Vikipedija

Gražiškiai

Disambig.svg Kitos reikšmės – Gražiškiai (reikšmės).
Gražiškiai
Graziskiai 2010-05-01.jpg
Gražiškių miestelis iš pietų pusės.
Graziskiai COA.gif

Gražiškiai
Koordinatės 54°28′01″š. pl. 22°55′19″r. ilg. / 54.467°š. pl. 22.922°r. ilg. / 54.467; 22.922 (Gražiškiai)Koordinatės: 54°28′01″š. pl. 22°55′19″r. ilg. / 54.467°š. pl. 22.922°r. ilg. / 54.467; 22.922 (Gražiškiai)
Apskritis Marijampolės apskrities vėliava Marijampolės apskritis
Savivaldybė Vilkaviškio rajono savivaldybės vėliava Vilkaviškio rajono savivaldybė
Seniūnija Gražiškių seniūnija
Gyventojų (2011) 349
Commons-logo.svg Vikiteka GražiškiaiVikiteka
Istoriniai pavadinimai lenk. Grażyszki[1]
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Gražìškiai
Kilmininkas: Gražìškių
Naudininkas: Gražìškiams
Galininkas: Gražiškiùs
Įnagininkas: Gražìškiais
Vietininkas: Gražìškiuose

Gražiškiai – miestelis Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, 13 km į rytus nuo Vištyčio prie kelio  200  Kalvarija–Gražiškiai–Vištytis ; Širvintos dešiniajame krante (kur įteka Gražupis). Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Miestelyje veikia paštas (LT-70029), gimnazija, biblioteka, yra bendruomenės namai, bažnyčia.

GeografijaKeisti

Gražiškiai yra pietvakarių Lietuvoje, Sūduvos aukštumoje, Vilkaviškio rajono pietuose. Gražiškių seniūnija ribojasi su Pajevonio, Bartninkų, Vištyčio seniūnijomis, Kalvarijos savivaldybe, Lenkijos Respublika. 5 km į pietvakarius nuo Gražiškių yra Vištyčio regioninis parkas. Apylinkėse telkšo Talaikės, Vygrio, Beržinio, Armudiškių, Dotamų ežerai.

Aplinkinės gyvenvietės

  VILKAVIŠKIS – 24 km
Užbaliai – 8 km 		 
VIŠTYTIS – 14 km
     
     
     
Vygreliai – 6 km Akmenynai – 13 km
KALVARIJA – 22 km

SusisiekimasKeisti

Pietrytinėje miestelio dalyje susikerta du krašto keliai:

Rajoninis kelias:

IstorijaKeisti

Gyvenvietės atsiradimas siejamas su XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje vykdyta Užnemunės kolonizacija. Naujai kuriamą kaimą sudarė kalnas su aplinkinėmis žemėmis, jam duotas Gražos arba Gražių pavadinimas. 1598 m. Nemunaičio girininkas Jonas Naruševičius pirmuoju gyvenvietės savininku paskyrė Vaitiekų Gintautą, kuris įkūrė Gražių dvarą. Jo iniciatyva apie 1600 m. buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, kuriai J. Naruševičius paskyrė dešimtinę iš visų Nemunaičio girininkijos gyventojų. 1606 m. Vaitiekaus dvaras turėjo 16 valakų žemės, 90 margų miško, vandens malūną prie Dotamo upės. 1623 m. minima, jog prie bažnyčios veikė parapinė mokykla. Laikui bėgant bažnyčia sunyko, vietoje jos 1745 m. pastatyta nauja medinė. 1746 m. Gražiškiai gavo savaitinių turgų ir 4 metinių prekymečių privilegiją. 1781 m. atkurta parapinė mokykla.[3]

Gražiškių parapijai tapus viena turtingiausių Užnemunėje, jos klebonais XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje buvo skiriami vyskupai. XIX a. viduryje šalia pradžios mokyklos veikė ir aukštesnioji mokykla, kuri rengė valsčiaus raštininkus.

1863 m. Gražiškių apylinkėse veikė valstiečio G. Martinaičio vadovaujamų sukilėlių būrys. 1865 m. apylinkės gyventojų iniciatyva įsteigta pirma valdiška mokykla. 1925 m. pastatyta nauja medinė mokykla, kuri Antrojo Pasaulinio karo metu buvo apgriauta ir atstatyta 1951 m., 1946–1948 m. – progimnazija, nuo 1948 m. Gražiškių vidurinė mokykla.

1877–1881 m. gyvenvietėje pastatyta dabartinė mūrinė Gražiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. 1861–1950 m. miestelis buvo valsčiaus centras. Gražiškių gyventojai dalyvavo 1905–1907 m. revoliuciniuose įvykiuose, 1918 m. masine kolektyvine peticija parėmė Lietuvos Valstybės Tarybos veiklą. 1935 m. Gražiškių gyventojai dalyvavo Suvalkijos valstiečių streike.

Po Antrojo pasaulinio karo miestelis tapo Gražiškių apylinkės centru. Apylinkėse veikė Tauro apygardos Vytauto rinktinės Lietuvos partizanai. 1947 m. įkurta pirmoji biblioteka. 1950–1992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė. [4] Apylinkėje buvo keturi kolūkiai: „Gražiškietis“, „Tiesa“, „Gintaras“ ir „Gimtoji žemė“. 1947 m. įsteigta biblioteka, 1959 m. klebonijos patalpose įsteigti kultūros namai, paštas, ambulatorija, kolūkio kontora. Miestelyje veikė dramos, dailiojo skaitymo būreliai, vyrų, moterų ansambliai, kaimo kapela, kultūros namuose buvo rodomi filmai. 1987 m. įkurtas lig šiol veikiantis etnografinis ansamblis „Gražupis“.

2001 m. patvirtintas Gražiškių herbas. 2002 m. liepą miestelis minėjo 400 metų įkūrimo jubiliejų. 2009 m. liepos 19 d. iš Gražiškių kilusių žmonių iniciatyva prie vidurinės mokyklos atidengtas į tėviškę grįžti kviečiančio angelo paminklas. 2010 m. balandžio 7 d. oficialaus vizito metu miestelyje lankėsi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.[5]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1950 m. Gražiškių valsčiaus centras
1950–1959 m. Gražiškių apylinkės centras, Kybartų rajonas
1959–1962 m. Gražiškių apylinkės centras, Kalvarijos rajonas
1962–1986 m. Gražiškių apylinkės centras, Vilkaviškio rajonas
1986–1995 m. Vištyčio apylinkė, Vilkaviškio rajonas
nuo 1995 m. Gražiškių seniūnija

Pavadinimo kilmėKeisti

Manoma, jog žodis Gražiškiai kilęs iš šalia tekančio upelio Graužos arba Gražupio pavadinimo. Ankstyvuosiuose rašytiniuose šaltiniuose vietovė vadinama Gražos arba Gražių vardu, o nuo XVII a., pridėjus lenkišką galūnę „-iški“, jau kaip Gražiškiai.

GyventojaiKeisti

Pirmojo 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo metu įvardinami du Gražiškių kaimai, kuriuose iš viso buvo 52 ūkiai ir 398 gyventojai.

 
 
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2011 m.
1827 m. 1881 m. 1888 m.[6] 1923 m.sur.[7] 1939 m. 1953 m. 1959 m.sur.[8]
169 315 357 398 301 352 352
1970 m.sur.[9] 1977 m.[10] 1979 m.sur.[11] 1985 m.[12] 1989 m.sur.[13] 2001 m.sur.[14] 2011 m.sur.[15]
288 318 375 340 393 401 349

Žymūs žmonėsKeisti

KultūraKeisti

 
Šyvis su savo palyda gyventojo kieme.

Gražiškiuose yra išlikęs senas paprotys tarp Kalėdų ir Trijų Karalių švęsti Šyvio (balto žirgo) šokdinimo šventę, priklausančią Užgavėnių švenčių ciklui. Šios šventės pagrindinis personažas pavaizduotas ir miestelio herbe.

Miestelyje aktyviai veikia etnografinis ansamblis „Gražupis“, dalyvaujantis Lietuvių dainų šventėse, rajono renginiuose, koncertavęs Lenkijoje, įrašęs keletą dainų Lietuvos radijo studijoje. Dabartinė ansamblio vadovė – Aldona Krapavickienė.

GalerijaKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. ↑ Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1929 m. Archyvuota kopija 2014-10-22 iš Wayback Machine projekto.
  2. ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
  3. ↑ J. Lukoševičius, A. Petrulis, A. Žilinskas. Gražiškiai. 2002.
  4. ↑ Kazys Misius ir kiti. Gražiškiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 117 psl.
  5. ↑ Įspūdis apie kaimą po prezidentės D.Grybauskaitės vizito Sūduvoje – gyventi tapo geriau, gyventi tapo linksmiau, lrytas.lt Archyvuota kopija 2010-04-10 iš Wayback Machine projekto.
  6. ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901.
  7. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  8. ↑ Gražiškiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 591 psl.
  9. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  10. ↑ Gražiškiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 198 psl.
  11. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  12. ↑ Gražiškiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 652
  13. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  14. ↑ Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  15. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  • Gražiškiai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 400 psl.

NuorodosKeisti

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Gražiškiai&oldid=6377379"