Zapyškis
| Zapyškis | ||
|---|---|---|
| ||
  Zapyškis |
||
| 54°55′34″š. pl. 23°39′36″r. ilg. / 54.926°š. pl. 23.660°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kauno rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Zapyškio seniūnija | |
| Gyventojų | 302 | |
Zapyškis – miestelis Kauno rajono savivaldybėje, prie kelio 140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai , kairiajame Nemuno krante. Miestelyje prie pat Nemuno stovi senoji Senoji Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1578 m.; nuo XX a. pradžios religinėms reikmėms nebenaudojama; vasarą vyksta Pažaislio muzikos festivalio koncertai). Veikia paštas (LT-53083), biblioteka (nuo 1940 m.), kultūros centras, kelios parduotuvės, senosios kapinės (rytiniame pakraštyje, su Zapyškio senųjų kapinių koplyčia, ir vakariniame pakraštyje), prieplauka, degalinė, duonos kepykla. Zapyškio pagrindinė mokykla yra gretimame Kluoniškių kaime, Zapyškio medelynas (jame yra nedidelis zoologijos sodas) – Dievogaloje. Miestelyje stovi Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas, su užrašu „Atkovotos Lietuvos sukaktuvėms 1918–1928“. Tai iš lauko akmenų sumūryta piramidė. Paminklo statybą 1929 m. inicijavo Zapyškio šaulių būrio vadas J. Žitinevičius. 1960 m. paminklas nugriautas, 1989 m. atstatytas.
Etimologija
redaguotiGyvenvietė iš pradžių vadinta Panemune, Panemuniais, vėliau Tarpupiu. 1566 m. nuo Sapiegų, valdžiusių miestelį, pavardės kilo ir pamažu įsigalėjo pavadinimai Sapiegų miestelis, Sapiegiškės ir Sapiegiškis ar net Zapiežiškis[3], o dar vėliau – Zapyškis[4] (dvarininkinis vietovardis).
Geografija
redaguotiMiestelis išsidėstęs apačioje prie Nemuno. Pietuose, ant šlaito esanti gyvenvietė yra Dievogala, o pietvakariuose – Kluoniškiai. Abi pastarosios gyvenvietės kartais irgi priskiriamos Zapyškiui (Kluoniškiuose yra Zapyškio bažnyčia, mokykla, seniūnija), tačiau miestelis yra tik žemutinėje terasoje.[5]
Per senąsias Zapyškio kapines, pro koplyčią, tekėjo į Nemuną Dievogalos Švento Jono upelis, kuris vėliau, supylus naują kelio pylimą, – išsiliejo lankose. Tikėta, kad upelio vanduo turi gydomųjų savybių.[6]
Istorija
redaguotiZapyškis minimas XVI a. pradžios, kai Ldk Aleksandras šias žemes padovanojo savo sekretoriui Jonui Sapiegai. Zapyškio dvaras įkurtas XVI a., priklausė Sapiegoms, XVI a. pabaigoje pastatyta žymi ankstyvosios gotikos bažnyčia, išlikusi iki dabar. Pro Zapyškį ėjo svarbus Kauno–Virbalio prekybos ir pašto traktas (neteko reikšmės XIX a.). 1655 m. rugsėjo 1 d. miestelį sudegino rusų kariuomenė. 1677 m. Zapyškyje atidaryta parapijos mokykla.
1795 m. Zapyškis atiteko Prūsijai, 1808 m. buvo Varšuvos kunigaikštystėje (netekęs prekybinių ir ūkinių ryšių su Kaunu ir kitais miestais apnyko – 1800 m. buvo 1 gatvė, 20 amatininkų), nuo 1815 m. priklausė Rusijai. 1825–1847 m. Zapyškis turėjo miesto teises. 1865 m. įkurta valdinė pradžios mokykla. 1870 m. rugpjūčio 28 d. Zapyškis neteko miesto teisių.[7] Draudžiamąją lietuvišką spaudą apylinkėse platino Motiejus Eimaitis. XIX a. Zapyškis buvo kaimas ir palivarkas Marijampolės apskrities Aleksoto valsčiuje.[8]
Per Antrąjį pasaulinį karą panemunėje, netoli senosios bažnyčios, buvo šaudomi miestelio žydai. Zapyškio žydų žudynių vieta ir kapas – saugomas istorijos ir memorialinis paminklas.
XX a. iki pastatant Kauno HE miestelis ne kartą kentėjo nuo potvynių – 1934, 1946, 1951, 1958 m. Iš dalies tai lėmė, kad gyvenvietė persikėlė į viršutinę terasą. Tarpukariu Zapyškis buvo valsčiaus centras – veikė lentpjūvė, malūnas, vaistinė, kooperatyvas, lietuvių ir žydų mokyklos, šaulių namai (pastatyti 1935 m.). Pokariu aplink veikė Zapyškio būrio, vėliau Žalgirio rinktinės partizanai.[9]
Sovietmečiu buvo kolūkio (specializacija – bulvės) centras, pastatyti kultūros namai su vandentiekio bokštu (architektas J. Staskevičius). Bokšte (~20 m aukščio) įrengta apžvalgos aikštelė.
2005 m. patvirtintas Zapyškio herbas. 2017 m. vasario 22 d. daliai Zapyškio suteiktas kurortinės teritorijos statusas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. | Aleksoto valsčius | Kauno apskritis |
| 1919–1950 m. | Zapyškio valsčiaus centras | |
| 1950–1955 m. | Zapyškio apylinkė (1950–1954? ir 1963–1995 m. jos centras) | Panemunės rajonas |
| 1955–1995 m. | Kauno rajonas | |
| 1995– | Zapyškio seniūnija | Kauno rajono savivaldybė |
Gyventojai
redaguoti | ||||||||
| 1800 m. | 1856 m. | 1888 m.[10] | 1897 m.sur. | 1923 m.sur.[11] | 1959 m.sur.[12] | 1970 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 107 | 486 | 820 | 547 | 589 | 232 | 209 | ||
| 1979 m.sur.[13] | 1983 m. | 1987 m.[14] | 1989 m.sur.[15] | 2001 m.sur.[16] | 2011 m.sur.[17] | 2021 m.sur. | ||
| 231 | 230 | 220 | 199 | 254 | 264 | 302 | ||
| ||||||||
Žymūs žmonės
redaguoti- Andrius Vištelis-Višteliauskas (1837–1912), poetas ir vertėjas. Jam čia pastatytas paminklas.
- Motiejus Eimaitis (1840–1919), knygnešys.
- Vincas Kudirka (1858–1899), rašytojas, mėgęs lankytis Zapyškyje. Miestelyje stūkso taip vadinamas Kudirkos akmuo, prie kurio veda ekologinis takas.
Galerija
redaguoti-
Tolumoje – medelyno pastatai -
Pro senųjų kapinių koplyčią tekėjo Šv. Jono upelis
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ „Zapyškio senojo miesto vieta“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 253
- ↑ „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 500 p.
- ↑ http://www.registrucentras.lt/adr_pub/index.htm?x=479269&y=6088146&paieska=t&txt=.&scale=50000[neveikianti nuoroda]
- ↑ Vykintas Vaitkevičius. Dievogalos Švento Jono upelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 752 psl.
- ↑ Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr. 242, str. 189.
- ↑ Sapieżyszki (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 304 psl. (lenk.)
- ↑ Zapyškis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи, как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Zapyškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 612
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- Zapyškis, 1508–2008 (sud. Angelė Buškevičienė). – Kaunas: Judex, 2008. – 448 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-748-54-0
- Zapyškis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 270 psl.
Nuorodos
redaguoti- Zapyškio bendruomenė Archyvuota kopija 2005-12-17 iš Wayback Machine projekto.
- Žemėlapiai Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
| ||||||||||
| Altoniškiai – 5 km LEKĖČIAI – 14 km |
|
KAČERGINĖ – 5 km | |||||||||
| Kluoniškiai – 1 km | DIEVOGALA – 1 km | ||||||||||
