Vikipedija

Veisiejai

Veisiejai – miestas Lazdijų rajono savivaldybėje, 19 km į pietryčius nuo Lazdijų. Veisiejų seniūnijos centras, regioninio parko direkcija. Urbanistikos paminklas (savitas gatvių tinklas ir erdvinė kompozicija, miesto parkas). Mieste stovi Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1817 m.), išlikęs Veisiejų dvaras su parku, yra Veisiejų gimnazija, lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“, biblioteka, paštas, miškų urėdija, krašto muziejus. Stovi Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas (pastatytas 1928 m., nugriautas 1952 m., atstatytas 1991 m., autoriai – A. Neverdauskas ir M. Supranavičius), paminklai kompozitoriui J. Neimontui, esperanto kalbos kūrėjui L. Zamenhofui (nuo 1998 m. rudens), Veisiejų paminklas partizanams. Veisiejų žydų kapinės. Miesto pakraštyje, jau Kailinių kaime, yra pensionatas ir Veisiejų technologijos ir verslo mokykla, Kalveliuose – Veisiejų miškų urėdija.

Veisiejai
      
Veisiejų reginys iš vakarų
Veisiejai
Veisiejai
54°06′00″š. pl. 23°41′42″r. ilg. / 54.100°š. pl. 23.695°r. ilg. / 54.100; 23.695 (Veisiejai)Koordinatės: 54°06′00″š. pl. 23°41′42″r. ilg. / 54.100°š. pl. 23.695°r. ilg. / 54.100; 23.695 (Veisiejai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Alytaus apskritis Alytaus apskritis
Savivaldybė Lazdijų rajono savivaldybė Lazdijų rajono savivaldybė
Gyventojų (2023) 1 054
Plotas 5,04 km²
Tankumas (2023) 209 žm./km²
Pašto kodas LT-67043
Vikiteka Veisiejai
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Veisiejaĩ
Kilmininkas: Veisiejų̃
Naudininkas: Veisiejáms
Galininkas: Veisíejus
Įnagininkas: Veisiejaĩs
Vietininkas: Veisiejuosè

lenk. Wiejsieje[2]

Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčia
Veisiejų biblioteka ir muziejus
Veisiejai iš rytų

Etimologija Keisti

Miesto pavadinimas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Veisiejo ežero,[3] esančio 6 km į pietvakarius nuo Veisiejų. Ežero vardas kildinamas iš jotvingių kalbos. XX a. tarpukariu iki XX a. vidurio vartotas pavadinimas Veisėjai.

Geografija Keisti

 
Ančios ežeras ir Veisiejų panorama

Miestas driekiasi iš šiaurės į pietus, jo ilgis 8,5 km, plotis 1,2 km. Tai vienas iš nedaugelio miestų, įsikūrusių ežero pusiasalyje. Vakarinį miesto pakraštį juosia parkas, pasodintas prie Ančios ežero XVIII a. Apylinkėse gausu ežerų. Didžiausias jų – Ančia, skirianti miestą į dvi dalis, vakarinė įsikūrusi pusiasalyje. Ežere įrengtas pirmasis Lietuvoje fontanas su šviesos instaliacijomis (nuo 2008 m.), per ežerą teka Baltoji Ančia. Rytuose link Leipalingio telkšo Snaigynas, šiaurėje – Vernijis, pietvakariuose – Veisiejis.

Istorija Keisti

 
Veisiejų uosis

Veisiejai minimi nuo 1501 m., nors šiose vietose Ordino kronikos dar 1253 m. mini sritį Weyze (Veise), buvusią sūduvių (jotvingių) žemėje. XIV a. įkurtas karališkasis dvaras, 1501 m. minimas Veisiejų dvaras, kurį Ldk Aleksandras perdavė valdyti savo vėliavininkui I. Glinskiui.

XVI a. 1-ojoje pusėje minimas miestelis. 1525 m. Slucko kunigaikštis Jurgis Olelkaitis miesteliui išrūpino turgaus privilegiją, apie 1526 m. pastatydino pirmąją Veisiejų bažnyčią. XVII a. Veisiejai atiteko Masalskiams. XVIII a. pabaigoje LDK etmonas M. Masalskis pastatydino dvaro rūmus. XIX a. Veisiejai – kaimas, palivarkas ir dvaras Seinų apskrityje, valsčiaus centras.[4]

1937 m. įkurta biblioteka. 1956 m. gruodžio 28 d. Veisiejai gavo miesto teises. Sovietmečiu veikė žemės ūkio statybos organizacija, profesinė technikos mokykla, Vilniaus „Vilijos“ trikotažo fabriko cechas, nealkoholinių gėrimų cechas.

2000 m. patvirtintas Veisiejų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – 1941 m. Veisiejų valsčiaus centras Seinų apskritis
1941–1950 m. Lazdijų apskritis
1950–1953 m. Veisiejų apylinkės centras Veisiejų rajono centras Kauno sritis
1953–1956 m.
1956–1959 m. rajoninio pavaldumo miestas,
Veisiejų apylinkės centras
1959–1995 m. Lazdijų rajonas
1995–2014 m. Veisiejų miesto seniūnija,
Veisiejų seniūnijos centras 		Lazdijų rajono savivaldybė Alytaus apskritis
2014– Veisiejų seniūnijos centras
 
Veisiejų centrinė aikštė
 
D. Sadausko gatvė Veisiejų centre

Gyventojai Keisti

 
 
Demografinė raida tarp 1810 m. ir 2021 m.
1810 m. 1872 m. 1888 m.[5] 1897 m.sur.[6][7] 1923 m.sur.[6][7] 1959 m.sur.[6][7] 1970 m.sur.[8]
508 737 2 394 1 540 1 295 1 513 1 450
1976 m.[6][7] 1979 m.sur.[9] 1989 m.sur.[10] 2001 m.sur.[11] 2011 m.sur.[12] 2020 m. 2021 m.sur.
1 600 1 687 2 079 1 762 1 430 1 174 1 141


Tautinė sudėtis Keisti

2011 m. gyveno 1 430 žmonės:[13]

  • Lietuviai – 98,67% (1411);
  • Kiti – 1,32% (19).

2001 m. gyveno 1 762 žmonės:[14]

  • Lietuviai – 98,75% (1740);
  • Kiti – 1,24% (22).

Žymūs žmonės Keisti

  • Veisiejuose 1885 m. vasario-gegužės mėnesiais gyveno gydytojas Liudvikas Zamenhofas (1859–1917), sukūręs esperanto kalbą. Namas, kuriame jis gyveno, sudegė per 1925 m. gaisrą.
  • Veisiejuose ilgus metus dirbo ir jų kapinėse palaidotas kompozitorius Juozas Neimontas (1875–1963).
  • Veisiejuose gimė ekonomistas, rašytojas Rokas Flikas (1936–2023).
  • Veisiejuose gimė ekonomistas, buvęs finansų ministras Eduardas Vilkelis (1953–2023).

Sportas Keisti

Šaltiniai Keisti

  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1929 m.
  3. ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 246
  4. ↑ Wiejsieje. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 302 psl. (lenk.)
  5. ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  6. ↑ 6,0 6,1 6,2 6,3 Veisiejai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 127 psl.
  7. ↑ 7,0 7,1 7,2 7,3 Veisiejai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 473
  8. ↑ Veisiejai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 703 psl.
  9. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  10. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  11. ↑ Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  12. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  13. ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2009-06-01 iš Wayback Machine projekto.
  14. ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš Archive.is projekto

Nuorodos Keisti

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Veisiejai&oldid=7057089"