Atverti pagrindinį meniu
Portal.svg
Nevarėnai
Nevarėnai, Telšių raj., tvenkinys.JPG
Poilsio zona Nevarėnų centre
Nevarenai COA.gif

Nevarėnai
Koordinatės 56°06′40″š. pl. 22°16′59″r. ilg. / 56.111°š. pl. 22.283°r. ilg. / 56.111; 22.283 (Nevarėnai)Koordinatės: 56°06′40″š. pl. 22°16′59″r. ilg. / 56.111°š. pl. 22.283°r. ilg. / 56.111; 22.283 (Nevarėnai)
Apskritis Telšių apskrities vėliava Telšių apskritis
Savivaldybė Telšių rajono savivaldybės vėliava Telšių rajono savivaldybė
Seniūnija Nevarėnų seniūnija
Gyventojų skaičius 552 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: NevarėnaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Nevarė́nai
Kilmininkas: Nevarė́nų
Naudininkas: Nevarė́nams
Galininkas: Nevarė́nus
Įnagininkas: Nevarė́nais
Vietininkas: Nevarė́nuose

Nevarėnai – miestelis Telšių rajono savivaldybėje, prie kelio Telšiai-Mažeikiai. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Yra medinė Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia (pastatyta 1785 m.; su varpine), veikia Nevarėnų vidurinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-88085), prateka Burbesio upė.

Turinys

IstorijaKeisti

 
Kultūros centras
 
Gatvė kerta Burbesį

Viduramžiais priklausė Ceklio žemei. Istoriniuose šaltiniuose Nevarėnai minimi 1253 m. Miestelis pradėjo kurtis XVI a. II pusėje. 1569 m. leista steigti smukles, 1602 m. pastatyta pirmoji bažnyčia. 1721 m., siekiant atgaivinti miestelį po maro, Nevarėnai gavo turgaus ir prekymečių privilegiją.

Motiejaus Valančiaus laikais jau būta pradžios mokyklos, kurioje 1853 m. mokėsi 34 vaikai. Pradžios mokykla XX a. 4-ajame dešimtmetyje turėjo unikalų žuvų (karpių) ūkį.

1927 m. atidaryta pašto agentūra. 1929 m. prie motorinio malūno pradėjo veikti lentpjūvė. 1933 m. baigta grįsti Didžioji gatvė. 1934 m. iškilmingai atidarytas knygynėlis. 1937 m. duris atvėrė Sveikatos centro patalpos.

Veikė aktyvi šaulių organizacija (įkurta 1920 m.). 1936 m. Telšių apskrities architektas Steponas Stulginskis parengė projektą šaulių organizacijos namams statyti. Šaulių ir kitos organizacijos statė spektaklių: Liudo Giros dramą „Kerštas“ (1930), „Vytautas pančiuose“, „Piršlybos“.

1940 m. turėjo apie 550 gyventojų. Ir sovietmečiu, ir dabar miestelis puikiai tvarkomas, ypač centrinė jo aikštė. 2002 m. vasario 28 d. patvirtintas Nevarėnų herbas. [2]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – XX a. pradžia Nevarėnų valsčiaus centras ?
19201950 m. Telšių apskritis
19501995 m. Nevarėnų apylinkės centras Telšių rajonas
1995 Nevarėnų seniūnijos centras Telšių rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmėKeisti

Liaudis pasakoja, kad senovėje čia buvusi neįžengiama giria su klampiomis pelkėmis, kuriose paklydusiam keliautojui grėsdavo mirtis. Klaidžiojimai ir vargai baigėsi tik pažadėjus pastatyti bažnyčią. Dažniausiai minimos dvi vežimu važiavusios ir pasiklydusios ponios. Ieškodamos kelio, jos įklimpo pelkėje, ėmė skęsti ir kviesdamosi pagalbos šaukė savo vardus: „Neva!“, „Rena!“. Ir tik kai jos pasižadėjo pastatyti bažnyčią, jas išgirdo ir išgelbėjo aplinkiniai žmonės. Taip iš ponių šauktų vardų ir atsiradęs miestelio pavadinimas.

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1859 m. ir 2011 m.
1859 m. 1867 m.*[3] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1980 m. 1986 m.[4] 2001 m.sur. 2011 m.sur.
169 169 513 456 422 362 377 380 444 659 552
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


ŠnektaKeisti

Nevarėnų šnekta priklauso šiaurės žemaičiams telšiškiams. Ją 1975 m. išsamiai aprašė T. Juškaitė-Gužauskienė.

ŠaltiniaiKeisti

LiteratūraKeisti

  • Nevarėnai: istorija ir dabartis. - Vilnius: Homo liber, 2006. - 85 p.: iliustr. - ISBN 9955-716-14-2

NuorodosKeisti

  • Nevarėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 137 psl.

Aplinkinės gyvenvietėsKeisti

  TIRKŠLIAI – 19 km
Kanteniai – 5 km
 
     
     
     
Juozapavas – 5 km
Gaudikaičiai – 13 km
TELŠIAI – 16 km