Priekulė

Priekulė
   Priekule-COA.svg      Flag of Priekule (Lithuania).gif   
PriekulėSilnice141OdNáměstíKeKlajpedě.JPG
Miesto centras

Priekulė
55°33′20″ š. pl. 21°19′10″ r. ilg. / 55.55556°š. pl. 21.31944°r. ilg. / 55.55556; 21.31944 (Priekulė)Koordinatės: 55°33′20″ š. pl. 21°19′10″ r. ilg. / 55.55556°š. pl. 21.31944°r. ilg. / 55.55556; 21.31944 (Priekulė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Klaipėdos apskritis Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybė
Įkūrimo data 1540
Gyventojų (2020) 1 231
Plotas 2,450 km²
Tankumas (2020) 502 žm./km²
Altitudė 4 m
Pašto kodas LT-96047
Commons-logo.svg Vikiteka PriekulėVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Príekulė
Kilmininkas: Príekulės
Naudininkas: Príekulei
Galininkas: Príekulę
Įnagininkas: Príekule
Vietininkas: Príekulėje

vok. Prökuls

Priekulė – miestas Klaipėdos rajone, prie kelio  141  KaunasJurbarkasŠilutėKlaipėda , šalia geležinkelio Šilutė – Klaipėda, apie 20 km į pietus nuo Klaipėdos, apie 7 km į rytus nuo Kuršių Marių, Minijos upės vingyje. Miestas yra seniūnijos centras, yra 2 seniūnaitijos.

Mieste stovi Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (nuo 1938 m.), Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčia, yra Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija, Priekulės specialioji mokykla, vaikų darželis, I. Simonaitytės memorialinis muziejus, biblioteka (nuo 1950 m.), paštas, hipodromas „Vingio parkas“ (vyksta jojimo varžybos). Vingio parke stovi gamtos paminklas – Priekulės ąžuolas (1,5 m storio ir 25 m aukščio). Priekulės mieste vyrauja pamario kraštui būdinga architektūra, nedidelio aukštingumo daugiabučiai, individualūs gyvenamieji namai. Šalia miesto yra keli nedideli priemiesčiai (Priekulės I k., Priekulės II k., Gropiškio, Pangesų k.).

IstorijaKeisti

Pagal Melno taiką su Vokiečių ordinu, Priekulės apylinkės (kuriose gyveno nemažai lietuvių) atiteko Ordinui, o vėliau – Prūsijai. Pati Priekulė minima nuo 1511 metų. XVI a. pabaigoje įkurta seniausia Klaipėdos krašte evangelikų liuteronų parapija. Priekulės dvaras minimas XVIII a. XIX a. pabaigoje J. F. Šrėderio spaustuvėje buvo spausdinami lietuviški laikraščiai ir knygos, plitusios po Lietuvą carinės priespaudos laikais.

1923 m. atiteko Lietuvai. 1938 m. pastatyta Priekulės bažnyčia. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu buvo TSRS 50-mečio paukštininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Veikė sūrių, keramikos gamyklos.

2002 m. patvirtintas Priekulės herbas. [1]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVIII–1950 m. Priekulės valsčiaus centras Klaipėdos apskritis
19501953 m. rajoninio pavaldumo miestas Priekulės rajono centras Klaipėdos sritis
19531959 m.
19591995 m. rajoninio pavaldumo miestas, Priekulės apylinkės centras Klaipėdos rajonas
1995 Priekulės seniūnijos centras Klaipėdos rajono savivaldybė Klaipėdos apskritis


Pavadinimo kilmėKeisti

XVI a. 1-ojoje pusėje miesto vietoje buvo Paminijos (ar Paminijo) kaimas, viso 3 sodybos. Šito kaimo seniūnas buvo Lukas Priekulis (Lucas Precoll) ar Priekulė. Taigi, miesto vardas yra asmenvardinis, minimas nuo 1540 m. Pačios pavardės kilmė tikriausiai yra latviška (plg. Priekulės miestas Latvijoje).

Rašytoja Ieva Simonaitytė taip rašė apie etimologiją:

  Priekulis buvo pirmas gyventojas ant Minijos kranto, gal net dabartiniame Priekulės Vingio parke. Spėju tai dėl to, kad esu mačiusi ten senų griuvėsių. Kur Priekulis dingo, greičiausiai tai buvo dvarponis, taip pat niekur nerandu. Bet iš jo išėjo kaimas Priekulė.
 


GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2018 m.
1871 m.[2] 1905 m.[3] 1925 m. 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur. 1976 m.[5][6] 1979 m.sur.
201 521 1 101 1 823 1 931 2 000 1 864
1989 m.sur. 2001 m.sur. 2010 m. 2011 m.sur. 2017 m. 2018 m. -
1 826 1 725 1 644 1 413 1 261 1 256 -


Tautinė sudėtisKeisti

2011 m. gyveno 1 413 žmonės:[7]

2001 m. gyveno 1 725 žmonės:[8]

Žymūs žmonėsKeisti

  • Robertas Gleichas (1859–1912) – pirmas žymesnis Klaipėdos krašto dailininkas
  • Friedrich Börschmann (1870-1941) - medikas, Vokietijos socialdemokratų partijos narys
  • Ernst Boerschmann (1873-1949) - architektas, sinologas
  • Erich Hippke (1888-1969) - karininkas, medikas
  • Ieva Simonaitytė (1897-1978) - rašytoja, kuri 19601978 m. Priekulėje praleisdavo vasaras, turėjusi čia vasarnamį, kuriame 1980 (ar 1984) m. įkurtas rašytojos sodyba-memorialinis muziejus prie Minijos kranto. 1997 m. rašytojai pastatytas paminklas. Savo kūrinyje „Aukštujų Šimonių likimas“ (1935 m.) I. Simonaitytė aprašė sunkų Klaipėdos krašto žmonių gyvenimą. Romane minimas žiaurus Priekulės dvaro valdytojas Puserna (1729–1790), daug baudžiauninkų pakoręs ant ąžuolo. Pats dvarininkas palaidotas prie kelio į Dreverną.
  • Heinz Janert (1897-1973) - profesorius, dėstytojas, dirvotyrininkas
  • Egon Erzum (1904-1974) - Vokietijos politikas
  • Herbert Böttcher (1907-1950) - teisininkas, SS ir policijos vadas
  • Konrad Loerke (1909-1975) - Vokietijos karinio jūrų laivyno karininkas
  • Linas Julijonas Jankus (g. 1946-2014) - tapytojas, visuomenės veikėjas

TransportasKeisti

Per Priekulę iki 2013 metų ėjo kelias  141  KaunasJurbarkasŠilutėKlaipėda . Kelias nukreiptas 2013 metais į rytųs nuo Priekulės pastačius aplinkkelį. Aplinkkelis tęsiasi nuo Dituvos iki kelio į Agluonėnus, vėliau ketinama pratesti iki Veiviržo upės. Iš Priekulės galima pasiekti Dreverną  2206  PriekulėDrevernaSvencelė . Taip pat eina kelias į Kintus  2201  PriekulėSakūčiaiVentė . Aplinkkelis tęsis nuo Dituvos iki Veiviržo upės. Yra veikianti geležinkelio stotis.

Geležinkelio ruožas

 

Priekulė


LiteratūraKeisti

  • Priekulė (sud. Kęstutis Demereckas). – Klaipėda: Libra Memelensis, 2004 m. – 24 p.: iliustr. – ISBN 9955-544-22-8
  • Prisiminimai ir kūryba. Priekulė (sud. Edita Barauskienė, Janina Liškienė). - 2-asis papild. ir patais. leid. - Vilnius: Biznio mašinų kompanija, 2007 m. - ISBN 978-9955-701-43-9
  • Priekulė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 666 psl.

ŠaltiniaiKeisti

  1. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=197599
  2. Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871; I. Die Provinz Preussen, Berlin 1874, S. 2-15.
  3. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen; Heft I. Ostpreußen, Berlin 1907, S. 152-163.
  4. PriekulėMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 917 psl.
  5. PriekulėLietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 199 psl.
  6. Algirdas Baliulis, Domas Kaunas ir kt. Priekulė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 443 psl.
  7. 2011 m. surašymo duomenys
  8. 2001 m. surašymo duomenys

NuorodosKeisti