Budapeštas

Budapeštas
veng. Budapest
   Coa Hungary Town Budapest big.svg      Flag of Budapest (2011-).svg   
Budapest from Gellert Hill.jpg
Budapeštas žvelgiant nuo Gelerto kalno

Budapeštas
47°28′0″ š. pl. 19°03′0″ r. ilg. / 47.46667°š. pl. 19.05000°r. ilg. / 47.46667; 19.05000 (Budapeštas)Koordinatės: 47°28′0″ š. pl. 19°03′0″ r. ilg. / 47.46667°š. pl. 19.05000°r. ilg. / 47.46667; 19.05000 (Budapeštas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Vengrijos vėliava Vengrija
Meras Gergely Karácsony (Párbeszéd)
Gyventojų (2017[1]) 1 752 286
Plotas 525,16 km²
Tankumas (2017[1]) 3 337 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka BudapeštasVikiteka
Kirčiavimas Budapèštas

Budapeštas – Vengrijos sostinė ir didžiausias miestas, vienas didžiausių miestų ES. Budapeštas yra svarbiausias Vengrijos politinis, komercinis, kultūrinis, pramoninis ir transporto centras[2] ir laikomas svarbiu miestu Centrinėje Europoje[3]. 2007 m. mieste oficialiai gyveno 1 696 128 gyventojų[4], o aglomeracijoje – 2 451 418 gyventojų[4]. Budapešto plotas yra 525,16 kvadratinių kilometrų. Budapeštas tapo vieninteliu miestu, esančiu abipus Dunojaus po Budos, Obudos ir Pešto sujungimo į vieną miestą 1873 m. lapkričio 17 d.[5] [6]

Išvystyta mašinų (prietaisų, elektros, transporto, žemės ūkio), tekstilės, chemijos, vaistų, gumos, siuvimo, poligrafijos, maisto pramonė. Budapešte yra metropolitenas, universitetas, Vengrijos mokslų akademija, Muzikos akademija. Turistus traukia Vaizduojamojo meno muziejus, Vengrijos nacionalinė galerija, liaudies meno ir etnografijos muziejus, Rytų Azijos menų muziejus. Daug teatrų (operos, dramos, operetės ir kt.).

Mieste yra išlikusių romėniško Akvinko miesto liekanų (I–IV a.), XIII–XVII a. tvirtovės, Karališkieji rūmai (XIII–XVIII a.), Nacionalinis muziejus (XIX a.), parlamentas (1884–1904 m.).

IstorijaKeisti

Budapešto vietovė iš pradžių buvo apgyvendinta keltų prieš 1 m. e. m.[7] Romėnų laikais miestas vadinosi Akvinku (lot. Aquincum) ir 106 m. tapo svarbiausiu miestu Panonijoje.[7] Iš pradžių tai buvo karinė gyvenvietė, aplink kurią išaugo miestas. Senasis romėnų miestas yra Obudos rajone. Romėnai statė amfiteatrus, pirtis ir namus su šildomomis grindimis.[8] Akvinkas yra geriausiai išlikusi romėnų gyvenvietė Vengrijoje.

Bulgarijos caras Simeonas po Pietinio Bugo mūšio išvijo Arpado vadovaujamus vengrus iš Pietų Ukrainos. Šie atvyko į Panonijos lygumą ir IX a. išvijo bulgarus, kurie buvo pirmieji Budos ir Pešto gyventojai.[9] Arpado rezidencija buvo lygumoje netoli Budapešto. Totorių invazija XIII a. parodė, kad sunku ginti lygumą,[10] tad Bela IV liepė pastatyti naują rezidenciją ant Budos kalvų, o miestą apjuosti gynybine siena. 1361 m. Buda tapo Vengrijos karalystės sostine.

Budos vaidmuo išaugo valdant karaliui Motiejui Korvinui (Matthias Corvinus). Italų renesansas smarkiai paveikė miestą. Jo biblioteka (Bibliotheca Corviniana) turėjo daugiausiai istorinių kronikų, filosofijos ir mokslo traktatų XV a. Europoje ir dydžiu nusileido tik Vatikano bibliotekai. Pėče įkūrus universitetą 1367 m., antrasis Vengrijos universitetas buvo įkurtas Obudoje buvo įkurtas 1395 m.[11] Pirma vengriška knyga buvo išspausdinta 1473 m. Budoje.[12] Šiame mieste gyveno 5000 žmonių 1500 m.[13]

Turkai užėmė Budą 1526 ir 1529 m., o nuo 1541 m. prasidėjo nuolatinė jų okupacija.[14] Turkų valdymas truko ilgiau nei 150 metų. Jie miesto teritorijoje pastatė daug pirčių.[10] Kai kurios iš tų pirčių iki šiol naudojamos. 1547 m. Budoje buvo tik 1000 krikščionių, o 1647 m. - 70. Neokupuota vakarinė Vengrija atiteko Habsgurgų monarchijai.

Ilgą laiką Budapešto vietoje buvo trys atskiri miestai – Peštas, Buda ir Obuda (žinoma nuo 1148 m.). Buda iki 1686 m. priklausė Osmanų imperijai, nuo XVIII a. pradžios – Habsburgams. Nuo 1867 m. Buda – vėl Vengrijos karalystės sostinė. 1872 m. dešiniajame krante buvę Buda ir Obuda, o kairiajame – Peštas buvo sujungti į vieną miestą – Budapeštą. 1896 m. čia vyko Pasaulinė paroda.

1944 m. kovo mėnesį miestą okupavo nacistinė Vokietija, 1945 m. vasario 13 d. įžengė Raudonoji armija. 1956 m. Budapešte nuožmiai buvo nuslopintas antikomunistinis sukilimas.

Miestai partneriaiKeisti

Tai oficialūs Budapešto miestai partneriai[15][16][17][18]:

SportasKeisti

FutbolasKeisti

IšnašosKeisti

  1. „Population by type of settlement – annually“. Hungarian Central Statistical Office. 12 April 2016. Nuoroda tikrinta 12 April 2016. 
  2. Budapest in Encyclopædia Britannica 2008-01-30
  3. Doing Business : Budapest, the soul of Central Europe 2008-01-29
  4. 4,0 4,1 Social and economic parameters of Budapest isbn=978-963-235-151-3 2007-07-13
  5. Miklós Molnár, Anna Magyar A Concise History of Hungary 2008-05-19
  6. András Török Encarta, Budapest Archyvuota kopija 2009-10-31 iš WebCite projekto 2008-04-06
  7. 7,0 7,1 "Aquincum". Encyclopædia Britannica. 2008. https://www.britannica.com/place/Aquincum. 
  8. Sugar, Peter F. (1990). „Hungary before the Hungarian Conquest“. A History of Hungary. Indiana University Press. p. 5. ISBN 978-0-253-20867-5. Nuoroda tikrinta 3 June 2008. 
  9. Molnar, A Concise History of Hungary, Chronology pp. 12
  10. 10,0 10,1 „Budapest“. Travel Channel. Suarchyvuotas originalas 9 October 2008. Nuoroda tikrinta 2020-02-20. 
  11. Sugar, Peter F. (1990). „The Angevine State“. A History of Hungary. Indiana University Press. p. 48. ISBN 978-0-253-20867-5. Nuoroda tikrinta 3 June 2008. 
  12. Mona, Ilona (1974). „Hungarian Music Publication 1774–1867“. Studia Musicologica Academiae Scientiarum Hungaricae (Akadémiai Kiadó) 16 (1/4): 261–275. JSTOR 901850. doi:10.2307/901850. 
  13. Southeastern Europe under Ottoman rule, 1354–1804, Peter F. Sugar, page 88
  14. UNESCO World Heritage Centre. „Budapest, including the Banks of the Danube, the Buda Castle Quarter and Andrássy Avenue“. UNESCO. Nuoroda tikrinta 2021-02-26. 
  15. Sister City Budapest Official website of New York City Archyvuota kopija 2008-04-21 iš Wayback Machine projekto. 2008-05-14
  16. Sister cities of Budapest Official Website of Budapest 2008-01-31
  17. Who knows less about Budapest? A quiz with mayor candidates Index 2008-01-31
  18. Hízelgő a magyar fővárosnak: Firenze testvérvárosának fogadta 2008-05-30

NuorodosKeisti