Vikipedija

Šaukėnai

Disambig.svg Kitos reikšmės – Šaukėnai (reikšmės).
Šaukėnai
Šaukėnų Švč. Trejybės bažnyčia iš šono.jpg
Šaukėnų bažnyčia
Coat of arms of Šaukėnai.png
Šaukėnai
Šaukėnai
Koordinatės 55°48′43″š. pl. 22°52′59″r. ilg. / 55.812°š. pl. 22.883°r. ilg. / 55.812; 22.883 (Šaukėnai)Koordinatės: 55°48′43″š. pl. 22°52′59″r. ilg. / 55.812°š. pl. 22.883°r. ilg. / 55.812; 22.883 (Šaukėnai)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Kelmės rajono savivaldybės vėliava Kelmės rajono savivaldybė
Seniūnija Šaukėnų seniūnija
Gyventojų (2021) 486
Commons-logo.svg Vikiteka Šaukėnai
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Šáukėnai
Kilmininkas: Šáukėnų
Naudininkas: Šáukėnams
Galininkas: Šáukėnus
Įnagininkas: Šáukėnais
Vietininkas: Šáukėnuose
Istoriniai pavadinimai rus. Шавкяны[2][3]

Šaukėnai – miestelis Kelmės rajono savivaldybėje, 21 km į šiaurę nuo Kelmės, prie kelio  2103  Verpena–Šalteniai–Ramučiai . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi mūrinė Šaukėnų Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1989 m., su XVIII a. barokiniais šventoriaus vartais, turinčiais kultūros paminklo statusą), medinė bažnyčios varpinė (XVIII a.), yra Šaukėnų vidurinė mokykla, biblioteka (nuo 1937 m.), paštas (LT-86043), kraštotyros muziejus (nuo 1999 m.), išlikęs XVIII a. Šaukėnų dvaras su parku. A. Jurgino sodyboje stovi koplytstulpis ir Pietos skulptūra (1900 m., restauruoti 1937 m.).

Gatvė Šaukėnuose
Tvenkinys

EtimologijaKeisti

Šaukėnai – asmenvardinis vietovardis, kildinamas nuo asmenvardžio Šaukėnas.[4] Liaudies etimologija teigia, kad miestelio pavadinimas kilęs iš žodžio „šaukti“.[5]

GeografijaKeisti

Miestelis įsikūręs prie Šonos ir jos intako Ilgos, netoliese teka Venta. Saugoma Šaukėnų pušis. Netoli Šaukėnų trykšta Svilės šaltiniai. Į šiaurę už 2 km nuo miestelio yra kelių  159  Užventis–Šaukėnai–Kuršėnai  ir  215  Bubiai–Ramučiai  sankryža. Iš rytų pusės prie miestelio prieina Kurtuvėnų regioninis parkas.

IstorijaKeisti

Rašytiniuose šaltiniuose prie Šaukėnų dvaro įsikūręs Šaukėnų kaimas minimas jau XV a. viduryje, čia vykdavo dideli turgūs. Tai vienas senesnių religinių centrų Žemaitijoje. 1486 m. pastatyta pirmoji medinė Šaukėnų bažnyčia, kurią fundavo vietos bajorai Mikalojus ir Margarita Šemetos. 1497 m. pastatė pirmąjį altorių. Kiek vėliau bažnyčios vidus gražiai išpuoštas baroko altoriais, šventoriuje buvo daug kryžių bei koplytėlė. Būta labai įdomios krikštyklos, puoštos liaudies drožiniais. 1499 m. minimas miestelis (suteikta privilegija rengti savaitinį turgų ir laikyti smukles). Reformacijos laikotarpiu iki XVII a. pradžios veikė protestantų maldos namai.

1632 m. pastatyta nauja katalikų bažnyčia, 1763 m. pastatyta kita. XVIII a. pastatyta medinė varpinė. Šaukėnai priklausė Šemetoms iki XVIII a. 2-osios pusės. Po to jie buvo parduoti Gorskiams, kurie valdė dvarą iki 1940 metų. Pokario metais dvare buvo įkurtas Užvenčio rajoninė ligoninė.[6] Šaukėnai aktyviai dalyvavo uždraustos spaudos platinime. Tuo ypatingai rūpinosi Povilas Višinskis.

XVII a. pabaigoje Šaukėnuose gyveno daug žydų, pastatyta sinagoga. Miestelis nukentėjo per 1700–1721 m. Šiaurės karą ir marą (1711 m. nebeliko nė vieno gyventojo). Nuo 1803 m. veikė parapinė mokykla. 1837 m. leisti 4 prekymečiai ir savaitinis turgus. XIX a. pabaigoje Šaukėnai – Šiaulių apskrities miestelis ir dvaras, valsčiaus centras.[7] Cariniais metais – draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo centras. Nuo 1909 m. pradėti rengti lietuviški vakarai, 1909–1914 m. veikė Blaivybės draugijos skyrius, taip Saulės ir parapinė labdaros draugija.

Tarpukariu Šaukėnuose veikė kooperatyvas, smulkaus kredito draugija, malūnas, plytinė, elektros jėgainė, nuo 1933 m. – Labdarių, 1929–1933 m. – Bitininkų draugija, nuo 1931 m. dvare kurį laiką veikė ir sezoninė žemės ūkio mokykla. Pokariu apylinkėse veikė Vytenio rinktinės Lietuvos partizanai.[8]

Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1999 m. patvirtintas Šaukėnų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1896 m. Šaukėnų valsčiaus centras Šiaulių apskritis
1916–1947 m.
1947–1950 m. Kelmės apskritis
1950–1962 m. Šaukėnų apylinkės centras Užvenčio rajonas
1962–1995 m. Kelmės rajonas
1995– Šaukėnų seniūnijos centras Kelmės rajono savivaldybė

GyventojaiKeisti

 
Vartai į parką
 
Prie kultūros centras stūkso 500-ųjų miestelio metinių akmuo su datomis 1499–1999
 
 
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2021 m.
1833 m. 1885 m.*[3] 1897 m.sur. 1903 m.*[2] 1923 m.sur.[9] 1959 m.sur.[10] 1970 m.sur.[11] 1979 m.sur.[12]
233 706 992 975 687 616 636 683
1982 m.[13] 1987 m.[14] 1989 m.sur.[15] 2001 m.sur.[16] 2011 m.sur.[17] 2021 m.sur.[18] - -
614 703 719 721 596 486 - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


ŠaltiniaiKeisti

  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ 2,0 2,1 Шавкяны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 39 (77) : Чугуев — Шен. С.-Петербургъ, 1903., 88 psl. (rus.)
  3. ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 748 psl.
  4. ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  5. ↑ 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. – Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 216
  6. ↑ Psichiatrija. Vilnius: Vaistų žinios, 2003, 31 p. ISBN 9955-511-21-4.
  7. ↑ Szawkiany (4). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 811 psl. (lenk.)
  8. ↑ Šaukėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 56 psl.
  9. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  10. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  11. ↑ Šaukėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 371 psl.
  12. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  13. ↑ Šaukėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 543 psl.
  14. ↑ Šaukėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 162
  15. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  16. ↑ Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  17. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  18. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  • Šaukėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 467 psl.

NuorodosKeisti

Aplinkinės gyvenvietės

  Vidsodis – 12 km KURŠĖNAI – 22 km
Kalniškiai – 3 km 		 
UŽVENTIS – 16 km
     
     
     
Lykšilis – 7 km
VAIGUVA – 16 km 		Laikšės – 7 km
KELMĖ – 21 km
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Šaukėnai&oldid=6844314"