Viduklė
 | ||
|---|---|---|
| ||
  Viduklė |
||
| Koordinatės | 55°24′14″š. pl. 22°53′46″r. ilg. / 55.404°š. pl. 22.896°r. ilg.Koordinatės: 55°24′14″š. pl. 22°53′46″r. ilg. / 55.404°š. pl. 22.896°r. ilg. | |
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Raseinių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Viduklės seniūnija | |
| Gyventojų | 1 678 | |
 Vikiteka |
ViduklėVikiteka | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Видукле, rus. Видукли[1][2] | |
Viduklė – miestelis Raseinių rajono savivaldybėje, prie Žemaičių plento, 3 km šiauriau magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda . Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (Ataugos, Centro ir Žemaičio).
Stovi medinė Viduklės Šv. Kryžiaus bažnyčia (pastatyta 1806 m.; daug vertingų dailės kūrinių nuo XVII a.), šventoriaus vartai (architektūros paminklas), varpinė, Jėzaus Nazariečio koplyčia, prie bažnyčios stovi paminklas Brėmeno muzikantams. Veikia S. Stanevičiaus gimnazija, Raseinių meno mokyklos skyrius, biblioteka, mokykla-darželis, paštas (LT-60037), 2 prekybos centrai„Aibė“,veikia senoji Viduklės Koldunine,Camelijos vaistinė, stomatologo kabinetas, kirpykla, ūkio prekių parduotuvė. Yra kapinės.
GeografijaKeisti
Pro miestelį teka Apusinas. Kiek toliau nuo miestelio yra Viduklės gel. stoties gyvenvietė, smėlio telkinys.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
 |
NEMAKŠČIAI – 9 km Viduklės GS – 4 km |
GYLIAI – 7 km Alaviniškiai – 1 km |
| ||||||||
|
PALIEPIAI – 5 km RASEINIAI – 16 km | ||||||||||
IstorijaKeisti
Vietovė istoriniuose šaltiniuose minima 1253 m. Kryžiuočių karo kelių aprašymuose XIV a. minima kaip Wedükkelen. 1416 m. pastatyta pirmoji Viduklės bažnyčia (viena pirmųjų Žemaitijoje). XVI a. Viduklės klebonas buvo Žemaičių vyskupas. Apie 1520 m. miestelį aplankė imperatoriaus Maksimiliano I diplomatas Z. Herberšteinas, aprašęs buitį taip:
|
Prasti žmonės gyvena mažose, žemose, pailgose trobose, kuriose vakarais ir rytais vidury aslos kūrenama ugnis <...> iš viršaus kabo kaminas, padarytas iš žievės, apkrėstos moliu. Tose pačiose trobose, kuriose patys gyvena, jie laiko ir gyvulius. |
|
1526 m. pradedamas minėti miestelis, priklausęs Medininkų (Varnių) vyskupams. Viduklė smarkiai nukentėjo per XVII a. vidurio karus ir marą. 1667 m. minimas Viduklės pavietas. XIX a. miestelis buvo valsčiaus centras.
Sovietmečiu buvo paukštininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.
2003 m. patvirtintas Viduklės herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XV–XVIII a. | Viduklės valsčiaus centras | |
| XIX a. | Raseinių apskritis | |
| 1919–1950 m. | ||
| 1950–1995 m. | Viduklės apylinkės centras | Raseinių apskritis |
| 1995– | Viduklės seniūnijos centras | Raseinių rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmėKeisti
Vietovardis kildinamas iš žodžio vidùklis 'vidurys, vidurkis'.[4]
GyventojaiKeisti
 | |||||||
| 1833 m. | 1862 m.*[2] | 1897 m.sur. | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[7] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 164 | 321 | 747 | 694 | 1 148 | 1 331 | ||
| 1983 m.[8] | 1987 m.[9] | 1989 m.sur.[10] | 2001 m.sur.[11] | 2011 m.sur.[12] | - | ||
| 1 825 | 2 099 | 2 040 | 1 911 | 1 678 | - | ||
| |||||||
| |||||||
Žymūs žmonėsKeisti
- Birutė Ignatavičiūtė (1924-2003), gydytoja ftiziatrė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.
- Vladas Vitkauskas (g. 1953 m.), pirmasis Lietuvos alpinistas, iškėlęs Lietuvos vėliavą visų žemynų aukščiausių kalnų viršūnėse.
- Simonas Stanevičius (1799-1848), vienas iškiliausių XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėjų bei rašytojų, labiausiai žinomas savo pasakėčiomis.
- Jeronimas Kačinskas, kompozitorius, dirigentas.
- Bernadeta Lukošiūtė-Stankevičienė (g. 1949 m. balandžio 17 d. Viduklėje). - Lietuvos aktorė, radijo ir televizijos diktorė, radijo ir televizijos vaikų laidų vedėja.
ŠnektaKeisti
Viduklės ir Nemakščių šnektą, priklausančią žemaičių raseiniškių tarmei, aprašė V. Vitkauskas („Baltistica“, t. VII(1), 33–35 p.).
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Видукли. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6 (11) : Венцано — Винона. С.-Петербургъ, 1892., 240 psl. (rus.)
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 452 psl. (Wikisources.org)
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Viduklė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 733 psl.
- ↑ Viduklė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 210 psl.
- ↑ Viduklė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 502 psl.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
NuorodosKeisti
- Viduklė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 505 psl.
- Viduklės istorija Archyvuota kopija 2006-09-18 iš Wayback Machine projekto.
- Viduklės seniūnijos tinklalapis