Šaukėnai
Kitos reikšmės – Šaukėnai (reikšmės).
 | ||
|---|---|---|
| ||
  Šaukėnai |
||
| Koordinatės | 55°48′40″š. pl. 22°52′59″r. ilg. / 55.811°š. pl. 22.883°r. ilg.Koordinatės: 55°48′40″š. pl. 22°52′59″r. ilg. / 55.811°š. pl. 22.883°r. ilg. | |
| Apskritis |  Šiaulių apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kelmės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Šaukėnų seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 596 (2011 m.) | |
 Vikiteka: |
ŠaukėnaiVikiteka | |
Šaukėnai – miestelis Kelmės rajone, prie kelio 2103 Verpena–Šalteniai–Ramučiai , o į šiaurę už 2 km yra kelių 159 Užventis–Šaukėnai–Kuršėnai ir 215 Bubiai–Ramučiai sankryža. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.
Stovi mūrinė Šaukėnų Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1989 m., su XVIII a. barokiniais šventoriaus vartais, turinčiais kultūros paminklo statusą), medinė bažnyčios varpinė (XVIII a.), yra Šaukėnų vidurinė mokykla, biblioteka (nuo 1937 m.), paštas (LT-86043), kraštotyros muziejus (nuo 1999 m.), išlikęs XVIII a. Šaukėnų dvaras su parku. Saugoma Šaukėnų pušis. A. Jurgino sodyboje stovi koplytstulpis ir Pietos skulptūra (1900 m., restauruoti 1937 m.), taip pat yra stogastulpis su Šv. Florijono skulptūra (2009 m.).
Turinys
GeografijaKeisti
Miestelis įsikūręs prie Šonos ir jos intako Ilgos, netoliese teka Venta. Netoli Šaukėnų trykšta Svilės šaltiniai.
Aplinkinės gyvenvietėsKeisti | |||||||||||
 |
Vidsodis – 12 km | KURŠĖNAI – 22 km Kalniškiai – 3 km |
| ||||||||
| UŽVENTIS – 16 km |
|
||||||||||
| Lykšilis – 7 km VAIGUVA – 16 km |
Laikšės – 7 km KELMĖ – 21 km |
||||||||||
IstorijaKeisti
Rašytiniuose šaltiniuose prie dvaro įsikūręs Šaukėnų kaimas minimas jau XV a. viduryje, čia vykdavo dideli turgūs. Tai vienas senesnių religinių centrų Žemaitijoje. 1486 m. pastatyta pirmoji medinė Šaukėnų bažnyčia, kurią fundavo vietos bajorai Mikalojus ir Margarita Šemetos. 1497 m. pastatė pirmąjį altorių. Kiek vėliau bažnyčios vidus gražiai išpuoštas baroko altoriais, šventoriuje buvo daug kryžių bei koplytėlė. Būta labai įdomios krikštyklos, puoštos liaudies drožiniais. 1499 m. minimas miestelis (suteikta privilegija rengti savaitinį turgų ir laikyti smukles). Reformacijos laikotarpiu iki XVII a. pradžios veikė protestantų maldos namai.
1632 m. pastatyta nauja katalikų bažnyčia, 1763 m. pastatyta kita. XVIII a. pastatyta medinė varpinė. Šaukėnai priklausė Šemetoms iki XVIII a. antrosios pusės. Po to jie buvo parduoti Gorskiams, kurie valdė dvarą iki 1940 metų. Pokario metais dvare buvo įkurtas Užvenčio rajoninė ligoninė.[4] Šaukėnai aktyviai dalyvavo uždraustos spaudos platinime. Tuo ypatingai rūpinosi Povilas Višinskis.
XVII a. pab. Šaukėnuose gyveno daug žydų, pastatyta sinagoga. Miestelis nukentėjo per 1700–1721 m. Šiaurės karą ir marą (1711 m. nebeliko nė vieno gyventojo). Nuo 1803 m. veikė parapinė mokykla. 1837 m. leisti 4 prekymečiai ir savaitinis turgus. 1861–1896 ir 1916–1950 m. Šaukėnai buvo valsčiaus centras. Cariniais metais – draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo centras. Nuo 1909 m. pradėti rengti lietuviški vakarai, 1909–1914 m. veikė Blaivybės draugijos skyrius, taip Saulės bei parapinė labdaros draugija.
Tarpukariu Šaukėnuose veikė kooperatyvas, smulkaus kredito draugija, malūnas, plytinė, elektros jėgainė, nuo 1933 m. – Labdarių, 1929–1933 m. – Bitininkų draugija, nuo 1931 m. dvare kurį laiką veikė ir sezoninė žemės ūkio mokykla. Pokariu apylinkėse veikė Vytenio rinktinės Lietuvos partizanai.[5]
Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.
1999 m. patvirtintas Šaukėnų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1916–1947 m. | Šaukėnų valsčiaus centras | Šiaulių apskritis |
| 1947–1950 m. | Kelmės apskritis | |
| 1950–1962 m. | Šaukėnų apylinkės centras | Užvenčio rajonas |
| 1962–1995 m. | Kelmės rajonas | |
| 1995– | Šaukėnų seniūnijos centras | Kelmės rajono savivaldybė |
GyventojaiKeisti
 | ||||||
| 1833 m. | 1885 m.*[3] | 1897 m.sur. | 1903 m.*[2] | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur.[6] |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 233 | 706 | 992 | 975 | 791 | 616 | 551 |
| 1979 m.sur. | 1982 m.[7] | 1987 m.[8] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | - |
| 683 | 614 | 703 | 719 | 721 | 596 | - |
| ||||||
|
| ||||||
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ 2,0 2,1 Шавкяны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 39 (77) : Чугуев — Шен. С.-Петербургъ, 1903., 88 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Шавкяны. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 748 psl. (rus.)
- ↑ Psichiatrija. Vilnius: Vaistų žinios, 2003, 31 p. ISBN 9955-511-21-4.
- ↑ Šaukėnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
- ↑ Šaukėnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 371 psl.
- ↑ Šaukėnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 543 psl.
- ↑ Šaukėnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 162 psl.
- Šaukėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 467 psl.
- Szawkiany (4). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 811 psl. (lenk.)