Kražiai

Kražiai
Kražių aikštė.JPG
Kražių miestelio aikštė
Kraziai.gif
Kražiai
Kražiai
Koordinatės 55°36′11″š. pl. 22°41′17″r. ilg. / 55.603°š. pl. 22.688°r. ilg. / 55.603; 22.688 (Kražiai)Koordinatės: 55°36′11″š. pl. 22°41′17″r. ilg. / 55.603°š. pl. 22.688°r. ilg. / 55.603; 22.688 (Kražiai)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Kelmės rajono savivaldybės vėliava Kelmės rajono savivaldybė
Seniūnija Kražių seniūnija
Gyventojų (2021) 553
Commons-logo.svg Vikiteka Kražiai
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Krãžiai
Kilmininkas: Krãžių
Naudininkas: Krãžiams
Galininkas: Kražiùs
Įnagininkas: Krãžiais
Vietininkas: Krãžiuose
Istoriniai pavadinimai lenk. Kroże, rus. Кроже[2][3]

Kražiai – miestelis Kelmės rajono savivaldybėje, 16 km į vakarus nuo Kelmės, prie kelio KelmėVarniai. Urbanistikos paminklas. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, veikia Kražių gimnazija, biblioteka, kraštotyros muziejus, paštas (LT-86026). Iš Kražių kolegijos išlikęs moksleivių bendrabutis (bursa; XVII a. gotikos ir renesanso bruožų), Radvilų pilies liekanos. Link Medžiokalnio veda tautodailininkų medžio skulptūrų alėja (nuo 2003 m.).

EtimologijaKeisti

 
Kražantės upė ties Kražiais

Miestelio vardo kilmė nėra aiški. Labiausiai tikėtina, kad tai vandenvardinis vietovardis, atsiradęs nuo Kražantės upės,[4] bet visiškai neaišku, kodėl jis taip sutrumpėjo (tapo ne Kražančiais, bet Kražiais). Gali būti, kad anksčiau upė turėjo sinoniminį vardą – Kražė ar Kražis, nors rašytiniuose šaltiniuose tai neaptinkama.[5]

Be to, liaudies etimologija pavadinimą sieja ir su esą čia senovėje gyvenusiu Gražiu. Pagal padavimą žiloje senovėje Kražius įkūręs didikas Gražys, kuris iškirtęs Kražantės slėnyje miško plotą ir jame pastatydinęs sodybą. Nuo jo vardo upė, tekanti pro sodybą, buvo pavadinta Kražante, o vis auganti sodybvietė – Kražiais.[6]

GeografijaKeisti

Kražiai įsikūrę Žemaičių aukštumoje, per miestelį teka dešinysis Dubysos intakas Kražantė. Plentais susisiekiama su Nemakščiais, Stulgiais, Bijotais, Kaltinėnais, Karklėnais, Užvenčiu, Pakėviu ir kitais senaisiais Žemaitijos miesteliais. Kražių šiauriniame pakraštyje yra Kražių Medžiokalnio botaninis draustinis, 0,5 km į pietus nuo miestelio gamtos paminklas – Greitiškės ąžuolas.

Medžiokalnyje ąžuole esą gyvenusi medžioklės ir miškų globėja deivė Medeinė. Po krikščionybės įvedimo ąžuolyną iškirto, o aukuro vietoje Vytautui paliepus pradėta statyti Kražių bažnyčia. Dabar miestelyje kasmet rugpjūčio mėnesį vyksta Šv. Roko atlaidai.

IstorijaKeisti

Kražių žemė pirmąkart minima 1253 m. kaip Crase, gyvenvietė – 1385 m., Kražių pilis apie 1394 m., Kražių valsčius apie 1410 m. XVI a. pradžioje Ldk Vytautas Žemaičių seniūnų paskyrė Mykolą Kęsgailą, kuris rezidavo Kražiuosie ir 1416 m. pastatydino vieną pirmųjų Žemaitijoje Kražių bažnyčią, sudegusią po 60 metų. Nuo 1480 m. Kražiai vadinami miesteliu, yra 15291567 m. neprivilegijuotų Lietuvos miestų sąrašuose. XVI a. viduryje įsteigta pradžios mokykla. Nuo XV a. pradžios iki 1556 m. Kražius valdė Kęsgailos, po 1559 m. atiteko Radviloms. Mikalojus Radvila Juodasis 1565 m. pastatydino mūrinę pilį. Nuo 1566 m. pavieto centras, iki XVI a. pabaigos Kražiuose rinkdavosi Žemaičių bajorų seimeliai. Nuo 1570 m. (?) veikė kunigų seminarija, 1740 m. iškelta į Varnius.

 
Teatro, 1684 m. atlikto Kražiuose, programa

XVII a. pradžioje Kražiai tapo kontrreformacijos židiniu; 1607 m. įsikūrė jėzuitų, 1639 m. – benediktinių vienuolynai. 17571763 m. pastatyta bažnyčia, dėl kurios 1893 m. įvyko Kražių skerdynės. 1758 m. įkurtas marijavičių vienuolynas.

1614 m. įsteigta jėzuitų Kražių kolegija – pagrindinis Žemaitijos ugdymo ir švietimo centras. Kražių kolegijos biblioteka, įsteigta 1608 m. jėzuitų misijoje, buvo viena didžiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bibliotekų. XVII a. – XVIII a. veikė Kražių mokyklos teatras; pastatyta apie 30 vaidinimų. XVIII a. pabaigoje Kražių mokykloje mokėsi keli šimtai mokinių. Kražių kolegijoje dėstė Lietuvos baroko poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus. 1817 m. kolegiją perėmė Vilniaus universitetas ir ją perorganizavo į pirmąją pasaulietinę gimnaziją Lietuvoje. 1823 m. gimnazijoje veikė anticarinė moksleivių organizacija „Juodieji broliai“. 1844 m. gimnaziją perkėlus į Kauną ir patys Kražiai neteko buvusios reikšmės. [7]

XVII a. viduryje ir XVIII a. pradžioje Kražiai nukentėjo per karus. 1667 m. Kražių paviete buvo 249 bajorų dūmai.[8] 1765 m. buvo 64 smuklės, 1790 m. – 160 sodybų. 1780 m. Kražiai gavo dviejų turgų ir trijų prekymečių privilegiją. 1780 m., 1807 m., 1845 m. ir 1847 m. miestelis degė.

1779 m. Kražiuose vyko Žemaitijos žydų suvažiavimas. 1863 m. Kražių vikaras Vladislovas Dembskis organizavo sukilėlius apylinkėse, Kražių bažnyčioje skaitė sukilėlių manifestą, ragino dėtis prie sukilėlių, nepaklusti Rusijos imperijos valdžiai. Draudžiamąją lietuvių kalba spaudą apylinkėse platino V. Čižauskas ir kiti knygnešiai.

Kražių skerdynėsKeisti

Pagrindinis straipsnis – Kražių skerdynės.
 
Atminimo bareljefas Kražių skerdynėms

1893 m. caras įsakė uždaryti Kražių benediktinių vienuolyną. Gyventojai pasipriešino net atvykusiam Kauno gubernatoriui N. Klingenbergui. Kražių bažnyčios šventoriuje įvyko vietinių gyventojų katalikų susirėmimas su Rusijos caro kazokaisVarnių, pasibaigęs 9 tikinčiųjų mirtimi, 54 sužeidimais, ir 150 žmonių įkalinimu. Visgi vietiniai žmonės laimėjo kovą prieš bažnyčios uždarymą, o Kražių skerdynių įvykis atkreipė pasaulio dėmesį į Lietuvą ir sušvelnino Rusijos caro antikatalikišką politiką, kartu žadindamas ir lietuvišką tautinę savimonę. Dar ir dabar sakoma, kad bažnyčioje išlikęs suolas, menantis kraupius skerdynių įvykius – esą prie jo kazokai buvo pririšę arklius, kai įjojo bažnyčion.

18031950 m. Kražiai buvo valsčiaus, vėliau – apylinkės centras, Kražių kolūkio centrinė gyvenvietė. 1937 m. atidaryta biblioteka. 1941 m. liepos-rugsėjo mėn. Kuprės miške ir Pamedžiokalnio kaime vokiečių okupacinės administracijos nurodymu sušaudyta apie 350 Kražių gyventojų žydų. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Birutės rinktinės partizanai.

Sovietmečiu buvo Kražių kolūkio centrinė gyvenvietė. 1993 m. patvirtintas Kražių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
14101535 m. Kražių valsčiaus centras Žemaitijos seniūnijos centras
15351795 m. Žemaitijos seniūnija
18031947 m. Raseinių apskritis
19471950 m. Kelmės apskritis
19501995 m. Kražių apylinkės centras Kelmės rajonas
1995 Kražių seniūnijos centras Kelmės rajono savivaldybė

ArchitektūraKeisti

 
Koplystulpis prie sodybos Kražių vakarinėje dalyje

Miestelio planas mišrus. Yra 3 aikštės. Sakralinių pastatų ansamblis:

  • Vėlyvojo baroko Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, pastatyta 1763 m., architektas Tomas Žebrauskas, baigė amatininkas Treceris. Bažnyčioje yra vertingas barokinis altorius su skulptūromis (XVIII a. antra pusė) ir paveikslas „Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų“ su aptaisas, ornamentuotas kryžius, medinis suolas (visi XIX a.).
  • Šventoriaus tvora su vartais, XVIII a. vidurys.
  • Akmens mūro Šv. Roko koplyčia, XIX a. vidurys, yra paveikslas „Šv. Jurgis“ (XVIII a. antra pusė), medinė Jono Nepomuko skulptūra (XIX a.).
  • Akmens mūro senųjų Kražių kapinių koplyčia, XIX a. vidurys.
  • Renesansinis dviaukštis kolegijos pastatas – bursa; manoma, pastatyta 1693 m. [9] vienintelis išlikęs mokyklos ansamblio pastatas.

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2021 m.
1841 m. 1865 m.*[3] 1895 m.*[2] 1897 m.sur. 1902 m.[10] 1923 m.sur.[11] 1959 m.sur.[12] 1970 m.sur.[13]
502 1 450 3 375 1 761 1 795 1 613 998 927
1978 m.[14] 1979 m.sur.[15] 1985 m.[16] 1989 m.sur.[17] 2001 m.sur.[18] 2011 m.sur.[19] 2021 m.sur.[20] -
925 959 899 896 784 603 553 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonėsKeisti

GalerijaKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,0 2,1 Кроже. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 16А (32) : Коялович — Кулон. С.-Петербургъ, 1895., 809 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 794 psl. (Wikisource.org)
  4. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  5. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 101–102
  6. 153 įdomiausi Lietuvos miesteliai. – Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 214
  7. Dalia Puodžiukienė, Antanas TylaKražiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 743 psl.
  8. Jonas Ochmanskis. Senoji Lietuva. Vilnius: Mintis, 1996.
  9. Algimantas MiškinisKražiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 743 psl.
  10. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  11. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  12. KražiaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 205 psl.
  13. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  14. KražiaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 153 psl.
  15. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  16. Algimantas Miškinis, Dalia Puodžiukienė, Antanas Tyla ir kt. Kražiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 386-387
  17. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  18. Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  19. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  20. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

NuorodosKeisti

Aplinkinės gyvenvietės

  UŽVENTIS – 22 km
Petrališkė – 5 km
 
     
     
     
Butkiškė – 6 km
KELMĖ – 17 km
Valpainiai – 5 km