Gražiškiai
Kitos reikšmės – Gražiškiai (reikšmės).
 | ||
|---|---|---|
| ||
  Gražiškiai |
||
| Koordinatės | 54°28′08″š. pl. 22°55′19″r. ilg. / 54.469°š. pl. 22.922°r. ilg.Koordinatės: 54°28′08″š. pl. 22°55′19″r. ilg. / 54.469°š. pl. 22.922°r. ilg. | |
| Apskritis |  Marijampolės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Vilkaviškio rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Gražiškių seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 349 (2011 m.) | |
 Vikiteka |
GražiškiaiVikiteka | |
Gražiškiai – miestelis Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, 13 km į rytus nuo Vištyčio prie kelio 200 Kalvarija–Gražiškiai–Vištytis ; Širvintos dešiniajame krante (kur įteka Gražupis). Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Miestelyje veikia paštas (LT-70029), gimnazija, biblioteka, yra bendruomenės namai, bažnyčia.
GeografijaKeisti
Gražiškiai yra pietvakarių Lietuvoje, Sūduvos aukštumoje, Vilkaviškio rajono pietuose. Gražiškių seniūnija ribojasi su Pajevonio, Bartninkų, Vištyčio seniūnijomis, Kalvarijos savivaldybe, Lenkijos Respublika. 5 km į pietvakarius nuo Gražiškių yra Vištyčio regioninis parkas. Apylinkėse telkšo Talaikės, Vygrio, Beržinio, Armudiškių, Dotamų ežerai.
Aplinkinės gyvenvietėsKeisti | |||||||||||
 |
VILKAVIŠKIS – 24 km Užbaliai – 8 km |
| |||||||||
| VIŠTYTIS – 14 km |
|
||||||||||
| Vygreliai – 6 km | Akmenynai – 13 km KALVARIJA – 22 km | ||||||||||
SusisiekimasKeisti
Pietrytinėje miestelio dalyje susikerta du krašto keliai:
Rajoninis kelias:
IstorijaKeisti
Gyvenvietės atsiradimas siejamas su XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje vykdyta Užnemunės kolonizacija. Naujai kuriamą kaimą sudarė kalnas su aplinkinėmis žemėmis, jam duotas Gražos arba Gražių pavadinimas. 1598 m. Nemunaičio girininkas Jonas Naruševičius pirmuoju gyvenvietės savininku paskyrė Vaitiekų Gintautą, kuris įkūrė Gražių dvarą. Jo iniciatyva apie 1600 m. buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, kuriai J. Naruševičius paskyrė dešimtinę iš visų Nemunaičio girininkijos gyventojų. 1606 m. Vaitiekaus dvaras turėjo 16 valakų žemės, 90 margų miško, vandens malūną prie Dotamo upės. 1623 m. minima, jog prie bažnyčios veikė parapinė mokykla. Laikui bėgant bažnyčia sunyko, vietoje jos 1745 m. pastatyta nauja medinė. 1746 m. Gražiškiai gavo savaitinių turgų ir 4 metinių prekymečių privilegiją. 1781 m. atkurta parapinė mokykla.[3]
Gražiškių parapijai tapus viena turtingiausių Užnemunėje, jos klebonais XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje buvo skiriami vyskupai. XIX a. viduryje šalia pradžios mokyklos veikė ir aukštesnioji mokykla, kuri rengė valsčiaus raštininkus.
1863 m. Gražiškių apylinkėse veikė valstiečio G. Martinaičio vadovaujamų sukilėlių būrys. 1865 m. apylinkės gyventojų iniciatyva įsteigta pirma valdiška mokykla. 1925 m. pastatyta nauja medinė mokykla, kuri Antrojo Pasaulinio karo metu buvo apgriauta ir atstatyta 1951 m., 1946–1948 m. – progimnazija, nuo 1948 m. Gražiškių vidurinė mokykla.
1877–1881 m. gyvenvietėje pastatyta dabartinė mūrinė Gražiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. 1861–1950 m. miestelis buvo valsčiaus centras. Gražiškių gyventojai dalyvavo 1905–1907 m. revoliuciniuose įvykiuose, 1918 m. masine kolektyvine peticija parėmė Lietuvos Valstybės Tarybos veiklą. 1935 m. Gražiškių gyventojai dalyvavo Suvalkijos valstiečių streike.
Po Antrojo pasaulinio karo miestelis tapo Gražiškių apylinkės centru. Apylinkėse veikė Tauro apygardos Vytauto rinktinės Lietuvos partizanai. 1947 m. įkurta pirmoji biblioteka. 1950–1992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė. [4] Apylinkėje buvo keturi kolūkiai: „Gražiškietis“, „Tiesa“, „Gintaras“ ir „Gimtoji žemė“. 1947 m. įsteigta biblioteka, 1959 m. klebonijos patalpose įsteigti kultūros namai, paštas, ambulatorija, kolūkio kontora. Miestelyje veikė dramos, dailiojo skaitymo būreliai, vyrų, moterų ansambliai, kaimo kapela, kultūros namuose buvo rodomi filmai. 1987 m. įkurtas lig šiol veikiantis etnografinis ansamblis „Gražupis“.
2001 m. patvirtintas Gražiškių herbas. 2002 m. liepą miestelis minėjo 400 metų įkūrimo jubiliejų. 2009 m. liepos 19 d. iš Gražiškių kilusių žmonių iniciatyva prie vidurinės mokyklos atidengtas į tėviškę grįžti kviečiančio angelo paminklas. 2010 m. balandžio 7 d. oficialaus vizito metu miestelyje lankėsi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.[5]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1861–1950 m. | Gražiškių valsčiaus centras |
| 1950–1959 m. | Gražiškių apylinkės centras, Kybartų rajonas |
| 1959–1962 m. | Gražiškių apylinkės centras, Kalvarijos rajonas |
| 1962–1986 m. | Gražiškių apylinkės centras, Vilkaviškio rajonas |
| 1986–1995 m. | Vištyčio apylinkė, Vilkaviškio rajonas |
| nuo 1995 m. | Gražiškių seniūnija |
Pavadinimo kilmėKeisti
Manoma, jog žodis Gražiškiai kilęs iš šalia tekančio upelio Graužos arba Gražupio pavadinimo. Ankstyvuosiuose rašytiniuose šaltiniuose vietovė vadinama Gražos arba Gražių vardu, o nuo XVII a., pridėjus lenkišką galūnę „-iški“, jau kaip Gražiškiai.
GyventojaiKeisti
Pirmojo 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo metu įvardinami du Gražiškių kaimai, kuriuose iš viso buvo 52 ūkiai ir 398 gyventojai.
 | ||||||||
| 1827 m. | 1881 m. | 1888 m. | 1923 m.sur. | 1939 m. | 1953 m. | 1959 m.sur.[6] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 169 | 315 | 357 | 398 | 301 | 352 | 352 | ||
| 1970 m.sur. | 1977 m.[7] | 1979 m.sur. | 1985 m.[8] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
| 288 | 318 | 375 | 340 | 393 | 401 | 349 | ||
| ||||||||
Žymūs žmonėsKeisti
- Antanas Vasys-Vasiliauskas (1902–1974 m.) – istorikas, profesorius
- Algirdas Lukoševičius (1932–2011 m.) – augalų selekcininkas
- Kęstutis Paliokas (1933–1978 m.) – dailininkas
KultūraKeisti
Gražiškiuose yra išlikęs senas paprotys tarp Kalėdų ir Trijų Karalių švęsti Šyvio (balto žirgo) šokdinimo šventę, priklausančią Užgavėnių švenčių ciklui. Šios šventės pagrindinis personažas pavaizduotas ir miestelio herbe.
Miestelyje aktyviai veikia etnografinis ansamblis „Gražupis“, dalyvaujantis Lietuvių dainų šventėse, rajono renginiuose, koncertavęs Lenkijoje, įrašęs keletą dainų Lietuvos radijo studijoje. Dabartinė ansamblio vadovė – Aldona Krapavickienė.
GalerijaKeisti
Akmuo su Gražiškių herbu
Paštas
Angelo paminklas prie Gražiškių gimnazijos
Mėgėjiškų skulptūrų kiemelis
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1929 m.
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ J. Lukoševičius, A. Petrulis, A. Žilinskas. Gražiškiai. 2002.
- ↑ Kazys Misius ir kiti. Gražiškiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 117 psl.
- ↑ Įspūdis apie kaimą po prezidentės D.Grybauskaitės vizito Sūduvoje – gyventi tapo geriau, gyventi tapo linksmiau, lrytas.lt
- ↑ Gražiškiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 591 psl.
- ↑ Gražiškiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 198 psl.
- ↑ Gražiškiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 652 psl.
- Gražiškiai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 400 psl.
NuorodosKeisti
- Grażyszki Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom II, psl. 800 (lenk.)
- Oficialus Gražiškių miestelio puslapis
| Svarbiausios gyvenvietės Vilkaviškio rajone |
|
Alvitas · Bartninkai · Gižai · Gražiškiai · Keturvalakiai · Kybartai · Klausučiai · Pajevonys · Pilviškiai · Vilkaviškis · Virbalis · Vištytis |