Zapyškis
 | ||
|---|---|---|
| ||
  Zapyškis |
||
| Koordinatės | 54°55′30″š. pl. 23°39′00″r. ilg. / 54.925°š. pl. 23.650°r. ilg.Koordinatės: 54°55′30″š. pl. 23°39′00″r. ilg. / 54.925°š. pl. 23.650°r. ilg. | |
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kauno rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Zapyškio seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 264 (2011 m.) | |
 Vikiteka: |
ZapyškisVikiteka | |
Zapyškis – miestelis Kauno rajone, prie kelio 140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai , kairiajame Nemuno krante.
Miestelyje prie pat Nemuno stovi senoji Zapyškio bažnyčia (pastatyta 1578 m.; nuo XX a. pradžios religinėms reikmėms nebenaudojama; vasarą vyksta Pažaislio muzikos festivalio koncertai). Veikia paštas (LT-53083), biblioteka (nuo 1940 m.), kultūros centras, kelios parduotuvės, senosios kapinės (rytiniame pakraštyje, su koplyčia, ir vakariniame pakraštyje), prieplauka, degalinė, duonos kepykla.
Zapyškio pagrindinė mokykla yra gretimame Kluoniškių kaime, Zapyškio medelynas (jame yra nedidelis zoologijos sodas) – Dievogaloje. Miestelyje stovi paminklas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui (1928 m., 1960 m. nugriautas, 1989 m. atstatytas).
GeografijaKeisti
Miestelis išsidėstęs apačioje prie Nemuno. Pietuose, ant šlaito esanti gyvenvietė yra Dievogala, o pietvakariuose – Kluoniškiai. Abi pastarosios gyvenvietės kartais irgi priskiriamos Zapyškiui (Kluoniškiuose yra Zapyškio bažnyčia, mokykla, seniūnija), tačiau miestelis yra tik žemutinėje terasoje.[2]
Per senąsias Zapyškio kapines, pro koplyčią, tekėjo į Nemuną Dievogalos Švento Jono upelis, kuris vėliau, supylus naują kelio pylimą, – išsiliejo lankose. Tikėta, kad upelio vanduo turi gydomųjų savybių.[3]
Aplinkinės gyvenvietėsKeisti | |||||||||||
 |
| ||||||||||
| Altoniškiai – 5 km LEKĖČIAI – 14 km |
|
KAČERGINĖ – 5 km | |||||||||
| Kluoniškiai – 1 km | DIEVOGALA – 1 km | ||||||||||
IstorijaKeisti
Zapyškis minimas XVI a. pradžios, kai Ldk Aleksandras šias žemes padovanojo savo sekretoriui Jonui Sapiegai. Zapyškio dvaras įkurtas XVI a., priklausė Sapiegoms, XVI a. pabaigoje pastatyta žymi ankstyvosios gotikos bažnyčia, išlikusi iki dabar. Pro Zapyškį ėjo svarbus Kauno–Virbalio prekybos ir pašto traktas (neteko reikšmės XIX a.). 1655 m. rugsėjo 1 d. miestelį sudegino rusų kariuomenė. 1677 m. Zapyškyje atidaryta parapijos mokykla.
1795 m. Zapyškis atiteko Prūsijai, 1808 m. buvo Varšuvos kunigaikštystėje (netekęs prekybinių ir ūkinių ryšių su Kaunu ir kitais miestais apnyko – 1800 m. buvo 1 gatvė, 20 amatininkų), nuo 1815 m. priklausė Rusijai. 1825–1847 m. Zapyškis turėjo miesto teises. 1865 m. įkurta valdinė pradžios mokykla. Draudžiamąją lietuvišką spaudą apylinkėse platino Motiejus Eimaitis. XX a. iki pastatant Kauno HE miestelis ne kartą kentėjo nuo potvynių – 1934, 1946, 1951, 1958 m. Iš dalies tai lėmė, kad gyvenvietė persikėlė į viršutinę terasą.
Tarpukariu Zapyškis buvo valsčiaus centras – veikė lentpjūvė, malūnas, vaistinė, kooperatyvas, lietuvių ir žydų mokyklos, šaulių namai (pastatyti 1935 m.). Pokariu aplink veikė Zapyškio būrio, vėliau Žalgirio rinktinės partizanai.[4]
Sovietmečiu buvo kolūkio (specializacija – bulvės) centras, pastatyti kultūros namai su vandentiekio bokštu (architektas J. Staskevičius). Bokšte (~20 m aukščio) įrengta apžvalgos aikštelė.
2005 m. patvirtintas Zapyškio herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1919–1950 m. | Zapyškio valsčiaus centras | Kauno apskritis |
| 1950–1955 m. | Zapyškio apylinkė (1950–1954? ir 1963–1995 m. jos centras) | Panemunės rajonas |
| 1955–1995 m. | Kauno rajonas | |
| 1995– | Zapyškio seniūnija | Kauno rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmėKeisti
Gyvenvietė iš pradžių vadinta Panemune, vėliau buvo Sapiegų miesteliu, Sapiegiškėmis ir Sapiegiškiu (pagal Sapiegas, valdžiusius miestelį), o dar vėliau imta vadinti Zapyškiu.
GyventojaiKeisti
 | |||||||||
| 1800 m. | 1856 m. | 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1983 m. | 1987 m.[5] | 1989 m.sur. |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 107 | 486 | 547 | 589 | 232 | 209 | 231 | 230 | 220 | 199 |
| 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | - | - | - | - | - | - | - | - |
| 254 | 264 | - | - | - | - | - | - | - | - |
|
| |||||||||
Žymūs žmonėsKeisti
- Andrius Vištelis-Višteliauskas (1837–1912), poetas ir vertėjas. Jam čia pastatytas paminklas.
- Motiejus Eimaitis (1840–1919), knygnešys.
- Vincas Kudirka (1858–1899), rašytojas, mėgęs lankytis Zapyškyje. Miestelyje stūkso taip vadinamas Kudirkos akmuo, prie kurio veda ekologinis takas.
NuotraukosKeisti
Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio paminklas (su užrašu „Atkovotos Lietuvos sukaktuvėms 1918-1928“) – iš lauko akmenų sumūryta piramidė
Tolumoje - medelyno pastatai
Pro senųjų kapinių koplyčią tekėjo Šv. Jono upelis
Zapyškio bažnyčia restauracijos metu. Šiaurvakarinis kampas, 2008 m.
Zapyškio bažnyčia. Pietvakarinis kampas, 2013 m.
Zapyškio bažnyčia. Pietrytinis kampas, 2013 m.
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ http://www.registrucentras.lt/adr_pub/index.htm?x=479269&y=6088146&paieska=t&txt=.&scale=50000
- ↑ Vykintas Vaitkevičius. Dievogalos Švento Jono upelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 752 psl.
- ↑ Zapyškis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
- ↑ Zapyškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 612 psl.
- Zapyškis, 1508–2008 (sud. Angelė Buškevičienė). – Kaunas: Judex, 2008. – 448 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-748-54-0
- Zapyškis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 270 psl.
NuorodosKeisti
Akademija | Babtai | Bubiai | Čekiškė | Domeikava | Ežerėlis | Garliava | Giraitė | Kačerginė | Karmėlava | Kluoniškiai | Kulautuva | Lapės | Linksmakalnis | Mastaičiai | Neveronys | Noreikiškės | Piliuona | Raudondvaris | Ringaudai | Rokai | Samylai | Užliedžiai | Vandžiogala | Vilkija | Zapyškis