Seirijai
{{#if:275
Seirijų miestelio centras
Seirijai
Seirijai
54°14′02″š. pl. 23°48′47″r. ilg. / 54.234°š. pl. 23.813°r. ilg. / 54.234; 23.813 (Seirijai)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Lazdijų rajono savivaldybės vėliava Lazdijų rajono savivaldybė
Seniūnija Seirijų seniūnija
Gyventojų (2021) 679
Vikiteka Seirijai
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Seirìjai
Kilmininkas: Seirìjų
Naudininkas: Seirìjams
Galininkas: Seirijùs
Įnagininkas: Seirìjais
Vietininkas: Seirìjuose
Istoriniai pavadinimai lenk. Sereje,[2]rus. Серее[3]

Seirijai – miestelis Lazdijų rajono savivaldybėje, 20 km į rytus nuo Lazdijų, Sūduvos aukštumoje. Į pietus nuo miestelio tvyro Seirijis. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Algirdo ir Vytauto). Stovi Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia (pastatyta 1584 m.), veikia Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazija, lopšelis-darželis „Žibutė“, biblioteka, paštas (LT-67010).

Miestelyje yra įmonė „Seirijų žirgai“, kurioje laikomi trakėnų veislės žirgai. Apylinkėse aptinkama balinių vėžlių.

Seirijų bažnyčia

Etimologija

redaguoti

Seirijai yra vandenvardinis vietovardis – pavadinimas kilęs nuo greta telkšančio ežero Seirijo, kuris savo ruožtu kilęs nuo Seiros upės vardo, kuris yra jotvingiškos kilmės.

Geografija

redaguoti

Miestelis įsikūręs Sūduvos aukštumos rytiniame pakraštyje, labai kalvotame Šventežerio–Seirijų gūbryje. Apylinkės ežeringos: piečiau Seirijų telkšo ežeras Seirijis, pietryčiuose Sagavas, vakaruose Pirčiukas, pačiame miestelyje Monkutis ir dar pora mažų bevardžių ežerėlių. Už 2 km į šiaurės vakarus prasideda Trako miškas, šiaurėje ir vakaruose – Metelių regioninis parkas.

Miestelis yra svarbioje kryžkelėje – čia kryžiuojasi keliai  132  AlytusSeirijaiLazdijai ,  180  DruskininkaiLeipalingisSeirijai  ir  181  SeirijaiSimnasIgliauka , taip pat  2515  SeirijaiKrikštonys ,  2507  SeirijaiGudeliai  ir  2512  SeirijaiBalkasodisTolkūnai .

Istorija

redaguoti

Seirijų kraštas nuo senovės buvo gyvenamas jotvingių. Dėl nuolatinių kryžiuočių puldinėjimų gyventojai pasitraukė ir Seirijai buvo virtę dykra – apaugo mišku. Po Žalgirio mūšio ir Melno taikos (1422), į Seirijus vėl pradėjo keltis gyventojai. Bogdanas Sapiega XVI a. pradžioje iš Ldk Žygimanto Senojo Seirijo ežero pietiniame krante gavęs žemės sklypą su 8 žmonių tarnybomis įkūrė Seirijų dvarą (vėliau vadintas Sapiegiškėmis). XVII a. dvarą perėmė Radvilos. Jurgis Radvila į šiaurę nuo Seirijo ežero įkūrė Seirijų dvarą. Prie jo ėmė plėstis miestelis. 1537 m. pastatyta katalikų, 1584 m. – evangelikų reformatų bažnyčia.[4]

Seirijai kurį laiką buvo kalvinizmo centras. Boguslavas Radvila, nors ir kalvinas, 1656 m. užrašė Seirijų bažnyčiai išlaikyti 12 valakų žemės. Mirus B. Radvilai, jo duktė Karolina ištekėjo už vokiečių kunigaikščio ir jam padovanojo Seirijus. Per 1654–1667 m. Rusijos–ATR karą, dvarą ir miestelį apgriovė Rusijos kariuomenė. 1671 m. Seirijai gavo miesto teises, 1797 m. minimi kaip karališkasis miestas. 1688 m. Varšuvos seimas pripažino Seirijus Prūsijos elektorių paveldima nuosavybe. Į Seirijų valdas buvo siunčiami vokiečiai amatininkai. Per Šiaurės karą 1710 m. kilo badas ir maras. 1726 m. Seirijuose pastatyta sinagoga. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla.[4] XVII–XVIII a. Seirijų dvarui priklausė plačios valdos iki pat Lazdijų ir dar už jų.

 
Lietuvos kariuomenė Seirijuose su šarvuotu automobiliu „Šarūnas“, 1920 m.
 
Vytauto Didžiojo paveikslas Seirijuose

1795 m. Seirijai atiteko Prūsijai, čia buvo karališkasis Seirijų dvaras. 1815 m. kartu su Užnemune priklausė Rusijos imperijai, priklausė Augustavo vaivadijai ir gubernijai, vėliau – Suvalkų gubernijai. XIX a. pradžioje išaugo drobių audimo pramonė (1800–1807 m.). 1856 m. Seirijų dvare panaikinta baudžiava. 1863 m. Seirijai buvo vienu iš sukilimo židinių, o 1863 m. rugpjūčio 7 d. Felikso Kolyškos vadovaujami sukilėliai čia kovėsi su rusų caro kariuomene. 1867 m. caras Seirijų dvarą padovanojo generolui Suchozanetui. 1870 m. Seirijai neteko miesto teisių. XIX a. pabaigoje minimi kaip gyvenvietė ir palivarkas Seinų apskrityje, valsčiaus centras.[5]

1900 m. Seirijai smarkiai apdegė. 1909–1914 m. veikė Blaivybės draugijos skyrius. XX a. tarpukariu Seirijuose veikė žemės ūkio mašinų gamykla, medienos apdirbimo įmonė, 3 malūnai, 2 karšyklos, verpykla, šaulių būrys (nuo 1919 m.). 1941 m. Baraučiškės miške išžudyti Seirijų žydai.

Pokario metais apylinkėse veikė Dainavos apygardos, Šarūno partizanų rinktinės Seirijų batalionas.[4]

Sovietmečiu buvo „Vienybės“ kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė pieninė, Kauno „Baltijos“ susivienijimo siuvimo cechas.

2003 m. patvirtintas Seirijų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
17951815 m. Seirijų valsčiaus centras ?
18161837 m. Seinų apskritis
19191950 m. Alytaus apskritis
19501954 m. Seirijų I apylinkė ir Seirijų II apylinkė Lazdijų rajonas
19541995 m. Seirijų apylinkės centras
1995 Seirijų seniūnijos centras Lazdijų rajono savivaldybė

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1788 m. ir 2021 m.
1788 m.[4] 1797 m. 1827 m. 1866 m. 1870 m.[6] 1888 m.[7] 1897 m.sur.[4] 1900 m.*[3] 1923 m.sur.[8]
2 820 1 094 1 909 3 107 3 662 3 662 2 264 4 007 1 924
1959 m.sur.[9] 1970 m.sur.[10] 1979 m.sur.[11] 1982 m.[12] 1986 m.[13] 1989 m.sur.[14] 2001 m.sur.[15] 2011 m.sur.[16] 2021 m.sur.
1 164 1 149 1 088 1 110 1 216 1 010 933 788 679
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

redaguoti

Miestelyje mokėsi ir gyveno žinoma profesorė Danutė-Teresė Ramonaitytė.

Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1929 m. Archyvuota kopija 2007-08-23 iš Wayback Machine projekto.
  3. 3,0 3,1 Серее. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 29А (58) : Семь озер — Симфония. С.-Петербургъ, 1900., 695 psl. (rus.)
  4. 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 Seirijai. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-01-22).
  5. Sereje (1, 2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 442 psl. (lenk.)
  6. „Lazdijų rajono savivaldybė - Seirijų seniūnija“. lazdijai.lt. 2016-04-08. Suarchyvuotas originalas 2016-06-06. Nuoroda tikrinta 2016-06-06.
  7. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  10. SeirijaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 177 psl.
  11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  12. SeirijaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 76 psl.
  13. Seirijai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 645
  14. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  15. Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

Nuorodos

redaguoti

Aplinkinės gyvenvietės

  Meteliai – 10 km
Žagariai – 3 km
Seiliūnai – 6 km  
Šventežeris – 11 km
LAZDIJAI – 20 km
     
     
     
Noragėliai – 7 km
Avižieniai – 9 km
VEISIEJAI – 18 km
Paserninkai – 3 km LEIPALINGIS – 17 km