Vikipedija

Zapyškis

Zapyškis
Zapyskis2010.jpg
Kelias Kaunas-Šakiai, einantis lygiagrečiai Nemuno
Zapyskis COA.jpg

Zapyškis
Koordinatės 54°55′34″š. pl. 23°39′36″r. ilg. / 54.926°š. pl. 23.660°r. ilg. / 54.926; 23.660 (Zapyškis)Koordinatės: 54°55′34″š. pl. 23°39′36″r. ilg. / 54.926°š. pl. 23.660°r. ilg. / 54.926; 23.660 (Zapyškis)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno rajono savivaldybės vėliava Kauno rajono savivaldybė
Seniūnija Zapyškio seniūnija
Gyventojų (2011) 264
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Zapýškis
Kilmininkas: Zapýškio
Naudininkas: Zapýškiui
Galininkas: Zapýškį
Įnagininkas: Zapýškiu
Vietininkas: Zapýškyje

Zapyškis – miestelis Kauno rajone, prie kelio  140  Kaunas–Zapyškis–Šakiai , kairiajame Nemuno krante.

Miestelyje prie pat Nemuno stovi senoji Senoji Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1578 m.; nuo XX a. pradžios religinėms reikmėms nebenaudojama; vasarą vyksta Pažaislio muzikos festivalio koncertai). Veikia paštas (LT-53083), biblioteka (nuo 1940 m.), kultūros centras, kelios parduotuvės, senosios kapinės (rytiniame pakraštyje, su Zapyškio senųjų kapinių koplyčia, ir vakariniame pakraštyje), prieplauka, degalinė, duonos kepykla.

Zapyškio pagrindinė mokykla yra gretimame Kluoniškių kaime, Zapyškio medelynas (jame yra nedidelis zoologijos sodas) – Dievogaloje. Miestelyje stovi paminklas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui (1928 m., 1960 m. nugriautas, 1989 m. atstatytas).

GeografijaKeisti

 
Senoji Zapyškio bažnyčia

Miestelis išsidėstęs apačioje prie Nemuno. Pietuose, ant šlaito esanti gyvenvietė yra Dievogala, o pietvakariuose – Kluoniškiai. Abi pastarosios gyvenvietės kartais irgi priskiriamos Zapyškiui (Kluoniškiuose yra Zapyškio bažnyčia, mokykla, seniūnija), tačiau miestelis yra tik žemutinėje terasoje.[2]

Per senąsias Zapyškio kapines, pro koplyčią, tekėjo į Nemuną Dievogalos Švento Jono upelis, kuris vėliau, supylus naują kelio pylimą, – išsiliejo lankose. Tikėta, kad upelio vanduo turi gydomųjų savybių.[3]

Aplinkinės gyvenvietės

   
Altoniškiai – 5 km
LEKĖČIAI – 14 km
     
     
     
 KAČERGINĖ – 5 km
Kluoniškiai – 1 km DIEVOGALA – 1 km

IstorijaKeisti

Zapyškis minimas XVI a. pradžios, kai Ldk Aleksandras šias žemes padovanojo savo sekretoriui Jonui Sapiegai. Zapyškio dvaras įkurtas XVI a., priklausė Sapiegoms, XVI a. pabaigoje pastatyta žymi ankstyvosios gotikos bažnyčia, išlikusi iki dabar. Pro Zapyškį ėjo svarbus Kauno–Virbalio prekybos ir pašto traktas (neteko reikšmės XIX a.). 1655 m. rugsėjo 1 d. miestelį sudegino rusų kariuomenė. 1677 m. Zapyškyje atidaryta parapijos mokykla.

1795 m. Zapyškis atiteko Prūsijai, 1808 m. buvo Varšuvos kunigaikštystėje (netekęs prekybinių ir ūkinių ryšių su Kaunu ir kitais miestais apnyko – 1800 m. buvo 1 gatvė, 20 amatininkų), nuo 1815 m. priklausė Rusijai. 1825–1847 m. Zapyškis turėjo miesto teises. 1865 m. įkurta valdinė pradžios mokykla. 1870 m. rugpjūčio 28 d. Zapyškis neteko miesto teisių.[4] Draudžiamąją lietuvišką spaudą apylinkėse platino Motiejus Eimaitis. XX a. iki pastatant Kauno HE miestelis ne kartą kentėjo nuo potvynių – 1934, 1946, 1951, 1958 m. Iš dalies tai lėmė, kad gyvenvietė persikėlė į viršutinę terasą.

Tarpukariu Zapyškis buvo valsčiaus centras – veikė lentpjūvė, malūnas, vaistinė, kooperatyvas, lietuvių ir žydų mokyklos, šaulių namai (pastatyti 1935 m.). Pokariu aplink veikė Zapyškio būrio, vėliau Žalgirio rinktinės partizanai.[5]

Sovietmečiu buvo kolūkio (specializacija – bulvės) centras, pastatyti kultūros namai su vandentiekio bokštu (architektas J. Staskevičius). Bokšte (~20 m aukščio) įrengta apžvalgos aikštelė.

2005 m. patvirtintas Zapyškio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1919–1950 m. Zapyškio valsčiaus centras Kauno apskritis
1950–1955 m. Zapyškio apylinkė (1950–1954? ir 1963–1995 m. jos centras) Panemunės rajonas
1955–1995 m. Kauno rajonas
1995– Zapyškio seniūnija Kauno rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmėKeisti

Gyvenvietė iš pradžių vadinta Panemune, vėliau buvo Sapiegų miesteliu, Sapiegiškėmis ir Sapiegiškiu (pagal Sapiegas, valdžiusius miestelį), o dar vėliau imta vadinti Zapyškiu.

GyventojaiKeisti

 
 
Demografinė raida tarp 1800 m. ir 2011 m.
1800 m. 1856 m. 1888 m.[6] 1897 m.sur. 1923 m.sur.[7] 1959 m.sur.[8] 1970 m.sur. 1979 m.sur.[9] 1983 m. 1987 m.[10]
107 486 820 547 589 232 209 231 230 220
1989 m.sur.[11] 2001 m.sur.[12] 2011 m.sur.[13] - - - - - - -
199 254 264 - - - - - - -


Žymūs žmonėsKeisti

NuotraukosKeisti

  • Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio paminklas (su užrašu „Atkovotos Lietuvos sukaktuvėms 1918-1928“) – iš lauko akmenų sumūryta piramidė

  • Tolumoje - medelyno pastatai

  • Zapyškio bažnyčia restauracijos metu. Šiaurvakarinis kampas, 2008 m.

  • Zapyškio bažnyčia. Pietvakarinis kampas, 2013 m.

  • Zapyškio bažnyčia. Pietrytinis kampas, 2013 m.

ŠaltiniaiKeisti

  1. ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
  2. ↑ http://www.registrucentras.lt/adr_pub/index.htm?x=479269&y=6088146&paieska=t&txt=.&scale=50000[neveikianti nuoroda]
  3. ↑ Vykintas Vaitkevičius. Dievogalos Švento Jono upelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 752 psl.
  4. ↑ Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr. 242, str. 189.
  5. ↑ Zapyškis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
  6. ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901.
  7. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  8. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  9. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  10. ↑ Zapyškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 612
  11. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  12. ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  13. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  • Zapyškis, 1508–2008 (sud. Angelė Buškevičienė). – Kaunas: Judex, 2008. – 448 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-748-54-0
  • Zapyškis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 270 psl.

NuorodosKeisti

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Zapyškis&oldid=6463833"