Šaukėnai

Šaukėnai
Šaukėnų Švč. Trejybės bažnyčia iš šono.jpg
Šaukėnų bažnyčia
Coat of arms of Šaukėnai.png

Šaukėnai
Koordinatės 55°48′43″š. pl. 22°52′59″r. ilg. / 55.812°š. pl. 22.883°r. ilg. / 55.812; 22.883 (Šaukėnai)Koordinatės: 55°48′43″š. pl. 22°52′59″r. ilg. / 55.812°š. pl. 22.883°r. ilg. / 55.812; 22.883 (Šaukėnai)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Kelmės rajono savivaldybės vėliava Kelmės rajono savivaldybė
Seniūnija Šaukėnų seniūnija
Gyventojų (2021) 486
Commons-logo.svg Vikiteka Šaukėnai
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Šáukėnai
Kilmininkas: Šáukėnų
Naudininkas: Šáukėnams
Galininkas: Šáukėnus
Įnagininkas: Šáukėnais
Vietininkas: Šáukėnuose
Istoriniai pavadinimai rus. Шавкяны[2][3]

Šaukėnai – miestelis Kelmės rajono savivaldybėje, 21 km į šiaurę nuo Kelmės, prie kelio  2103  VerpenaŠalteniaiRamučiai . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Stovi mūrinė Šaukėnų Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1989 m., su XVIII a. barokiniais šventoriaus vartais, turinčiais kultūros paminklo statusą), medinė bažnyčios varpinė (XVIII a.), yra Šaukėnų vidurinė mokykla, biblioteka (nuo 1937 m.), paštas (LT-86043), kraštotyros muziejus (nuo 1999 m.), išlikęs XVIII a. Šaukėnų dvaras su parku. A. Jurgino sodyboje stovi koplytstulpis ir Pietos skulptūra (1900 m., restauruoti 1937 m.).

GeografijaKeisti

 
Gatvė Šaukėnuose
 
Tvenkinys

Miestelis įsikūręs prie Šonos ir jos intako Ilgos, netoliese teka Venta. Saugoma Šaukėnų pušis. Netoli Šaukėnų trykšta Svilės šaltiniai. Į šiaurę už 2 km nuo miestelio yra kelių  159  UžventisŠaukėnaiKuršėnai  ir  215  BubiaiRamučiai  sankryža. Iš rytų pusės prie miestelio prieina Kurtuvėnų regioninis parkas.

EtimologijaKeisti

Šaukėnai – asmenvardinis vietovardis, kildinamas nuo asmenvardžio Šaukėnas.[4] Liaudies etimologija teigia, kad miestelio pavadinimas kilęs iš žodžio „šaukti“.[5]

IstorijaKeisti

Rašytiniuose šaltiniuose prie Šaukėnų dvaro įsikūręs Šaukėnų kaimas minimas jau XV a. viduryje, čia vykdavo dideli turgūs. Tai vienas senesnių religinių centrų Žemaitijoje. 1486 m. pastatyta pirmoji medinė Šaukėnų bažnyčia, kurią fundavo vietos bajorai Mikalojus ir Margarita Šemetos. 1497 m. pastatė pirmąjį altorių. Kiek vėliau bažnyčios vidus gražiai išpuoštas baroko altoriais, šventoriuje buvo daug kryžių bei koplytėlė. Būta labai įdomios krikštyklos, puoštos liaudies drožiniais. 1499 m. minimas miestelis (suteikta privilegija rengti savaitinį turgų ir laikyti smukles). Reformacijos laikotarpiu iki XVII a. pradžios veikė protestantų maldos namai.

1632 m. pastatyta nauja katalikų bažnyčia, 1763 m. pastatyta kita. XVIII a. pastatyta medinė varpinė. Šaukėnai priklausė Šemetoms iki XVIII a. 2-osios pusės. Po to jie buvo parduoti Gorskiams, kurie valdė dvarą iki 1940 metų. Pokario metais dvare buvo įkurtas Užvenčio rajoninė ligoninė.[6] Šaukėnai aktyviai dalyvavo uždraustos spaudos platinime. Tuo ypatingai rūpinosi Povilas Višinskis.

XVII a. pab. Šaukėnuose gyveno daug žydų, pastatyta sinagoga. Miestelis nukentėjo per 1700–1721 m. Šiaurės karą ir marą (1711 m. nebeliko nė vieno gyventojo). Nuo 1803 m. veikė parapinė mokykla. 1837 m. leisti 4 prekymečiai ir savaitinis turgus. 1861–1896 ir 1916–1950 m. Šaukėnai buvo valsčiaus centras. Cariniais metais – draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo centras. Nuo 1909 m. pradėti rengti lietuviški vakarai, 1909–1914 m. veikė Blaivybės draugijos skyrius, taip Saulės bei parapinė labdaros draugija.

Tarpukariu Šaukėnuose veikė kooperatyvas, smulkaus kredito draugija, malūnas, plytinė, elektros jėgainė, nuo 1933 m. – Labdarių, 1929–1933 m. – Bitininkų draugija, nuo 1931 m. dvare kurį laiką veikė ir sezoninė žemės ūkio mokykla. Pokariu apylinkėse veikė Vytenio rinktinės Lietuvos partizanai.[7]

Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1999 m. patvirtintas Šaukėnų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611896 m. Šaukėnų valsčiaus centras Šiaulių apskritis
19161947 m.
19471950 m. Kelmės apskritis
19501962 m. Šaukėnų apylinkės centras Užvenčio rajonas
19621995 m. Kelmės rajonas
1995 Šaukėnų seniūnijos centras Kelmės rajono savivaldybė


GyventojaiKeisti

 
Vartai į parką
 
Akmuo su data
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2021 m.
1833 m. 1885 m.*[3] 1897 m.sur. 1903 m.*[2] 1923 m.sur.[8] 1959 m.sur.[9] 1970 m.sur.[10] 1979 m.sur.[11]
233 706 992 975 687 616 636 683
1982 m.[12] 1987 m.[13] 1989 m.sur.[14] 2001 m.sur.[15] 2011 m.sur.[16] 2021 m.sur.[17] - -
614 703 719 721 596 486 - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
  2. 2,0 2,1 Шавкяны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 39 (77) : Чугуев — Шен. С.-Петербургъ, 1903., 88 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 748 psl. (Wikisources.org)
  4. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  5. 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. – Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 216
  6. Psichiatrija. Vilnius: Vaistų žinios, 2003, 31 p. ISBN 9955-511-21-4.
  7. Šaukėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
  8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  10. ŠaukėnaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 371 psl.
  11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  12. ŠaukėnaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 543 psl.
  13. Šaukėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 162
  14. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  15. Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

NuorodosKeisti

Aplinkinės gyvenvietės

  Vidsodis – 12 km KURŠĖNAI – 22 km
Kalniškiai – 3 km
 
UŽVENTIS – 16 km
     
     
     
Lykšilis – 7 km
VAIGUVA – 16 km
Laikšės – 7 km
KELMĖ – 21 km