Priekulė
Priekulė | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() ![]() | ||||||||||||||||
Miesto centras | ||||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||||||||||||||||
Valstybė | ![]() | |||||||||||||||
Apskritis | ![]() | |||||||||||||||
Savivaldybė | ![]() | |||||||||||||||
Įkūrimo data | 1540 | |||||||||||||||
Gyventojų | 1 256 | |||||||||||||||
Plotas | 2,450 km² | |||||||||||||||
Tankumas | 513 žm./km² | |||||||||||||||
Altitudė | 4 m | |||||||||||||||
Pašto kodas | LT-96047 | |||||||||||||||
![]() |
PriekulėVikiteka | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
vok. Prökuls |
Kitos reikšmės – Priekulė (reikšmės).
Priekulė – miestas Klaipėdos rajone, prie kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda , 20 km į pietus nuo Klaipėdos, prie Minijos upės. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos.
Mieste stovi Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (nuo 1938 m.), Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčia, yra Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija, Priekulės specialioji mokykla, biblioteka (nuo 1950 m.), paštas, hipodromas „Vingio parkas“ (vyksta jojimo varžybos). Vingio parke stovi gamtos paminklas – Priekulės ąžuolas (1,5 m storio ir 25 m aukščio).
IstorijaKeisti
Pagal Melno taiką su Vokiečių ordinu, Priekulės apylinkės (kuriose gyveno nemažai lietuvių) atiteko Ordinui, o vėliau – Prūsijai. Pati Priekulė minima nuo 1511 metų. XVI a. pabaigoje įkurta seniausia Klaipėdos krašte evangelikų liuteronų parapija. Priekulės dvaras minimas XVIII a. XIX a. pabaigoje J. F. Šrėderio spaustuvėje buvo spausdinami lietuviški laikraščiai ir knygos, plitusios po Lietuvą carinės priespaudos laikais.
1923 m. atiteko Lietuvai. 1938 m. pastatyta Priekulės bažnyčia. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu buvo TSRS 50-mečio paukštininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Veikė sūrių, keramikos gamyklos.
2002 m. patvirtintas Priekulės herbas. [1]
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
---|---|---|---|
XVIII–1950 m. | Priekulės valsčiaus centras | Klaipėdos apskritis | |
1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas | Priekulės rajono centras | Klaipėdos sritis |
1953–1959 m. | |||
1959–1995 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Priekulės apylinkės centras | Klaipėdos rajonas | |
1995– | Priekulės seniūnijos centras | Klaipėdos rajono savivaldybė | Klaipėdos apskritis |
Pavadinimo kilmėKeisti
XVI a. 1-ojoje pusėje miesto vietoje buvo Paminijos (ar Paminijo) kaimas, viso 3 sodybos. Šito kaimo seniūnas buvo Lukas Priekulis (Lucas Precoll) ar Priekulė. Taigi, miesto vardas yra asmenvardinis, minimas nuo 1540 m. Pačios pavardės kilmė tikriausiai yra latviška (plg. Priekulės miestas Latvijoje).
Rašytoja Ieva Simonaitytė taip rašė apie etimologiją:
GyventojaiKeisti
Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2018 m. | ||||||
1871 m. | 1905 m. | 1925 m. | 1959 m.sur.[2] | 1970 m.sur. | 1976 m.[3][4] | 1979 m.sur. |
---|---|---|---|---|---|---|
201 | 521 | 1 101 | 1 823 | 1 931 | 2 000 | 1 864 |
1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2010 m. | 2011 m.sur. | 2017 m. | 2018 m. | - |
1 826 | 1 725 | 1 644 | 1 413 | 1 261 | 1 256 | - |
|
Tautinė sudėtisKeisti
Žymūs žmonėsKeisti
- Robertas Gleichas (1859–1912) – pirmas žymesnis Klaipėdos krašto dailininkas
- Friedrich Börschmann (1870-1941) - medikas, Vokietijos socialdemokratų partijos narys
- Ernst Boerschmann (1873-1949) - architektas, sinologas
- Erich Hippke (1888-1969) - karininkas, medikas
- Ieva Simonaitytė (1897-1978) - rašytoja, kuri 1960–1978 m. Priekulėje praleisdavo vasaras, turėjusi čia vasarnamį, kuriame 1980 (ar 1984) m. įkurtas rašytojos sodyba-memorialinis muziejus prie Minijos kranto. 1997 m. rašytojai pastatytas paminklas. Savo kūrinyje „Aukštujų Šimonių likimas“ (1935 m.) I. Simonaitytė aprašė sunkų Klaipėdos krašto žmonių gyvenimą. Romane minimas žiaurus Priekulės dvaro valdytojas Puserna (1729–1790), daug baudžiauninkų pakoręs ant ąžuolo. Pats dvarininkas palaidotas prie kelio į Dreverną.
- Heinz Janert (1897-1973) - profesorius, dėstytojas, dirvotyrininkas
- Egon Erzum (1904-1974) - Vokietijos politikas
- Herbert Böttcher (1907-1950) - teisininkas, SS ir policijos vadas
- Konrad Loerke (1909-1975) - Vokietijos karinio jūrų laivyno karininkas
- Linas Julijonas Jankus (g. 1946-2014) - tapytojas, visuomenės veikėjas
TransportasKeisti
Per Priekulę iki 2013 metų ėjo kelias 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda . Kelias nukreiptas 2013 metais į rytųs nuo Priekulės pastačius aplinkkelį. Aplinkkelis tęsiasi nuo Dituvos iki kelio į Agluonėnus, vėliau ketinama pratesti iki Veiviržo upės. Taip pat eina kelias iš miestelio į Kintus. Aplinkkelis tęsis nuo Dituvos iki Veiviržo upės. Yra geležinkelio stotis, kuri šiuo metu nedirba.
LiteratūraKeisti
- Priekulė (sud. Kęstutis Demereckas). – Klaipėda: Libra Memelensis, 2004 m. – 24 p.: iliustr. – ISBN 9955-544-22-8
- Prisiminimai ir kūryba. Priekulė (sud. Edita Barauskienė, Janina Liškienė). - 2-asis papild. ir patais. leid. - Vilnius: Biznio mašinų kompanija, 2007 m. - ISBN 978-9955-701-43-9
- Priekulė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 666 psl.
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=197599
- ↑ Priekulė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 917 psl.
- ↑ Priekulė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 199 psl.
- ↑ Algirdas Baliulis, Domas Kaunas ir kt. Priekulė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 443 psl.
- ↑ 2011 m. surašymo duomenys
- ↑ 2001 m. surašymo duomenys
NuorodosKeisti
Agluonėnai | Dovilai | Endriejavas | Gargždai | Judrėnai | Kretingalė | Plikiai | Priekulė | Slengiai | Veiviržėnai | Vėžaičiai