Gelgaudiškis – miestas Šakių rajono savivaldybėje, 15 km į šiaurę nuo Šakių, kairiajame Nemuno krante. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Mokyklos ir Nemuno). Miestelio gatvių tinklas stačiakampis.

Gelgaudiškis
            
Gelgaudiškio dvaro rūmai
Gelgaudiškis
Gelgaudiškis
55°04′37″š. pl. 22°58′34″r. ilg. / 55.077°š. pl. 22.976°r. ilg. / 55.077; 22.976 (Gelgaudiškis)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Marijampolės apskritis Marijampolės apskritis
Savivaldybė Šakių rajono savivaldybė Šakių rajono savivaldybė
Gyventojų (2023) 1 522
Plotas 3,58 km²
Tankumas (2023) 425 žm./km²
Pašto kodas LT-71085
Vikiteka Gelgaudiškis

lenk. Giełgudyszki, rus. Гѣльгудышки,[1] vok. Gelgudischken

Gelgaudiškio bažnyčia
Taikos gatvė leidžiasi į Nemuno slėnį
Taikos gatvės žemutinė dalis

Etimologija

redaguoti

Gelgaudiškis – dvarininkinis vietovardis. XV a. pradžioje Jurgis Gedgaudas dabartinio miesto apylinkėse buvo pasistatęs pilį ir įkūręs Skirsnemunės dvarą. XV a. pabaigoje čia buvo Gedgaudų palivarkas ir vadinosi Gedigaudiškis (pirmąkart tokiu vardu minimas 1504 m.), kuris XVI a. pabaigoje tapo lengviau ištariamu Gelgaudiškiu (minimas nuo 1599 m.). Tačiau galimas variantas, kad vietovė pavadinta ne pagal Gedgaudą, bet pagal XVIII a. vietovę valdžiusį Gelgudą (tikriausiai apslavinta Gelgaudo forma).[2]

Geografija

redaguoti

Miestas įeina į Panemunių regioninio parko teritoriją. Į rytus nuo miesto plytinčiame Gelgaudiškio miško parke augo ir nudžiūvo storiausia Lietuvoje Gelgaudiškio eglė – skersmuo 104 cm, aukštis 42,6 m. Miške yra pažintinis pėsčiųjų takas, atsiveria paukščių regykla. Yra molio telkinys.

Miesto pagrindiniai susisiekimo keliai –  3803  PajotijaiGelgaudiškis  ir  3807  KiduliaiGelgaudiškisGerdžiūnai .

 

Istorija

redaguoti

Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad čia jau gyventa V a. – X a. 4 km į vakarus nuo Gelgaudiškio yra I tūkstantmečio pirmosios pusės – XV a. Maštaičių piliakalnis. XV a. pabaigoje čia būta Skirsnemunės dvaro, kurį apie 14131414 m. įkūrė Jurgis Gedgaudas. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras 1504 m. rugpjūtį Gedigaudiškio palivarką kartu su didele giria padovanojo savo raštininkui didikui Jonui Sapiegai – ši data laikoma Gelgaudiškio įkūrimo data. Nuo XVI a. dvaro savininkais buvo Sapiegos, Masalskiai, Oziemblovskiai, Gelgaudai, Zabielos, Čartoriskiai. 1578 m. jau minimas Gelgaudiškio miestelis, tada pastatyta medinė bažnyčia, 1691 m., 1789 m. perstatyta, 1864 m. sudegė. 1635 m. Gelgaudiškis gavo turgaus privilegiją. 1655 m. Gelgaudiškį nusiaubė Švedijos kariuomenė. XVIII a. pabaigoje dvaras skilo į Aukštojo ir Žemojo Gelgaudiškio dvarus. XVIII a. pabaigoje Užnemunę užėmus Prūsijai, Gelgaudiškį įsigijo vokiečių Koidelių (vok. Keudell) giminė.

1819 m. veikė parapinė mokykla, 1837 m. atkurta, apie 1867 m. pertvarkyta į valsčiaus mokyklą, nuo 1822 m. – evangelikų mokykla. Per 1831 m. sukilimą ties Gelgaudiškiu per Nemuną kėlėsi Antanas Gelgaudas su savo kariuomene.[3] XIX a. viduryje miestelis priklausė Rusijai. 18421846 m. ant Nemuno šlaito pastatyti neoklasicistiniai Gelgaudiškio dvaro rūmai, XIX a. pabaigoje pertvarkytas parkas, kurio centre atsirado aikštė, į kurią suėjo 8 alėjos. 1868 m. pastatyta Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia. Iki XX a. pradžios Gelgaudiškis buvo privati valda. XIX a. pabaigoje čia buvo du Naumiesčio apskrities palivarkai – Aukštasis Gelgaudiškis (priklausė Plokščių valsčiui) ir Žemasis Gelgaudiškis (priklausė Gelgaudiškio valsčiui).[4]

18641904 m. lietuviškos spaudos draudimo metais Gelgaudiškio apylinkėse spaudą platino kunigas Pranciškus Būčys, M. Čelkis, S. Čerkys, A. Grybas, J. Kybartas. 1905 m. streikavo apie 400 Gelgaudiškio ir apylinkių dvarų darbininkų. Per Pirmąjį pasaulinį karą įkurta ir dar kurį laiką po II pasaulinio karo Gelgaudiškio centre veikė vaikų prieglauda. 1927 m. atidaryta pašto agentūra. Veikė viena didžiausių Lietuvoje plytinė.

1920 m. įsteigta pradžios mokykla, nuo 1945 m. progimnazija, 1949 m. septynmetė, nuo 1952 m. Gelgaudiškio vidurinė mokykla. 1946 m. įsteigta biblioteka.

Po II pasaulinio karo Gelgaudiškio apylinkėse veikė Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Lietuvos partizanai. 19571999 m. veikė ligoninė, dab. liko ambulatorija. Yra Šakių meno mokyklos filialas, Gelgaudiškio specialioji mokykla, vaikų lopšelis – darželis, kultūros centras.

1958 m. gegužės 15 d. Gelgaudiškis tapo miesto tipo gyvenviete. 2003 m. patvirtintas Gelgaudiškio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18631915 m. Gelgaudiškio valsčiaus centras,
Plokščių valsčius (Aukštasis Gelgaudiškis)
Naumiesčio apskritis Suvalkų gubernija
19191950 m. Šakių apskritis
19501953 m. Gelgaudiškio apylinkės centras Šakių rajonas Kauno sritis
19531958 m.
19581995 m. miesto tipo gyvenvietė,
Gelgaudiškio apylinkės centras
1995 Gelgaudiškio seniūnijos centras Šakių rajono savivaldybė Marijampolės apskritis

Architektūra

redaguoti
 
Gelgaudiškio dvaro svirnas
 
Gelgaudiškio dvaro parkas – proskyna į Nemuno slėnį
 
Sidabrinių klevų alėja

Svarbiausi statiniai:

Gyventojai

redaguoti

1599 m. miestelyje buvo 12, kaime – 20 dūmų. 1827 m. Aukštajame Gelgaudiškyje buvo 45, Žemajame – 176 gyventojai.

 
 
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2021 m.
1827 m. 1888 m.[5] 1893 m.*[1] 1897 m.sur. 1923 m.sur.[6] 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur.[8] 1977 m.[9]
231 496 3 700 691 613 1 212 1 732 1 900
1979 m.sur.[10] 1985 m.[11] 1989 m.sur.[12] 2001 m.sur.[13] 2011 m.sur.[14] 2021 m.sur.[15] - -
2 018 2 310 2 724 2 029 1 761 1 572 - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus.

Tautinė sudėtis

redaguoti

2011 m. gyveno 1 761 žmonės:[16]

2001 m. gyveno 2 029 žmonės:[17]

Žymūs žmonės

redaguoti
  • Jeronimas Kaisevičius (1812–1873) – pamokslininkas, religinis rašytojas.
  • John Gielgud (1904–2000) – žymus britų aktorius ir režisierius savo autobiografinėje knygoje teigė, kad jo šaknys kilusios iš Gelgaudiškio.
  • Antanas Andrijonas (g. 1951) – žurnalistas, poetas.
  • Edgaras Pilypaitis (g. 1974) – Šakių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Rimas Skinkaitis (g. 1969) – Kunigas, garbės kanauninkas, profesorius, teologijos mokslų daktaras, VDU dėstytojas.

Šaltiniai

redaguoti
  1. 1,0 1,1 Гѣльгудышки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 9А (18) : Гравилат — Давенант. С.-Петербургъ, 1893., 949 psl. (rus.)
  2. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 67–69
  3. Kazys Misius ir kiti. Gelgaudiškis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 511 psl.
  4. Giełgudyszki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 554 psl. (lenk.)
  5. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  7. GelgaudiškisMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 543 psl.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  9. GelgaudiškisLietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 37 psl.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  11. Gelgaudiškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 595
  12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  13. Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  16. 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2009-06-01 iš Wayback Machine projekto.
  17. 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-08-05 iš archive.today
  • Gelgaudiškis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 311 psl.

Nuorodos

redaguoti

Aplinkinės gyvenvietės

  Skirsnemunė 5 km Branduoliškiai 5 km  
Jurbarkas 14 km
     
     
     
Voniškiai 7 km
ŠAKIAI 15 km Bizieriai 14 km