Veisiejai

Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčia

Veisiejai

54°6′0″ š. pl. 23°41′40″ r. ilg. / 54.10000°š. pl. 23.69444°r. ilg.Koordinatės: 54°6′0″ š. pl. 23°41′40″ r. ilg. / 54.10000°š. pl. 23.69444°r. ilg.

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė:

Lietuva

Apskritis:

Alytaus apskritis

Savivaldybė:

Lazdijų rajono savivaldybė

Gyventojų:

1 217

Plotas:

5,04 km²

Tankumas:

241 žm./km²

Altitudė:

119 m

Pašto kodas:

LT-67043

Vikiteka:

VeisiejaiVikiteka

Vietovardžio kirčiavimas (3 kirčiuotė)
Vardininkas:	Veisiejaĩ
Kilmininkas:	Veisiejų̃
Naudininkas:	Veisiejáms
Galininkas:	Veisíejus
Įnagininkas:	Veisiejaĩs
Vietininkas:	Veisiejuosè

lenk. Wiejsieje^[1]

Veisiejai – miestas Lazdijų rajone, 19 km į pietryčius nuo Lazdijų. Veisiejų miesto seniūnija ir apylinkių seniūnijos centras, regioninio parko direkcija. Urbanistikos paminklas (savitas gatvių tinklas ir erdvinė kompozicija, miesto parkas).

Mieste stovi Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1817 m.), išlikęs Veisiejų dvaras su parku, yra Veisiejų gimnazija, lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“, biblioteka (nuo 1937 m.), paštas, miškų urėdija, krašto muziejus. Paminklai kompozitoriui J. Neimontui, esperanto kalbos kūrėjui L. Zamenhofui (nuo 1998 m. rudens). Miesto pakraštyje, jau Kailinių kaime, yra pensionatas ir Veisiejų technologijos ir verslo mokykla, Kalveliuose – Veisiejų miškų urėdija.

Turinys

Gamta ir geografijaKeisti

Ančios ežeras ir Veisiejų panorama

Miestas driekiasi iš šiaurės į pietus, jo ilgis 8,5 km, plotis 1,2 km. Tai vienas iš nedaugelio miestų, įsikūrusių ežero pusiasalyje. Vakarinį miesto pakraštį juosia parkas, pasodintas prie Ančios ežero XVIII amžiuje. Apylinkėse gausu ežerų. Didžiausias jų – Ančia, skirianti miestą į dvi dalis, vakarinė įsikūrusi pusiasalyje. Ežere yra vienintelis Lietuvoje fontanas su šviesos instaliacijomis (nuo 2008 m.), per ežerą teka Baltoji Ančia. Rytuose link Leipalingio telkšo Snaigynas, šiaurėje – Vernijis, pietvakariuose – Veisiejis.

IstorijaKeisti

Veisiejų uosis.

Veisiejai minimi nuo 1501 m., nors šiose vietose Ordino kronikos dar 1253 m. mini sritį Weyze (Veise), buvusią sūduvių (jotvingių) žemėje. XIV a. įkurtas karališkasis dvaras, 1501 m. minimas Veisiejų dvaras, kurį Ldk Aleksandras perdavė valdyti savo vėliavininkui J. Glinskiui.

XVI a. 1-ojoje pusėje minimas miestelis. 1525 m. Slucko kunigaikštis Jurgis Olelkaitis miesteliui išrūpino turgaus privilegiją, apie 1526 m. pastatydino pirmąją Veisiejų bažnyčią. XVII a. Veisiejai atiteko Masalskiams. XVIII a. pabaigoje Lietuvos etmonas M. Masalskis pastatydino dvaro rūmus.

1956 m. gruodžio 28 d. gavo miesto teises. Sovietmečiu veikė žemės ūkio statybos organizacija, profesinė technikos mokykla, Vilniaus „Vilijos“ trikotažo fabriko cechas, nealkoholinių gėrimų cechas.

2000 m. patvirtintas Veisiejų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – XX a. pradžia	Veisiejų valsčiaus centras	?
1920–1941Veisiejai. Biblioteka ir muziejus.JPG m.		Seinų apskritis
1941–1950 m.		Lazdijų apskritis
1950–1953 m.	Veisiejų apylinkės centras	Veisiejų rajono centras	Kauno sritis
1953–1956 m.	Veisiejų apylinkės centras
1956–1959 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Veisiejų apylinkės centras
1959–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Veisiejų apylinkės centras	Lazdijų rajonas
1995–	Veisiejų miesto seniūnija ir Veisiejų seniūnijos centras	Lazdijų rajono savivaldybė	Alytaus apskritis

Pavadinimo kilmėKeisti

Miesto pavadinimas kilo nuo Veisiejo ežero, esančio 6 km į pietvakarius nuo Veisiejų. XX a. tarpukariu vartotas pavadinimas Veisėjai.

GyventojaiKeisti

Biblioteka, muziejus

1810 m.	1872 m.	1897 m.^sur.^[2]^[3]	1923 m.^sur.^[2]^[3]	1959 m.^sur.^[2]^[3]	1970 m.^sur.^[4]	1976 m.^[2]^[3]
Demografinė raida tarp 1810 m. ir 2011 m.
508	737	1 540	1 295	1 513	1 450	1 600
1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	-	-	-
1 687	2 079	1 762	1 430	-	-	-

Tautinė sudėtisKeisti

2011 m. gyveno 1 430 žmonės:^[5]

Lietuviai – 98,67% (1411);
Kiti – 1,32% (19).

2001 m. gyveno 1 762 žmonės:^[6]

Lietuviai – 98,75% (1740);
Kiti – 1,24% (22).

Žymūs žmonėsKeisti

Veisiejuose 1885 m. vasario-gegužės mėnesiais gyveno gydytojas Liudvikas Zamenhofas (1859–1917), sukūręs esperanto kalbą. Namas, kuriame jis gyveno, sudegė per 1925 m. gaisrą.

Veisiejuose ilgus metus dirbo ir jų kapinėse palaidotas kompozitorius Juozas Neimontas (1875–1963).

Kultūros paveldasKeisti

SportasKeisti

FK Dainava Veisiejai (futbolas)

NuorodosKeisti

Wiejsieje Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom XIII, psl. 302 (lenk.)
Veisiejai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 504 psl.
Veisiejų tinklalapis

ŠaltiniaiKeisti

↑ Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1929 m.
↑ ^2,0 ^2,1 ^2,2 ^2,3 Veisiejai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 127 psl.
↑ ^3,0 ^3,1 ^3,2 ^3,3 Veisiejai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 473 psl.
↑ Veisiejai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 703 psl.
↑ 2011 m. surašymo duomenys
↑ 2001 m. surašymo duomenys

v • a • r

Svarbiausios gyvenvietės Lazdijų rajone

[1] Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1929 m.

[LTE-2] 2,0 ^2,1 ^2,2 ^2,3 Veisiejai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 127 psl.

[TLE-3] 3,0 ^3,1 ^3,2 ^3,3 Veisiejai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 473 psl.

[MLTE-4] Veisiejai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 703 psl.

[5] 2011 m. surašymo duomenys

[6] 2001 m. surašymo duomenys

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]