Viduklė
{{#if:200
Viduklės bažnyčia
Viduklė
Viduklė
55°24′14″š. pl. 22°53′46″r. ilg. / 55.404°š. pl. 22.896°r. ilg. / 55.404; 22.896 (Viduklė)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Raseinių rajono savivaldybės vėliava Raseinių rajono savivaldybė
Seniūnija Viduklės seniūnija
Gyventojų (2021) 1 425
Vikiteka Viduklė
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Vidùklė
Kilmininkas: Vidùklės
Naudininkas: Vidùklei
Galininkas: Vidùklę
Įnagininkas: Viduklè
Vietininkas: Vidùklėje
Istoriniai pavadinimai rus. Видукле, rus. Видукли[2][3]

Viduklė – miestelis Raseinių rajono savivaldybėje, prie Žemaičių plento, 3 km šiauriau magistralės  A1  VilniusKaunasKlaipėda . Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (Ataugos, Centro ir Žemaičio). Stovi medinė Viduklės Šv. Kryžiaus bažnyčia (pastatyta 1806 m.; daug vertingų dailės kūrinių nuo XVII a.), šventoriaus vartai (architektūros paminklas), varpinė, Viduklės Jėzaus Nazariečio koplyčia, prie bažnyčios stovi paminklas Brėmeno muzikantams. Išlikusi senoji klebonija (XIX a. pabaiga; kultūros vertybė, u. k. 2226). Veikia S. Stanevičiaus gimnazija, Raseinių meno mokyklos skyrius, biblioteka, mokykla-darželis, paštas (LT-60037). Yra kapinės.

Paminklas Brėmeno muzikantams

Etimologija

redaguoti

Miestelio vardas kildinamas nuo žodžio vidukelė arba vidùklis („vidurys, vidurkis“).[4]. Manoma, kad per šią vietovę ėjo keletas kelių, o jų sankryžoje įsikūrusi gyvenvietė davė pradžią Viduklės miesteliui.[5]

Geografija

redaguoti
 
Viduklės senoji klebonija
 
Rutuliniai fontanai

Pro miestelį teka Apusinas. Kiek toliau nuo miestelio yra Viduklės gel. stoties gyvenvietė, smėlio telkinys.

Istorija

redaguoti

Vietovė istoriniuose šaltiniuose minima 1253 m. Kryžiuočių karo kelių aprašymuose XIV a. minima kaip Wedükkelen.

Lenkų istorikas Janas Dlugošas savo kronikoje „Garbingos Lenkijos karalystės metraščiai arba kronikos“ (Annales seu cronicae incliti Regni Poloniae 1455–1480) mini Prūsijos magistro Teodoro iš Altenburgo 1307 m. žygį pulti Veliuonos pilį, po kurio jis pasiuntė į naują žygį Prūsijos maršalą Henriką, kuris nusiaubė ir apiplėšė Viduklės (Wyedukki) pavietą ir su grobiu grįžo atgal į Prūsiją (Joannis Dlugossii Senioris Canonici Cracoviensis Opera omnia = Jana Długosza kanonika krakowskiego dzieła wszystkie. T. 12, Historiae Polonicae libri XII. T. 3 p.37, Krokuva 1876)

1416 m. pastatyta pirmoji Viduklės bažnyčia (viena pirmųjų Žemaitijoje). XVI a. Viduklės klebonas buvo Žemaičių vyskupas. Apie 1520 m. miestelį aplankė imperatoriaus Maksimilijono I diplomatas Z. Herberšteinas, aprašęs buitį taip:

  Prasti žmonės gyvena mažose, žemose, pailgose trobose, kuriose vakarais ir rytais vidury aslos kūrenama ugnis <...> iš viršaus kabo kaminas, padarytas iš žievės, apkrėstos moliu. Tose pačiose trobose, kuriose patys gyvena, jie laiko ir gyvulius.

Sigismund von Herberstein

 


1526 m. pradedamas minėti miestelis, priklausęs Medininkų (Varnių) vyskupams. Viduklė smarkiai nukentėjo per XVII a. vidurio karus ir marą. 1667 m. minimas Viduklės pavietas. XIX a. miestelis buvo valsčiaus centras, priklausė Raseinių apskričiai.[6]

Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Birutės partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.

Sovietmečiu buvo paukštininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1966 m. atidaryta viena žymiausių Lietuvoje koldūnų valgykla.

2003 m. patvirtintas Viduklės herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XV–XVIII a. Viduklės valsčiaus centras ?
XIX a. – 1950 m. Raseinių apskritis
19501995 m. Viduklės apylinkės centras Raseinių apskritis
1995 Viduklės seniūnijos centras Raseinių rajono savivaldybė

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2021 m.
1833 m. 1862 m.*[3] 1897 m.sur. 1923 m.sur.[7] 1959 m.sur.[8] 1970 m.sur.[9]
164 321 747 694 1 148 1 331
1983 m.[10] 1987 m.[11] 1989 m.sur.[12] 2001 m.sur.[13] 2011 m.sur.[14] 2021 m.sur.
1 825 2 099 2 040 1 911 1 678 1 425
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės

redaguoti

Viduklės ir Nemakščių šnektą, priklausančią žemaičių raseiniškių tarmei, aprašė V. Vitkauskas („Baltistica“, t. VII(1), 33–35 p.).

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Видукли. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6 (11) : Венцано — Винона. С.-Петербургъ, 1892., 240 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 452 psl.
  4. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  5. 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. – Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 203
  6. Widukle (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 293 psl. (lenk.)
  7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  9. ViduklėMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 733 psl.
  10. ViduklėLietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 210 psl.
  11. Viduklė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 502
  12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  13. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

Nuorodos

redaguoti

Aplinkinės gyvenvietės

  NEMAKŠČIAI – 9 km
Viduklės GS – 4 km
GYLIAI – 7 km
Alaviniškiai – 1 km
 
     
     
     
PALIEPIAI – 5 km
RASEINIAI – 16 km