Atverti pagrindinį meniu
Portal.svg
Piktupėnai
Piktupėnai, centras.JPG
Piktupėnų centras

Piktupėnai
Koordinatės 55°09′11″š. pl. 21°59′10″r. ilg. / 55.153°š. pl. 21.986°r. ilg. / 55.153; 21.986 (Piktupėnai)Koordinatės: 55°09′11″š. pl. 21°59′10″r. ilg. / 55.153°š. pl. 21.986°r. ilg. / 55.153; 21.986 (Piktupėnai)
Apskritis Tauragės apskrities vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė Pagėgių savivaldybės vėliava Pagėgių savivaldybė
Seniūnija Pagėgių seniūnija
Gyventojų skaičius 366 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: PiktupėnaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Piktupė́nai
Kilmininkas: Piktupė́nų
Naudininkas: Piktupė́nams
Galininkas: Piktupė́nus
Įnagininkas: Piktupė́nais
Vietininkas: Piktupė́nuose

Piktupėnai – gyvenvietė centrinėje Pagėgių savivaldybės dalyje, 4 km į šiaurės rytus nuo Pagėgių, šalia kelio  A12  RygaŠiauliaiTauragėKaliningradas . Seniūnaitijos centras. Veikia Piktupėnų pagrindinė mokykla, biblioteka (nuo 1949 m.), paštas (LT-99017). Pavadinimas pagal upę Piktupę, kairįjį Vilkos intaką, kuris teka per gyvenvietę.

Senoji mokykla į traukta į LR Kultūros vertybių sąrašą (kodas 31609).

Prūsijos karalienės Luizės liepa prie senosios mokyklos

IstorijaKeisti

Kelias, prie kurio kūrėsi kaimas, jungė dvi galingas valstybes – Prūsiją ir Rusiją. Apie 1570 m. Piktupėnuose ant kalvos prie pat kelio buvo pastatyta bažnyčia. Į Mažąją Lietuvą įsiveržusi lenkų kariuomenė Piktupėnų apylinkėse plėšikavo, o bažnyčią, kaip nekatalikišką, sudegino. Vėliau ji buvo atstatyta. Piktupėnų parapija nusilpo po 1709-1711 m. siautusio maro. 1757 m. kaimą nusiaubė Rusijos kariuomenė.

1807 m. vykstant Tilžės taikos deryboms tarp Prancūzijos, Prūsijos ir Rusijos vadovų, karališkoji Prūsijos pora su jaunesniaisiais vaikais atvykusi iš Klaipėdos, buvo apsistojusi Piktupėnuose. Čia ji išbuvo apie keturias savaites, gyveno pastoriaus name.[2]

Piktupėnai minėti ir 1812 m. karo suvestinėse - čia įvyko mūšis tarp rusų ir Prūsijos feldmaršalo Jorko korpuso dalinių.

Senuoju pašto traktu, ėjusiu per Piktupėnus, 1808 m. gruodžio mėnesį iš Berlyno į Peterburgą važiavo garsus vokiečių kompozitorius Robertas Šumanas su žmona Klara. Sustoję Piktupėnuose, jie skundėsi dideliu speigu ir blogais keliais. Čia savo laiku grįždamas iš Peterburgo į Paryžių, trumpam poilsiui stabtelėjo prancūzų rašytojas Onorė de Balzakas.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje čia vyko smarkūs mūšiai. 1944 m. spalį nugriauta Piktupėnų evangelikų liuteronų bažnyčia.

Luizės liepaKeisti

Sudaryta Tilžės taika buvo itin nesėkminga Prūsijai (prarado pusę teritorijos). Sklando pasakojimas, kad Luizė, grįžusi į Piktupėnus, labai pergyveno, apkabinusi procentoriato kieme augusią liepą raudojusi. Vėliau prie liepos kamieno buvo pritvirtinta lentelė su užrašu „Königin Luise Linde 1807“. Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse ir liepa, ir užrašas dar buvę. Dabar buvusios senosios mokyklos kieme auga jaunesnė dvikamienė liepa. Klaipėdos rotary klubo „Karalienė Luizė“ iniciatyva pastatyta paminklinė lentelė, liudijanti apie Karalienės Luizės buvimą šioje vietoje.[3]

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2011 m.
1905 m. 1925 m. 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1986 m.[5] 2001 m.sur. 2011 m.sur.
396 417 205 250 283 359 416 366


GalerijaKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Karalienės Luizės žingsnių aidas Piktupėnuose
  3. Sugrįžimai pas Karalienę Luizę
  4. Piktupėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 844 psl.
  5. Piktupėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 375 psl.

NuorodosKeisti