Alvitas
 | ||
|---|---|---|
| ||
  Alvitas |
||
| Koordinatės | 54°38′13″š. pl. 22°55′34″r. ilg. / 54.637°š. pl. 22.926°r. ilg.Koordinatės: 54°38′13″š. pl. 22°55′34″r. ilg. / 54.637°š. pl. 22.926°r. ilg. | |
| Apskritis |  Marijampolės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Vilkaviškio rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Šeimenos seniūnija | |
| Gyventojų | 443 | |
 Vikiteka |
AlvitasVikiteka | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Olwita | |
Alvitas – kaimas Vilkaviškio rajono savivaldybėje, pusiaukelėje tarp Vilkaviškio ir Virbalio (po 7 km nuo abiejų miestų), prie plento A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas . Telkšo Alvito ežeras, teka Širvintos upė, piečiau miestelio į ją įteka Brideikis. Seniūnaitijos centras. Stovi Šv. Onos bažnyčia (pašventinta 1824 m.), biblioteka, paštas (LT-70057). Alvito pagrindinė mokykla įsikūrusi Maldėnuose. Išlikęs buvusios spirito varyklos pastatų kompleksas. Alvito geležinkelio stotis yra už 4 km į šiaurės vakarus, Šiaudiniškiuose (anksčiau buvo atskira Alvito GS gyvenvietė).
IstorijaKeisti
Paširvinčio dvarą nuo 1561 m. valdė karalienė Bona Sforca. Alvitas minimas 1590 m. Lietuvos Metrikoje ir priklausė Paširvinčio dvarui. 1615 m. pastatyta medinė, 1824 m. – mūrinė bažnyčia. 1650 m. minimas miestelis, didelės seniūnijos centras. 1685 m. pastatyta parapinė mokykla, nuo 1945 m. pradinė, nuo 1949 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 1993 m. pagrindinė.
1688 m. miesteliui suteikta turgaus ir prekymečių privilegija. XVIII a. antroje pusėje šalia Alvito kaimo Alytaus ekonomijos valdytojas Antanas Tyzenhauzas įkūrė dvarą. 1824 m. pastatyta mūrinė bažnyčia, per Pirmąjį pasaulinį karą apgriauta, 1944 m. susprogdinta. Spaudos draudimo laikais Alvite ir apylinkėse buvo platinamos lietuviškos knygos, laikraščiai, mokomi vaikai. Apie 1880 m. susikūrė lietuvių choras. XIX a. prie dvaro įsteigta plytinė, spirito varykla, žemės ūkio padargų gamyklėlė, per Pirmąjį pasaulinį karą sugriauta, 1918 m. atstatyta. 1930 m. pastatyta pieninė. II pasaulinio karo metu sudegė mokykla. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.[2]
Alvito 1918-1920 m. Lietuvos kariuomenės savanoriams atminti savanorio kapitono V. Tarasonio iniciatyva iš visuomenės surinktų lėšų buvo pastatytas paminklas ir skirtas žemės plotas savanorių laidojimui, kur palaidota 15 Alvito krašto didvyrių.
2007 m. patvirtintas Alvito herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1650 m. | Alvito seniūnija | |
| XVIII a. pabaiga | Alvito valsčiaus centras | Kalvarijos apskritis |
| 1867–1950 m. | Vilkaviškio apskritis | |
| 1950–1995 m. | Alvito apylinkės centras | Vilkaviškio rajonas |
| 1995– | Šeimenos seniūnija | Vilkaviškio rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmėKeisti
XVII a. minimas kaimas vardu Paširvintys, taip vadintas iki XVII a. pabaigos. Dabartinio Alvito vardas kilęs nuo šalia telkšančio ežero. Be to, istoriniai dokumentai byloja, kad dvaras vienu metu priklausęs vokiečiui Halwitui.
GyventojaiKeisti
 | |||||||
| 1886 m. | 1888 m.[3] | 1923 m.sur.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[6] | 1974 m.[7] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 452 | 486 | 487 204 (dvare) 283 (miestelyje) |
201 | 440 | 527 | ||
| 1979 m.sur.[8] | 1984 m.[9] | 1989 m.sur.[10] | 2001 m.sur.[11] | 2011 m.sur.[12] | - | ||
| 617 | 646 | 651 | 509 | 443 | - | ||
| |||||||
Žymūs žmonėsKeisti
- Alvito pradinę mokyklą lankė poetai Salomėja Nėris (1904–1945 m.) ir Kazys Bradūnas (1917–2009 m.), gimę Alvito valsčiaus Kiršų kaime. Alvito kapinėse palaidotas poetės tėvas Simonas Bačinskas ir sūnus Saulius Bučas.
- Alvite 1901 m. rugsėjo 16 d. gimė Lietuvos ekonomistas, žurnalistas, redaktorius Kazys Kemežys.
- Alvito apylinkės Švitrūnų kaime 1953 m. rugpjūčio 2 d. gimė rašytojas Vladas Buragas.
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
- ↑ Alvitas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 405 psl.
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Alvitas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 51 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Alvitas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 177 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Alvitas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 54
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
NuorodosKeisti
- Alvitas. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 374 psl.
- Alvito žemėlapiai Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
 |
| ||||||||||
| Dailučiai – 4 km VIRBALIS – 7 km |
|
Paežeriai – 3 km VILKAVIŠKIS – 8 km | |||||||||
