Kairiai
Kairiai4.JPG
Kairiai.gif
Kairiai
Kairiai
Koordinatės 55°55′23″š. pl. 23°25′30″r. ilg. / 55.923°š. pl. 23.425°r. ilg. / 55.923; 23.425 (Kairiai)Koordinatės: 55°55′23″š. pl. 23°25′30″r. ilg. / 55.923°š. pl. 23.425°r. ilg. / 55.923; 23.425 (Kairiai)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Šiaulių rajono savivaldybės vėliava Šiaulių rajono savivaldybė
Seniūnija Kairių seniūnija
Gyventojų (2021) 1 729
Commons-logo.svg Vikiteka Kairiai
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Kairiaĩ
Kilmininkas: Kairių̃
Naudininkas: Kairiáms
Galininkas: Kairiùs
Įnagininkas: Kairiaĩs
Vietininkas: Kairiuosè

Kairiai – miestelis Šiaulių rajono savivaldybėje, 8 km į rytus nuo Šiaulių, greta kelio  A9  PanevėžysŠiauliai . Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos (Bertužių, Ežero, Salduvės). Stovi Kairių Švč. Mergelės Marijos, Belaisvių Vaduotojos, bažnyčia (nuo 1836 m.), veikia Kairių pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-80001), Kairių dvaro liekanos – iš XIX a. pradžios dvaro sodybos pastatų išliko pirtis, kurioje nuo 1999 m. veikia kultūros centras.

Vakariniame pakraštyje telkšo Kairių ežeras, iš jo išteka Šiladis. Auga saugomas Kairių uosis. Netoliese įsikūręs Kairių kaimas.

Lietuvos vardo 1000-mečio akmuo

EtimologijaKeisti

Spėliojama, kad Kairių pavadinimas kilęs todėl, kad gyvenvietė kūrėsi kairiajame upelio krante, arba todėl, kad Kairių dvaras buvo kairėje pusėje nuo bažnyčios.[2]

IstorijaKeisti

Šiaulių ekonomijai priklausęs Kairių kaimas minimas nuo XVII a. vidurio. Pradėjo augti XVIII a. antrojoje pusėje, ypač suklestėjo XX a. antrojoje pusėje. 1792 m. pastatyta bažnyčia, 1904 m. išplėsta, per Antrąjį pasaulinį karą apgriauta, 1959 m. atstatyta, 2006 m. liko be bokšto. 1820 m. įkurtas Kairių dvaras, kuris 18201917 m. priklausė Zubovams, vėliau A. Štrauchmanui. 1831 m. dvarą buvo užėmę sukilėliai. XIX a. pabaigoje Kairiai tapo vienu Šiaulių apskrities draudžiamosios lietuvių spaudos platinimo centrų, spaudą čia platino Jonas Krikščiūnas-Jovaras ir kiti. Tuo metu Kairiai kaimas Šiaulių valsčiuje.[3]

1903 m. veikė „Mužikėlio“, 1903–1905 m. – „Vienybės valstiečių“ spaudos rėmėjų draugijos. 1904 m. birželio 12 d. Kairių dvare, prisidengus gegužine, sušauktas slaptas lietuvių visuomenės veikėjų susirinkimas lietuvių spaudos draudimo panaikinimui paminėti. Atvyko apie 300 dalyvių, tarp jų Jonas Ambrozaitis, Jonas Jablonskis, M. Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana, Juozas Tumas-Vaižgantas, Povilas Višinskis.[4]

1907 m. įsteigta grafų Zubovų pradinė mokykla, nuo 1952 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 1993 m. pagrindinė mokykla. 1914 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla. 1949 m. atidarytas vaikų darželis, kultūros centras, biblioteka.

Po II pasaulinio karo Kairių apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos Žaliosios rinktinės partizanai. Sovietinės okupacijos metais Kairiai buvo apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. 1956 m. prie gyvenvietės atidarytas Šiaulių miesto sąvartynas, galutinai uždarytas 2008 m.

1999 m. patvirtintas Kairių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – 1950 m. Šiaulių valsčius Šiaulių apskritis
19501995 m. Kairių apylinkės centras Šiaulių rajonas
1995 Kairių seniūnijos centras Šiaulių rajono savivaldybė

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1673 m. ir 2021 m.
1673 m. 1820 m. 1923 m.sur.[5] 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur.[7] 1977 m.[8]
56 šeimos 128
124 (kaime)
4 (dvare)
134
88 (kaime)
46 (dvare)
518 787 1 144
1979 m.sur.[9] 1985 m.[10] 1989 m.sur.[11] 2001 m.sur.[12] 2011 m.sur.[13] 2021 m.sur.[14]
1 145 1 394 1 683 1 158 1 822 1 729


Žymūs žmonėsKeisti

SportasKeisti

GalerijaKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Algimantas Semaška. „Pasižvalgymai po Lietuvą“ (trečias papildytas ir atnaujintas leidimas). – Vilnius, „Algimantas“, 2005. // psl. 495
  3. Kajry (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 672 psl. (lenk.)
  4. Kairiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 141 psl.
  5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. KairiaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 17 psl.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. KairiaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 181 psl.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  10. Algimantas Miškinis ir kt. Kairiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 174
  11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  12. Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  • Kairiai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 25 psl.

Aplinkinės gyvenvietės

  KAIRIŲ KAIMAS – 2 km Žeimiai – 4 km Degučiai – 12 km  
ŠIAULIAI – 8 km
Aleksandrija – 5 km
     
     
     
Žadžiūnai – 5 km
Vėgėliai – 2 km
ZOKNIAI – 3 km
ŠILĖNAI – 8 km
Tyruliai – 20 km
ŠNIŪRAIČIAI – 6 km
RADVILIŠKIS – 15 km