Atverti pagrindinį meniu

Raportų knyga Vytauto Didžiojo garbei

„Vytauto Didžiojo garbei“
Raportų knyga Vytauto Didžiojo garbei.jpg
Autorius(ė) Vytauto Didžiojo komitetas
Žanras dokumentai
Šalis Lietuva
Kalba lietuvių kalba
Išleista 1930
Puslapių 162

Raportų knyga „Vytauto Didžiojo garbei“Vytauto Didžiojo jubiliejinius metus mininti knyga, kurią 1930 m. parengė Kaune įkurtas Vytauto Didžiojo komitetas. Ši knyga – didelio formato rankomis pagamintas albumas odiniais viršeliais. Knygoje sudėta gausi parašų ir spaudų kolekcija, 1930 m. iškilmingos knygos kelionės metu surinkta iš įvairių Lietuvos kampelių. Parašai su spaudais užima 162 didelės knygos puslapius, joje 1540 spaudų, o parašų – trigubai daugiau.

Nuo 2017 m. Raportų knyga įrašyta UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionaliniame registre, pripažinta nacionalinės reikšmės dokumentu.[1]

IstorijaKeisti

1929 m. gruodžio 31 d. „Vyriausybės žiniose“ buvo paskelbtas Vytautui Didžiajam minėti įstatymas 1930-uosius pavadinti Vytauto Didžiojo metais. 1930 m. pradžioje išplatintas kreipimasis į Lietuvos visuomenę dėl naujo šventės komiteto steigimo. Taip Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune buvo įkurta visuomeninė organizacija – Vytauto Didžiojo komitetas.[2] Jo garbės pirmininku išrinktas prezidentas Antanas Smetona. 1930–ieji metai sutapo su 500-osiomis kunigaikščio Vytauto neįvykusio karūnavimo ir mirties metinėmis.

Vytauto Didžiojo komiteto narių iniciatyva kilo sumanymas vežti per Lietuvą Vytauto Didžiojo paveikslą ir Raportų knygą „Vytauto Didžiojo garbei“. Šio sumanymo pagrindinė idėja – pagerbti Vytautą Didįjį ir dar kartą priminti okupuoto Vilniaus krašto klausimą. Vytauto Didžiojo paveikslo kelionė per Lietuvą tapo bene pagrindine metų misija. Mintį apnešti Lietuvos valstybės sienomis Vytauto atvaizdą pirmą kartą Komiteto posėdyje 1930 m. gegužės 7 d. išsakė pulkininkas Vladas Braziulevičius.[2] Lietuvos šaulių sąjunga pateikė kiek kitokį pasiūlymą – siųsti šauklius su atitinkamomis prakalbomis, tačiau vėliau jie pritarė pirminiam pasiūlymui.[2]

Buvo parengtas paveikslo nešimo žemėlapis su datomis. Tačiau tai buvo ne paveikslas, o mediniuose rėmuose įstatytas Petro Rimšos sukurtas padidintas medalis, iškeltas ant stiebo su dviem atramomis. Dokumentuose jis vadintas Vytauto medalionu, tačiau tuometėje spaudoje prigijo paveikslo pavadinimas.[2] Jį turėjo nešti uniformuoti šauliai, ginkluoti kariai ar šaulių garbės sargyba, palydovai – Raportų knygos nešėjai. Buvo numatyti paveikslo sutikimo scenarijai.

Žygis pradėtas Kaune 1930 m. liepos 15 d. Paveikslas ir knyga pabuvojo beveik visuose didesniuose Lietuvos miestuose, daugelyje miestelių ir rugsėjo 7 d. grįžo į Kauną. 1930-aisiais Vilniaus kraštas buvo okupuotas lenkų, todėl į maršrutą nebuvo įtrauktas. Raportų knyga buvo iškilmingai sutinkama kiekvienoje sustojimo vietoje. Keliai, kuriais judėjo procesija, buvo papuošiami gėlėmis, pastatomi sutiktuvių vartai. Knygoje pasirašė ir antspaudus sudėjo įstaigų, organizacijų, draugijų miestų, miestelių ir kaimų vietos valdžios, įvairių įstaigų tarnautojai, organizacijų atstovai, taip pat rašėsi kunigai, šauliai, savanoriai, kariškiai, kiti veikėjai. Paveikslo kelionė buvo plačiai nušviesta spaudoje. Daugelyje vietų šią šventę rėmė žydų, kitų tautinių mažumų, evangelikų, stačiatikių organizacijos, pasirašiusios Raportų knygoje. Iš Raportų knygos galima spręsti apie vienos ar kitos vietovės kultūrinę erdvę. Knygoje buvo užrašoma, kada paveikslas atvyko ir išvyko. Beje, iš paskelbtų datų aiškėja, kad knygos kelionė ne visada sutapdavo su iš anksto sudarytu ir paskelbtu grafiku.[2] Joje buvo įrašyta nemažai ir įvairių kitų asmenų įrašų.

Po kelionės per Lietuvą, knyga buvo perduota saugoti į Kauno karo muziejų. Sovietmečiu knyga buvo saugoma muziejuose Kaune ir Kauno miesto archyve. Iš jo 1963 m. Raportų knyga perduota Lietuvos centriniam valstybės archyvui, kuriame 1965 m. iš gautų dokumentų buvo sudarytas Antano Smetonos fondas.

2017 m. birželio 5 d. Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijoje įvyko iškilminga ceremonija, kurios metu dokumentinio paveldo saugotojams buvo įteikti penki UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinio registro liudijimai, tarp kurių – Raportų knyga „Vytauto Didžiojo garbei“.[3]

Aplankytos vietovėsKeisti

  1. Aleksandrija
  2. Alytus
  3. Alovė
  4. Alvitas
  5. Andrioniškis
  6. Anykščiai
  7. Antanavas
  8. Ariogala
  9. Aukštadvaris
  10. Babriškės
  11. Bagotoji
  12. Balbieriškis
  13. Barzdai
  14. Batakiai
  15. Betygala
  16. Birštonas
  17. Biržai
  18. Blinstrubiškių dvaras
  19. Bubiai
  20. Čekiškė
  21. Darbėnai
  22. Darsūniškis
  23. Daugai
  24. Degėsiai
  25. Dūmiškiai
  26. Dusmenys
  27. Gadonavas
  28. Garliava
  29. Gelgaudiškis
  30. Gelvonai
  31. Giedraičiai
  32. Gražiškiai
  33. Griškabūdis
  34. Grūšlaukė
  35. Gudeliai
  36. Igliauka
  37. Inturkė
  38. Ylakiai
  39. Jieznas
  40. Kairiai
  41. Kaišiadorys
  42. Kaltinėnai
  43. Kalvarija
  44. Kaunas
  45. Kaunas ties Vytauto bažnyčia
  46. Kaunas. Vilijampolė
  47. Kaunas. Karininkų kursai
  48. Kaupiškiai
  49. Kelmė
  50. Kengių dvaras
  51. Kernavė
  52. Kiduliai
  53. Kybartai
  54. Klaipėda
  55. Kražiai
  56. Kretinga
  57. Krokialaukis
  58. Krosna
  59. Kruonis
  60. Kudirkos Naumiestis
  61. Kukoraičiai
  62. Kurtuvėnai
  63. Lauksargė
  64. Lazdijai
  65. Leipalingis
  66. Leliūnai
  67. Liduokiai
  68. Liepalotai
  69. Linkuva]
  70. Liudvinavas
  71. Lygumai
  72. Lukšiai
  73. Luokė
  74. Marijampolė
  75. Mauručiai
  76. Mažeikiai
  77. Merkinė
  78. Miežiškiai
  79. Miroslavas
  80. Mitkiškiai
  81. Molėtai
  82. Mosėdis
  83. Musninkai
  84. Naujoji Ūta
  85. Nemakščiai
  86. Nemaniūnai
  87. Nevarėnai
  88. Onuškis
  89. Pabaiskas
  90. Pabiržė
  91. Pagėgiai
  92. Pajavonys
  93. Pakražantis
  94. Pakruojis
  95. Palanga
  96. Panevėžys
  97. Paparčiai
  98. Pasvalys
  99. Pašilė
  100. Pavandenis
  101. Perloja
  102. Pievėnai
  103. Piktupėnai
  104. Pilviškiai
  105. Plokščiai
  106. Plutiškės
  107. Priekulė
  108. Prienai
  109. Pumpėnai
  110. Raguvėlė
  111. Raseiniai
  112. Raudondvaris
  113. Rimkai
  114. Salantai
  115. Saločiai
  116. Sasnava
  117. Seirijai
  118. Seredžius
  119. Simnas
  120. Sintautai
  121. Skaudvilė
  122. Skriaudžiai
  123. Skuodas
  124. Slavikai
  125. Stakliškės
  126. Subačius
  127. Suginčiai
  128. Šakiai
  129. Šaukėnai
  130. Šešuoliai
  131. Šiauliai
  132. Šiauliai. Gubernija
  133. Šilutė
  134. Širvintos
  135. Šumskai
  136. Tauragė
  137. Telšiai
  138. Tirkšliai
  139. Ūdrija
  140. Ukmergė
  141. Upyna
  142. Utena
  143. Užventis
  144. Valakbūdis
  145. Varėna
  146. Varniai
  147. Vaškai
  148. Veisiejai
  149. Veiveriai
  150. Veliuona
  151. Velžys
  152. Vidiškis
  153. Viduklė
  154. Viešintai
  155. Viešvėnai
  156. Vilkaviškis
  157. Vilkija
  158. Virbalis
  159. Zapyškis
  160. Zibalai
  161. Žalioji
  162. Žasliai
  163. Žemaitkiemiai
  164. Židikai
  165. Žiežmariai
  166. Žiūriai Gudeliai

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti