Apskritis |  Marijampolės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Šakių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Griškabūdžio seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 857 (2011 m.) | |
 Vikiteka |
GriškabūdisVikiteka | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Gryszkabuda | |
Griškabūdis – miestelis Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio 137 Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas , 14 km į pietryčius nuo Šakių. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas. Yra paštas (LT-71041).
Pietinė miestelio dalis yra Naujasis Griškabūdis.
IstorijaKeisti
Gyvenvietė kūrėsi XVII a. pabaigoje iškirstos girios vietoje. Iš pradžių čia buvo medienos apdorojimo vieta, iš kurios mediena plukdyta į Dancigą. Pirmą kartą Griškabūdis minimas 1697–1706 m. Sintautų bažnyčios metrikų knygose. 1715–1741 m. jį sudarė 16-22 ūkiai. 1742–1743 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia (koplyčia), kurią prižiūrėjo Naumiesčio basieji karmelitai, įkurtas karmelitų vienuolynas, panaikintas 1805 m. 1796 m. pastatyta nauja medinė Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia. Karmelitai prisidėjo prie vietos gyventojų dvasinio ugdymo. Nuo 1765 m. Griškabūdis vadinamas miesteliu.
1801–1950 m. – Griškabūdžio valsčiaus centras. Nuo 1819 m. veikė parapinė mokykla, kurioje mokėsi 40 mokinių,[2] 1842 m. sudegė, 1860 m. atstatyta. Po 1863 m. įkurta valdinė pradžios mokykla, nuo 1947– progimnazija, nuo 1948 m. Griškabūdžio vidurinė mokykla.
1840 m. ir 1915 m. Griškabūdis degė. 1915 m. įkurta vaistinė. Draudžiamąją lietuvišką spaudą Griškabūdžio apylinkėse platino knygnešiai Motiejus Baltūsis, Antanas Baltrušaitis, A. Švedas ir kiti. Po Antrojo pasaulinio karo Griškabūdžio apylinkėse veikė Žalgirio rinktinės Lietuvos partizanai. 1950–1995 m. Griškabūdžio apylinkės centras, 1950–1992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė. 1948 m. įsteigta biblioteka, 1949 m. paštas, ambulatorija, 1950 m. – vaikų lopšelis–darželis, kultūros namai, nuo 2001 m. kultūros centras.
2000 m. patvirtintas Griškabūdžio herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1801–1920 m. | Griškabūdžio valsčiaus centras | ? |
| 1920–1950 m. | Šakių apskritis | |
| 1950–1959 m. | Griškabūdžio apylinkės centras | Naumiesčio rajonas |
| 1959–1995 m. | Šakių rajonas | |
| 1995– | Griškabūdžio seniūnijos centras | Šakių rajono savivaldybė |
ArchitektūraKeisti
Senoji Griškabūdžio dalis, susiformavusi XIX a. viduryje iš buvusio gatvinio kaimo ir jo gale įsikūrusio miestelio, savaimingos raidos radialinio plano. Vyrauja vienaukščiai, centre – keli mūriniai, ir dviaukščiai mediniai pastatai. Trijų pagrindinių gatvių sankryžoje – netaisyklinga keturkampė aikštė, kuri susiformavo, manoma, XIX a. viduryje po gaisro. Prie aikštės – medinė aštuonkampė klasicistinė Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia, pastatyta 1796 m. buvusios bažnyčios vietoje, (architektas J. Vališauskas) – vienintelė išlikusi tokio plano medinė bažnyčia Lietuvoje. Pagrindiniame fasade – keturių kolonų dorėniškasis portikas su aštuonkampiu bokšteliu virš frontono. Viduje polichrominė sienų tapyba, neobarokiniai meistro Gutti (?) altoriai. Šventoriuje 1933 m. pastatyta gelžbetoninė varpinė (inž. Antanas Bistrickas).[3]
Pavadinimo kilmėKeisti
Spėjama, kad gyvenvietėje pirmiausia bus apsigyvenęs kažkoks Griška (ar Griškus). XVII–XVIII amžiuose žodis būda visų pirma reiškė „iš lentų sukaltas namelis, palapinė, pastogė“. Tokiose būdose galėjo būti įsikūrę pirmieji kaimo gyventojai. Miestelio pavadinimas taip ir susiformavo kaip Griškos būda.
ŠnektaKeisti
Griškabūdžio ir jo apylinkių šnekta, priklausanti vakarų aukštaičiams kauniškiams, aprašyta 2008 m. knygoje „Griškabūdžio apylinkių tekstai“ (autorės Rima Bacevičiūtė ir Vilija Sakalauskienė).
GyventojaiKeisti
 | |||||||
| 1827 m. | 1888 m.[4] | 1897 m.sur. | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[7] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 260 | 574 | 621 | 779 | 451 | 642 | ||
| 1977 m.[8] | 1979 m.sur.[9] | 1985 m.[10] | 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[13] | ||
| 728 | 820 | 888 | 942 | 1 024 | 857 | ||
| |||||||
Žymūs žmonėsKeisti
- Georg Adam Neppert sukūrė garsiuosius miestelio vargonus.
Griškabūdyje gimė:
- Feliksas Bartkus, prelatas, Vilkaviškio kunigų seminarijos rektorius.
- Ramutė Alytė Bastienė, Šakių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- Pranas Enskaitis, lietuvių leidėjas, rašytojas.
- Vytautas Jonas Gylys, Lietuvos diplomatas, teisininkas.
- Juozas Jucaitis, Šakių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- Juozas Kudirka, vargonininkas ir chorvedys.
- Justinas Kudirka, dainininkas (tenoras), pedagogas, chorvedys.
- Simas Kudirka, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis.
- Aurelija Maksvytienė, Šakių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- Juozas Stankūnas, dirigentas, pedagogas, kompozitorius.
- Ona Valiukevičiūtė, estrados dainininkė.
- Genovaitė Vasiliauskienė-Stanaitytė, dainininkė (lyrinis sopranas) ir chorvedė.
- Juozas Preikšas, dvasininkas
- Jonas Puidokas, ilgametis Griškabūdžio bažnyčios vargonininkas ir chorvedys.
Griškabūdžio kapinėse palaidoti:
- Valentinas Gustainis, žurnalistas, sociologas, publicistas, vertėjas, filosofas ir rašytojas.
- Juozapas Marma, kanauninkas.
- Antanas Skeltys, kunigas, vienuolis salezietis, saleziečių vienuolijos Lietuvoje pradininkas ir patriarchas.
LiteratūraKeisti
- Algimantas Miškinis. Griškabūdis / Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, kn. 3, Vilnius, 1979 m.
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ „Šakių rajono savivaldybė - Griškabūdžio“. sakiai.lt. 2015-05-20. Suarchyvuota iš originalo 2014-12-27. Nuoroda tikrinta 2016-04-26.
- ↑ Algimantas Miškinis ir kiti. Griškabūdis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 185 psl.
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Griškabūdis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 606 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Griškabūdis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 222 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Algimantas Miškinis ir kt. Griškabūdis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 666 psl.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
NuorodosKeisti
- Griškabūdis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 344 psl.
- Griškabūdžio miestelio tinklalapis
- Buvusi karmelitų rezidencija
- Heritage.lt Archyvuota kopija 2008-03-24 iš Wayback Machine projekto.
- Griškabūdžio nuotraukos Archyvuota kopija 2006-01-05 iš Wayback Machine projekto.
- Gryszkabuda Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom II, psl. 885 (lenk.).
Aplinkinės gyvenvietėsKeisti | |||||||||||
 |
ŠAKIAI – 15 km | Paluobiai – 7 km | | ||||||||
|
|||||||||||
| Degutinė – 6 km Žvirgždaičiai – 12 km |
Bliuviškiai – 4 km Barzdai – 11 km PILVIŠKIAI – 18 km | ||||||||||
Barzdai | Gelgaudiškis | Griškabūdis | Kiduliai | Kriūkai | Kudirkos Naumiestis | Lekėčiai | Lukšiai | Plokščiai | Sintautai | Slavikai | Sudargas | Šakiai | Žemoji Panemunė | Žvirgždaičiai