Mauručiai
{{#if:
Mauručių geležinkelio stotis
Mauručiai
Mauručiai
54°46′44″š. pl. 23°46′05″r. ilg. / 54.779°š. pl. 23.768°r. ilg. / 54.779; 23.768 (Mauručiai)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Prienų rajono savivaldybės vėliava Prienų rajono savivaldybė
Seniūnija Veiverių seniūnija
Gyventojų (2021) 301
Vikiteka Mauručiai
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Maurùčiai
Kilmininkas: Maurùčių
Naudininkas: Maurùčiams
Galininkas: Mauručiùs
Įnagininkas: Maurùčiais
Vietininkas: Maurùčiuose

Mauručiai – kaimas Prienų rajono savivaldybėje, prie kelio  230  MauručiaiVinčaiPuskelniai , šiauriau kelio  A5  KaunasMarijampolėSuvalkai , 2 km į šiaurės rytus nuo Veiverių. Mauručių seniūnaitija. Per kaimą eina geležinkelis KaunasKybartai, yra Mauručių geležinkelio stotis. Veikia granito, marmuro gaminių bendrovė „Mauručių ąžuolas“, Katechetikos ir tikybos mokymo metodinis centras.[2]

Istorija redaguoti

Mauručiai sparčiai plėtėsi nuo XIX a. vidurio nutiesus geležinkelį. 1935 m. rugpjūčio mėn. kaimo gyventojai aktyviai dalyvavo Suvalkijos valstiečių streike. 19501992 m. buvo kolūkio pagalbinė gyvenvietė.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19191949 m. Veiverių valsčius Marijampolės apskritis
19491950 m. Kauno apskritis
19501962 m. Veiverių apylinkė Kazlų Rūdos rajonas
19621995 m. Prienų rajonas
1995 Veiverių seniūnija Prienų rajono savivaldybė

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1886 m. ir 2021 m.
1886 m. 1888 m.[3] 1923 m.sur.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[6] 1979 m.sur.[7]
349 332 420
370 (kaime)
50 (gst.)
316 353 314
1986 m.[8] 1989 m.sur.[9] 2001 m.sur.[10] 2011 m.sur.[11] 2021 m.sur.[12] -
364 391 394 383 301 -


Žymūs žmonės redaguoti

Kaime gimė:

Šaltiniai redaguoti

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Mauručiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 477 psl.
  3. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. MauručiaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 536 psl.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Mauručiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 21
  9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.