Váršuva [2] (lenk. Warszawa) – Lenkijos sostinė ir didžiausias miestas, miestas-apskritis. 1,75 mln. gyventojų (aglomeracija – 3,5 mln.). Miestas įsikūręs centrinėje Lenkijoje, Mazovijoje, prie Vyslos upės. Mokslo, kultūros, politinis ir ūkinis centras. Varšuvoje yra Lenkijos parlamento, prezidento ir centrinės valdžios įstaigų buveinės. Varšuva taip pat yra Mazovijos vaivadijos sostinė.

Varšuva
lenk. Warszawa
            
Varšuvos pilies aikštė
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija link={{{alias}}} Mazovijos vaivadija
Valsčius Varšuvos valsčius
Įkūrimo data XIII a.
Gyventojų (2016[1]) 1 744 351
Plotas 517,24 km²
Tankumas (2016[1]) 3 372 žm./km²
Pašto kodas 00-001 iki 04-999
Tinklalapis www.um.warszawa.pl
Vikiteka Varšuva

Čia yra Lenkijos mokslų akademija, universitetas, medicinos akademija ir kitos aukštosios mokyklos. Daug teatrų, muziejų (paminėtini Nacionalinis, Archeologijos, rūmai-muziejai Lazenkuose, Vilianove, Neborove). Didelis senamiestis, išlikę karališkieji rūmai (XVI–XVII a.), daug bažnyčių. Nacionalinis muziejus su garsiais paveikslas: Jano Mateikos Batoras prie Pskovo, Sobieskis prie Vienos, Vitoldo Pivnickio Mūšis prie Cesoro, Juzefo Brandto Chocimo mūšis, Stanislovo Chlebkovskio Sobieskis prie Vienos.

Undinė – Varšuvos miesto simbolis

Miesto dalys redaguoti

  • Mokotów (gyv. 220 000)
  • Praga-Południe (gyv. 180 000)
  • Ursynów (gyv. 160 000)
  • Wola (gyv. 140 000)
  • Bielany (gyv. 132 000)
  • Targówek (gyv. 130 000)
  • Śródmieście (gyv. 130 000)
  • Bemowo (gyv. 125 000)
  • Białołęka (gyv. 115 000)
  • Ochota (gyv. 87 000)
  • Wawer (gyv. 75 000)
  • Praga-Północ (gyv. 75 000)
  • Ursus (gyv. 60 000)
  • Żoliborz (gyv. 55 000)
  • Włochy (gyv. 45 000)
  • Wilanów (gyv. 32 000)
  • Wesoła (gyv. 25 000)
  • Rembertów (gyv. 24 000)

Istorija redaguoti

 
Miesto centras – į pietus

Pirmosios įtvirtintos gyvenvietės dabartinės Varšuvos teritorijoje – Bródno (apie IX-X a.) ir Jazdów (XII-XIII a.). Po 1281 m. Plocko kunigaikščio Boleslovo II antpuolio prieš Jazdów panaši įtvirtinta gyvenvietė įkurta žvejų kaimelio Warszawa vietoje. XIV amžiuje toji gyvenvietė tapo viena iš Mazovijos valdovų rezidencijų, o 1413 m. – ir Mazovijos sostine.

Varšuva, kaip ir visa Mazovija, prie Lenkijos karalystės buvo prijungta tik XVI a. 1-ojoje pusėje (1526 m.), tačiau jau 1529 m. čia posėdžiavo Lenkijos seimas, o 1573 m. Varšuva dėl patogios geografinės savo padėties (miestas yra beveik pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Krokuvos) tapo pagrindine Abiejų Tautų Respublikos seimo rinkimosi vieta. Pagaliau 1596 m. miestas buvo paskelbtas oficialia Abiejų Tautų Respublikos sostine bei pagrindine Lenkijos ir Lietuvos valdovo rezidencija (vėliau savo rezidencijas čia buvo įsikūrę ir daugelis LDK didikų).

1807–1813 m. Varšuva buvo Napoleono valdomai Prancūzijai pavaldžios Varšuvos kunigaikštystės, 1815–1831 m. – Rusijai priklausiusios autonominės Lenkijos karalystės, nuo 1918 m. – nepriklausomos Lenkijos sostinė. XIX a. pabaigoje nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis. XIX a. buvo Varšuvos gubernijos ir Varšuvos apskrities centras.[3]

Antrojo pasaulinio karo metu, ypač vykstant Varšuvos sukilimui, Varšuva buvo beveik sugriauta. Po karo naujai pastatytas senamiestis identiškas sugriautajam.

Ekonomika redaguoti

 
Lietuvių Vytis ir lenkų Erelis Varšuvos Lazenkų parke

Mieste yra upių uostas prie Vyslos, tarptautinis Šopeno oro uostas. Išvystyta mašinų pramonė, metalo apdirbimas, metalurgija, maisto, chemijos, parfumerijos, siuvimo, poligrafijos pramonės šakos.

Miesto įnašas į Lenkijos BVP sudaro apie 15 proc.

Architektūra redaguoti

Miestui būdingas įvairių architektūrinių stilių mišinys, daugiausia dėl turtingos Lenkijos ir pačios sostinės praeities. Per II pasaulinį karą senamiestis buvo beveik visiškai sunaikintas ir atkurtas tik pokario metais. Pavyzdžiui, Karališkoji pilis (istorinė Varšuvos širdis) buvo atstatyta tik aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose, o kai kurie restauravimo darbai tebevyksta. Pilies, Lazenkų rūmų architektūra atspindi savitą Stanislovo Augusto stilių. Istorinis Varšuvos centras įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą kaip pavyzdinis kruopštaus sunaikinto istorinio paveldo atkūrimo pavyzdys.

LLR laikai paliko stalininio ampyro stiliaus pastatus. Po Lenkijos režimo žlugimo buvo atkurti keli reikšmingi istoriniai paminklai. Pastaraisiais dešimtmečiais miesto panoramą praturtino modernūs dangoraižiai ir verslo centrai.

Mieste didelė religinių pastatų architektūros įvairovė: yra daug katalikų, keli protestantų bei kitų konfesijų maldos namai, tarp jų Šv. Trejybės bažnyčia, kuri yra koptų stačiatikių bažnyčios centras Lenkijoje.

Gyventojai redaguoti

Apie Varšuvos lietuvius ir jų organizacijas žr. Varšuvos lietuviai.
 
 
Demografinė raida tarp 1700 m. ir 2007 m.
1700 m. 1792 m. 1800 m. 1830 m. 1850 m. 1882 m.
30 000 120 000 63 400 139 700 163 600 383 000
1900 m. 1925 m. 1939 m. 1945 m. 1950 m.sur. 1960 m.sur.
686 000 1 003 000 1 300 000 422 000 803 800 1 136 000
1970 m.sur. 1980 m. 1990 m. 2000 m. 2002 m.sur. 2007 m.
1 315 600 1 596 100 1 655 700 1 672 400 1 688 200 1 705 000
(3 050 000)


Varšuvos panorama

Universitetai redaguoti

Varšuvoje veikia 11 valstybinių universitetų. Iš viso Varšuvoje studijuoja apie 250 tūkst. studentų.

Sportas redaguoti

 
Nacionalinis stadionas

Futbolas redaguoti

Futbolo klubai redaguoti

Stadionai redaguoti

Susiję straipsniai redaguoti

Miestai partneriai redaguoti

Miestai, su kuriais Varšuva yra užmezgusi partnerystės ryšius:[4]

Miestai, su kuriais Varšuva partnerystę nutraukė dėl Rusijos agresijos Ukrainoje:

Galerija redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. [1] Archyvuota kopija 2018-12-26 iš Wayback Machine projekto..
  2. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  3. Warszawa. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 18 psl. (lenk.)
  4. „Miasta partnerskie Warszawy“. um.warszawa.pl (lenkų). Warsaw. Suarchyvuotas originalas 2021-05-07. Nuoroda tikrinta 2020-08-02.

Nuorodos redaguoti