Raportų knyga Vytauto Didžiojo garbei

**Vytauto Didžiojo garbei**
Knygos viršelis
Autoriai	Vytauto Didžiojo komitetas
Šalis	Lietuva
Sritis	Istorija, parašų ir spaudų kolekcija
Originalus leidimas
Pavadinimas	Vytauto Didžiojo garbei
Šalis	Lietuva
Kalba	lietuvių
Išleista	1930 m.
Formatas	Kietais odiniais viršeliais
Puslapių	162

Raportų knyga „Vytauto Didžiojo garbei“ – Vytauto Didžiojo jubiliejinius metus mininti knyga, kurią 1930 m. parengė Kaune įkurtas Vytauto Didžiojo komitetas. Ši knyga – didelio formato rankomis pagamintas albumas odiniais viršeliais. Knygoje sudėta gausi parašų ir spaudų kolekcija, 1930 m. iškilmingos knygos kelionės metu surinkta iš įvairių Lietuvos kampelių. Parašai su spaudais užima 162 didelės knygos puslapius, joje 1540 spaudų, o parašų – trigubai daugiau.

Nuo 2017 m. Raportų knyga įrašyta UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionaliniame registre, pripažinta nacionalinės reikšmės dokumentu.^[1]

Istorija redaguoti

1929 m. gruodžio 31 d. „Vyriausybės žiniose“ buvo paskelbtas Vytautui Didžiajam minėti įstatymas 1930-uosius pavadinti Vytauto Didžiojo metais. 1930 m. pradžioje išplatintas kreipimasis į Lietuvos visuomenę dėl naujo šventės komiteto steigimo. Taip Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune buvo įkurta visuomeninė organizacija – Vytauto Didžiojo komitetas.^[2] Jo garbės pirmininku išrinktas prezidentas Antanas Smetona. 1930–ieji metai sutapo su 500-osiomis kunigaikščio Vytauto neįvykusio karūnavimo ir mirties metinėmis.

Vytauto Didžiojo komiteto narių iniciatyva kilo sumanymas vežti per Lietuvą Vytauto Didžiojo paveikslą ir Raportų knygą „Vytauto Didžiojo garbei“. Šio sumanymo pagrindinė idėja – pagerbti Vytautą Didįjį ir dar kartą priminti okupuoto Vilniaus krašto klausimą. Vytauto Didžiojo paveikslo kelionė per Lietuvą tapo bene pagrindine metų misija. Mintį apnešti Lietuvos valstybės sienomis Vytauto atvaizdą pirmą kartą Komiteto posėdyje 1930 m. gegužės 7 d. išsakė pulkininkas Vladas Braziulevičius.^[2] Lietuvos šaulių sąjunga pateikė kiek kitokį pasiūlymą – siųsti šauklius su atitinkamomis prakalbomis, tačiau vėliau jie pritarė pirminiam pasiūlymui.^[2]

Buvo parengtas paveikslo nešimo žemėlapis su datomis. Tačiau tai buvo ne paveikslas, o mediniuose rėmuose įstatytas Petro Rimšos sukurtas padidintas medalis, iškeltas ant stiebo su dviem atramomis. Dokumentuose jis vadintas Vytauto medalionu, tačiau tuometėje spaudoje prigijo paveikslo pavadinimas.^[2] Jį turėjo nešti uniformuoti šauliai, ginkluoti kariai ar šaulių garbės sargyba, palydovai – Raportų knygos nešėjai. Buvo numatyti paveikslo sutikimo scenarijai.

Žygis pradėtas Kaune 1930 m. liepos 15 d. Paveikslas ir knyga pabuvojo beveik visuose didesniuose Lietuvos miestuose, daugelyje miestelių ir rugsėjo 7 d. grįžo į Kauną. 1930-aisiais Vilniaus kraštas buvo okupuotas lenkų, todėl į maršrutą nebuvo įtrauktas. Raportų knyga buvo iškilmingai sutinkama kiekvienoje sustojimo vietoje. Keliai, kuriais judėjo procesija, buvo papuošiami gėlėmis, pastatomi sutiktuvių vartai. Knygoje pasirašė ir antspaudus sudėjo įstaigų, organizacijų, draugijų miestų, miestelių ir kaimų vietos valdžios, įvairių įstaigų tarnautojai, organizacijų atstovai, taip pat rašėsi kunigai, šauliai, savanoriai, kariškiai, kiti veikėjai. Paveikslo kelionė buvo plačiai nušviesta spaudoje. Daugelyje vietų šią šventę rėmė žydų, kitų tautinių mažumų, evangelikų, stačiatikių organizacijos, pasirašiusios Raportų knygoje. Iš Raportų knygos galima spręsti apie vienos ar kitos vietovės kultūrinę erdvę. Knygoje buvo užrašoma, kada paveikslas atvyko ir išvyko. Beje, iš paskelbtų datų aiškėja, kad knygos kelionė ne visada sutapdavo su iš anksto sudarytu ir paskelbtu grafiku.^[2] Joje buvo įrašyta nemažai ir įvairių kitų asmenų įrašų.

Po kelionės per Lietuvą, knyga buvo perduota saugoti į Kauno karo muziejų. Sovietmečiu knyga buvo saugoma muziejuose Kaune ir Kauno miesto archyve. Iš jo 1963 m. Raportų knyga perduota Lietuvos centriniam valstybės archyvui, kuriame 1965 m. iš gautų dokumentų buvo sudarytas Antano Smetonos fondas.

2017 m. birželio 5 d. Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijoje įvyko iškilminga ceremonija, kurios metu dokumentinio paveldo saugotojams buvo įteikti penki UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinio registro liudijimai, tarp kurių – Raportų knyga „Vytauto Didžiojo garbei“.^[3]

Aplankytos vietovės redaguoti

Šaltiniai redaguoti

↑ Lietuvos nacionalinis registras „Pasaulio atmintis“ (nr.68) Archyvuota kopija 2017-04-11 iš Wayback Machine projekto.
↑ ^2,0 ^2,1 ^2,2 ^2,3 ^2,4 Vida Girininkienė. Vytautas nori pamatyti savo Lietuvą... Archyvuota kopija 2017-07-02 iš Wayback Machine projekto.
↑ Raportų knyga „Vytauto Didžiojo garbei“ įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Nacionalinį registrą^{[neveikianti nuoroda]} archyvai.lt, 2017-06-06

Nuorodos redaguoti

[1] Lietuvos nacionalinis registras „Pasaulio atmintis“ (nr.68) Archyvuota kopija 2017-04-11 iš Wayback Machine projekto.

[Vytautas-2] 2,0 ^2,1 ^2,2 ^2,3 ^2,4 Vida Girininkienė. Vytautas nori pamatyti savo Lietuvą... Archyvuota kopija 2017-07-02 iš Wayback Machine projekto.

[3] Raportų knyga „Vytauto Didžiojo garbei“ įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Nacionalinį registrą^{[neveikianti nuoroda]} archyvai.lt, 2017-06-06

[1]

[2]

[3]