Seirijai

54°14′02″š. pl. 23°48′47″r. ilg. / 54.234°š. pl. 23.813°r. ilg.

Apskritis

Alytaus apskritis

Savivaldybė

Lazdijų rajono savivaldybė

Seniūnija

Seirijų seniūnija

Gyventojų

679

Vikiteka

Seirijai

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Seirìjai
Kilmininkas:	Seirìjų
Naudininkas:	Seirìjams
Galininkas:	Seirijùs
Įnagininkas:	Seirìjais
Vietininkas:	Seirìjuose

Istoriniai pavadinimai

lenk. Sereje,^[2]rus. Серее^[3]

Seirijai – miestelis Lazdijų rajono savivaldybėje, 20 km į rytus nuo Lazdijų, Sūduvos aukštumoje. Į pietus nuo miestelio tvyro Seirijis. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Algirdo ir Vytauto). Stovi Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia (pastatyta 1584 m.), veikia Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazija, lopšelis-darželis „Žibutė“, biblioteka, paštas (LT-67010).

Miestelyje yra įmonė „Seirijų žirgai“, kurioje laikomi trakėnų veislės žirgai. Apylinkėse aptinkama balinių vėžlių.

Etimologija redaguoti

Seirijai yra vandenvardinis vietovardis – pavadinimas kilęs nuo greta telkšančio ežero Seirijo, kuris savo ruožtu kilęs nuo Seiros upės vardo, kuris yra jotvingiškos kilmės.

Geografija redaguoti

Miestelis įsikūręs Sūduvos aukštumos rytiniame pakraštyje, labai kalvotame Šventežerio–Seirijų gūbryje. Apylinkės ežeringos: piečiau Seirijų telkšo ežeras Seirijis, pietryčiuose Sagavas, vakaruose Pirčiukas, pačiame miestelyje Monkutis ir dar pora mažų bevardžių ežerėlių. Už 2 km į šiaurės vakarus prasideda Trako miškas, šiaurėje ir vakaruose – Metelių regioninis parkas.

Miestelis yra svarbioje kryžkelėje – čia kryžiuojasi keliai 132 Alytus–Seirijai–Lazdijai , 180 Druskininkai–Leipalingis–Seirijai ir 181 Seirijai–Simnas–Igliauka , taip pat 2515 Seirijai–Krikštonys , 2507 Seirijai–Gudeliai ir 2512 Seirijai–Balkasodis–Tolkūnai .

Istorija redaguoti

Seirijų kraštas nuo senovės buvo gyvenamas jotvingių. Dėl nuolatinių kryžiuočių puldinėjimų gyventojai pasitraukė ir Seirijai buvo virtę dykra – apaugo mišku. Po Žalgirio mūšio ir Melno taikos (1422), į Seirijus vėl pradėjo keltis gyventojai. Bogdanas Sapiega XVI a. pradžioje iš Ldk Žygimanto Senojo Seirijo ežero pietiniame krante gavęs žemės sklypą su 8 žmonių tarnybomis įkūrė Seirijų dvarą (vėliau vadintas Sapiegiškėmis). XVII a. dvarą perėmė Radvilos. Jurgis Radvila į šiaurę nuo Seirijo ežero įkūrė Seirijų dvarą. Prie jo ėmė plėstis miestelis. 1537 m. pastatyta katalikų, 1584 m. – evangelikų reformatų bažnyčia.^[4]

Seirijai kurį laiką buvo kalvinizmo centras. Boguslavas Radvila, nors ir kalvinas, 1656 m. užrašė Seirijų bažnyčiai išlaikyti 12 valakų žemės. Mirus B. Radvilai, jo duktė Karolina ištekėjo už vokiečių kunigaikščio ir jam padovanojo Seirijus. Per 1654–1667 m. Rusijos–ATR karą, dvarą ir miestelį apgriovė Rusijos kariuomenė. 1671 m. Seirijai gavo miesto teises, 1797 m. minimi kaip karališkasis miestas. 1688 m. Varšuvos seimas pripažino Seirijus Prūsijos elektorių paveldima nuosavybe. Į Seirijų valdas buvo siunčiami vokiečiai amatininkai. Per Šiaurės karą 1710 m. kilo badas ir maras. 1726 m. Seirijuose pastatyta sinagoga. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla.^[4] XVII–XVIII a. Seirijų dvarui priklausė plačios valdos iki pat Lazdijų ir dar už jų.

Lietuvos kariuomenė Seirijuose su šarvuotu automobiliu „Šarūnas“, 1920 m.

Vytauto Didžiojo paveikslas Seirijuose

1795 m. Seirijai atiteko Prūsijai, čia buvo karališkasis Seirijų dvaras. 1815 m. kartu su Užnemune priklausė Rusijos imperijai, priklausė Augustavo vaivadijai ir gubernijai, vėliau – Suvalkų gubernijai. XIX a. pradžioje išaugo drobių audimo pramonė (1800–1807 m.). 1856 m. Seirijų dvare panaikinta baudžiava. 1863 m. Seirijai buvo vienu iš sukilimo židinių, o 1863 m. rugpjūčio 7 d. Felikso Kolyškos vadovaujami sukilėliai čia kovėsi su rusų caro kariuomene. 1867 m. caras Seirijų dvarą padovanojo generolui Suchozanetui. 1870 m. Seirijai neteko miesto teisių. XIX a. pabaigoje minimi kaip gyvenvietė ir palivarkas Seinų apskrityje, valsčiaus centras.^[5]

1900 m. Seirijai smarkiai apdegė. 1909–1914 m. veikė Blaivybės draugijos skyrius. XX a. tarpukariu Seirijuose veikė žemės ūkio mašinų gamykla, medienos apdirbimo įmonė, 3 malūnai, 2 karšyklos, verpykla, šaulių būrys (nuo 1919 m.). 1941 m. Baraučiškės miške išžudyti Seirijų žydai. o II pasaulinio karo apylinkėse veikė Lietuvos partizanų Šarūno rinktinės Seirijų batalionas.^[4]

Sovietmečiu buvo „Vienybės“ kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė pieninė, Kauno „Baltijos“ susivienijimo siuvimo cechas.

2003 m. patvirtintas Seirijų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1795–1815 m.	Seirijų valsčiaus centras	?
1816–1837 m.		Seinų apskritis
1919–1950 m.		Alytaus apskritis
1950–1954 m.	Seirijų I apylinkė ir Seirijų II apylinkė	Lazdijų rajonas
1954–1995 m.	Seirijų apylinkės centras	Lazdijų rajonas
1995–	Seirijų seniūnijos centras	Lazdijų rajono savivaldybė

Gyventojai redaguoti

Demografinė raida tarp 1788 m. ir 2021 m.

1788 m.^[4]

1797 m.

1827 m.

1866 m.

1870 m.^[6]

1888 m.^[7]

1897 m.^sur.^[4]

1900 m.*^[3]

1923 m.^sur.^[8]

2 820

1 094

1 909

3 107

3 662

2 264

4 007

1 924

1959 m.^sur.^[9]

1970 m.^sur.^[10]

1979 m.^sur.^[11]

1982 m.^[12]

1986 m.^[13]

1989 m.^sur.^[14]

2001 m.^sur.^[15]

2011 m.^sur.^[16]

2021 m.^sur.

1 164

1 149

1 088

1 110

1 216

1 010

933

788

679

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės redaguoti

Aleksandras Ziskindas Maimonas (1809–1887) – žydų rašytojas, talmudo mokytojas.
Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966) – lietuvių dailininkas.
Bronius Kazys Balutis (1880–1967) – diplomatas, politinis ir visuomenės veikėjas.
Jokūbas Robinzonas (1889–1977) – žydų kilmės JAV ir Lietuvos teisininkas ir politikas.
Jonas Bielionis (1909–1957) – kompozitorius, chorvedys, pedagogas.
Antanas Kudzys (1925–2015) – inžinierius-statybininkas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos mokslų akademijos narys.
Juozas Adomonis (1932–2022) – dailininkas keramikas.
Stanislovas Jančiukas (1937–2006) – dailininkas odininkas.
Gintautas Rudzis (g. 1963 m.) – pedagogas, inžinierius, visuomenės veikėjas.
Vidas Kavaliauskas (1965–2023) – kalbininkas.