Virbalis

Virbalis – miestas Vilkaviškio rajono savivaldybėje, 12 km į vakarus nuo Vilkaviškio, pakeliui į Kybartus ( A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas ). Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Pietų ir Šiaurės). Urbanistikos paminklas. Stovi Virbalio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (įrengta 1945 m.), Virbalio evangelikų liuteronų bažnyčia, veikia Virbalio vidurinė mokykla, biblioteka, paštas, 2 parkai, skveras.

Virbalis

Vilniaus gatvė

Virbalis

54°37′34″š. pl. 22°49′23″r. ilg. / 54.626°š. pl. 22.823°r. ilg.Koordinatės: 54°37′34″š. pl. 22°49′23″r. ilg. / 54.626°š. pl. 22.823°r. ilg.

Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Marijampolės apskritis

Savivaldybė

Vilkaviškio rajono savivaldybė

Gyventojų

870

Plotas

1,99 km²

Tankumas

437 žm./km²

Pašto kodas

LT-70061

Vikiteka

Virbalis

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Virbãlis
Kilmininkas:	Virbãlio
Naudininkas:	Virbãliui
Galininkas:	Virbãlį
Įnagininkas:	Virbaliù
Vietininkas:	Virbãlyje

lenk. Wierzbołów, Wierzbołowo^[2], rus. Вержболовъ, Вержболово ^[3], vok. Wirballen

Etimologija Keisti

Virbalio vardas minimas nuo 1559 m. Iki XVIII a. buvo žinomas kaip Naujoji Valia (arba Nova Volia, lenk. Nowa Wola), nors kartu buvo minimas ir Virbalis. Pavadinimas tikriausiai yra kilęs nuo pavardės Virbalis.^[4] Lenkai ir rusai miestą vadino Veržbolovu.

Istorija Keisti

Virbalis XX a. pradžioje

Virbalis ėmė kurtis XVI a. pradžioje, po to kai 1422 m. Melno sutartimi buvo nustatyta vakarinė Lietuvos siena ir visu pasieniu imta steigti gyvenvietes (visų pirma sargų). Miestelis pirmą kartą minimas 1529 ar 1536 m. Vietovė minima 1529–1567 m. neprivilegijuotų LDK miestų sąraše. Miestelis 1558–1560 m. buvo išmatuotas (apie matavimo rezultatus rašoma Ldk Žygimantas Augustas savo pranešime). Karalienės Bonos laiškuose miestelis vadinamas Naująja Valia ir atspindėjo jos pastangas kolonizuoti Paprūsę. Karalienė Bona rūpinosi Virbalio gerove – susisiekimu, prekyba. 1593 m. suteiktos Magdeburgo teisės ir herbas.

1655 m. rugpjūčio 23 d. švedai su Jonušu Radvila sudarė Virbalio konfederaciją, kurios tikslas buvo ginti ATR karalių Joną Kazimierą Vazą. XVII–XVIII a. svarbus religinio ir kultūrinio gyvenimo židinys. 1795 m. atiteko Prūsijai, 1815 m. – Rusijai.

Apie 1860 m. pro Virbalį nutiesta Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atšaka į Prūsiją. Virbalio aukščiausios klasės geležinkelio stotis buvo pastatyta už kelių kilometrų, prie pat valstybės sienos su Vokietija – dabartiniuose Kybartuose. Stotyje stovėjo garvežys carui vežioti po Rusiją (kadangi tai buvo imperijos pasienis). XIX a. pabaigoje Virbalis buvo miestas Vilkaviškio apskrityje.^[5]

1924 m. ruožu Vilkaviškis-Marijampolė atidaryta viena pirmųjų Lietuvoje autobusų susisiekimo linija. 1941 m. įkurta biblioteka. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu.

1993 m. patvirtintas naujasis Virbalio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a. vidurys	Naujosios Valios vaitystės centras	Jurbarko seniūnija
XIX a.	?	Vilkaviškio apskritis
1919 m.	Virbalio valsčiaus centras
1938–1940 m.	Virbalio valsčiaus centras
1940–1950 m.	?
1950–1959 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Virbalio apylinkės centras	Kybartų rajonas
1959–1995 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Vilkaviškio rajonas
1995–	Virbalio seniūnijos centras	Vilkaviškio rajono savivaldybė

Virbalio Rekošų koplyčia

Gyventojai Keisti

Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2021 m.

1827 m.

1880 m.

1890 m.^[3]

1923 m.^sur.^[6]

1970 m.^sur.

1976 m.^[7]

1 826

2 667

3 954

4 018

1 489

1 500

1979 m.^sur.^[8]

1989 m.^sur.^[9]

2001 m.^sur.^[10]

2011 m.^sur.^[11]

2015 m.

2021 m.^sur.^[12]

1 635

1 566

1 351

1 095

984

885

Tautinė sudėtis Keisti

1897 m. gyveno 3293 žmonės: ^[13]

Žydai – 37% (1219)
Lietuviai – 26,66% (878)
Vokiečiai – 24,9% (820)
Lenkai – 7,07% (233)
Rusai – 3,73% (123)
Kiti – 0,6% (20)

1923 m. gyveno 4018 žmonės:

Lietuviai – 44,84% (1802)
Žydai – 30,68% (1233)
Vokiečiai – 22,49% (904)
Lenkai – 0,59% (24)
Rusai – 0,22% (9)
Kiti – 1,14% (46)

2001 m. gyveno 1351 žmonės:

Lietuviai – 99,03% (1338)
Kiti – 0,96% (13)

2011 m. gyveno 1095 žmonės:

Lietuviai – 98,53% (1079)
Kiti – 1,46% (16)

Žymūs žmonės Keisti

Jurbarko ir Virbalio inventoriaus surašymas 1562 m. byloja, kad kažkur Virbalio apylinkėse žemes turėjo Ragainės parapijos liuteronų kunigas Martynas Mažvydas (~1510–1563)
Mikalojus Pranciškus Rekošas (1832–1911) – fabrikantas
Vasilijus Matė (1856–1917) – rusų dailininkas
Pranas Eidukevičius (1869–1926) – partinis veikėjas
Solomon Blumgarten (1870–1927) - Lietuvos žydų kilmės JAV poetas, vertėjas rašęs Jidiš kalba
Bernardas Judzentavičius (1878–1932) Virbalio geležinkelio stoties viršininkas
Archibald Jacob Freiman (1880–1944) – žydų kilmės Kanados verslininkas ir sionistas
Alexei von Lampe (1885–1967) – baltagvardiečių armijos generolas
Borisas Arvatovas (1896–1940) – meno, literatūros ir kino kritikas
Jurijus Arvatovas (1898–1937) – karo lakūnas
Vladas Jakovickas (1898–1949) – inžinierius elektrotechnikas
Vincas Balickas (1904–1996) – ekonomistas, Lietuvos diplomatas
Albinas Karalius (1910–1946) – karininkas, rezistentas
Bronius Vaitkevičius (1926–2002) – istorikas, redaktorius
Vytautas Eidukaitis (g. 1948) – karo lakūnas, pulkininkas
Vytautas Girnius (g. 1959) – lengvaatletis
Nikolajus Mačiulskis (1903–?) – inžinierius, architektas

Šaltiniai Keisti

↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
↑ Antrosios Lenkijos Respublikos karinio geografijos instituto žemėlapis, 1932 m.
↑ ^3,0 ^3,1 Вержболово. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6 (11) : Венцано — Винона. С.-Петербургъ, 1892., 31 psl. (rus.)
↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 263–264
↑ Wierzbołowo. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 400 psl. (lenk.)
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Virbalis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 573
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
↑ 1897 m. surašymo duomenys (rus.)

Literatūra Keisti

Virbalis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 379 psl.
Labas rytas, Virbali! : eilėraščiai vaikams / Rita Kokanskytė. – V.: Trys žvaigždutės, 2003. – 32 p.: iliustr. – ISBN 9955-454-57-1
Virbalis mano atsiminimuose / Juozas Zabielavičius. – Vilnius: Baltijos kopija, 2007–2013.
- D. 1. – 2007. – 135 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-568-50-6
- D. 2. – 2013. – 178 p.: iliustr. – ISBN 978-609-417-060-7

Nuorodos Keisti

Trumpa miesto istorija Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.
Heritage.lt Archyvuota kopija 2008-03-24 iš Wayback Machine projekto.

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.

[2] Antrosios Lenkijos Respublikos karinio geografijos instituto žemėlapis, 1932 m.

[ESBE-3] 3,0 ^3,1 Вержболово. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 6 (11) : Венцано — Винона. С.-Петербургъ, 1892., 31 psl. (rus.)

[4] Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 263–264

[5] Wierzbołowo. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIII (Warmbrun — Worowo). Warszawa, 1893, 400 psl. (lenk.)

[6] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[TLE-7] Virbalis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 573

[8] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[9] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[10] Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[11] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.

[12] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

[13] 1897 m. surašymo duomenys (rus.)

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]