Čekiškė
 | ||
|---|---|---|
| ||
  Čekiškė |
||
| Koordinatės | 55°09′29″š. pl. 23°31′30″r. ilg. / 55.158°š. pl. 23.525°r. ilg.Koordinatės: 55°09′29″š. pl. 23°31′30″r. ilg. / 55.158°š. pl. 23.525°r. ilg. | |
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kauno rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Čekiškės seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 682 (2011 m.) | |
 Vikiteka |
ČekiškėVikiteka | |
|
* lenk. Czekiszki | ||
Čekiškė – miestelis Kauno rajono savivaldybės teritorijos vakaruose. Urbanistikos paminklas. Seniūnijos ir parapijos centras.
Radialinis miestelio planas susiformavo XVIII a. viduryje. Trijų pagrindinių gatvių sankryžoje – ne visai taisyklingo trikampio plano aikštė. Joje – mūrinė Čekiškės Švč. Trejybės bažnyčia, pastatyta 1935 m. buvusios medinės bažnyčios vietoje, aplink aikštę – tankiai sustatyti pastatai. Čekiškės senojoje dalyje vyrauja XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios vienaukščiai, centre daugiausia mediniai namai. Išlikusi buvusi sinagoga.
Yra P. Dovydaičio vidurinė mokykla, Čekiškės biblioteka (nuo 1937 m.), senelių globos namai (nuo 1993 m.), kultūros centras, paštas (LT-54046).
GeografijaKeisti
Miestelis įsikūręs Vidurio Lietuvos kalvagūbryje, kairiajame Dubysos krante šalia kelio Vilkija–Ariogala, į pietus nuo Ariogalos.
Aplinkinės gyvenvietėsKeisti | |||||||||||
 |
ARIOGALA – 14 km Plikiai – 6 km |
Langakiai – 4 km | | ||||||||
|
Liučiūnai – 6 km | ||||||||||
| SEREDŽIUS – 14 km | Eikščiai – 2 km VILKIJA – 15 km |
Daugeliškiai – 7 km | |||||||||
IstorijaKeisti
Dabartinio miesto vietoje 1542 m. minimas Piktakiemio kaimas, XVI a. viduryje į pietryčius nuo Piktakiemio, už upelio įkurtas Čekiškės dvaras (ankstesnis vardas – Čekakampiai), o 1600 m. jau minima ir Čekiškės gyvenvietė Šedvydžių dvaro žemėse. XVII a. Čekiškė priklausė dvarininkui Gedgaudui Jurgiui Gedgaudui Mackevičiui. Apie 1620 m. jis pastatė bažnyčią ir čia buvo įkurta parapija, 1625–1627 m. pradėjo veikti parapinė mokykla, bet 1636 m. kaimas ištuštėjo ir 1687 m. Vilkijos seniūnijos inventoriuje minimas tuščias 6 valakų kaimas – Piktakiemis arba Čekiškė. XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje pradėjo kurtis miestelis, minimas 1738 m., kuris 1762 m. gavo turgaus ir prekymečių privilegiją. XIX a. pirmoje pusėje veikė parapinė mokykla. 1844 m. gyveno 90 Romos katalikų gyventojų. 1857 m. jau buvo 51 sodyba. 1863 m. su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais čia kovėsi B. Koliškos vadovaujami sukilėliai.
1885 m. veikė 3 maldos namai, pašto stotis. Po 1887 m. gaisro miestelio planas patobulintas. 1902 m. įsteigta valdiška pradinė mokykla, buvo 790 gyventojų. XX a. 3-ajame dešimtmetyje miestelyje buvo lentpjūvė, malūnas, dvi milo vėlimo ir dvi kailių bei odų dirbtuvės, apie 20 parduotuvių. Tarpukariu apie 70 proc. miestelio gyventojų buvo žydai, dauguma jų žuvo per nacių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metu.[4]
Sovietmečiu kolūkio centrinė gyvenvietė. 1999 m. prezidento Valdo Adamkaus dekretu patvirtintas Čekiškės herbas. Kadangi spylinkėse teka nemažai upių ir upelių, herbo apačioje pavaizduota baidarė su dviem irklais, o viršuje – kviečių varpų vainikas, simbolizuojąs derlingumą ir gyvybę.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1687 m. | Vilkijos seniūnija | |
| XIX a. | Čekiškės valsčiaus centras | ? |
| 1919–1948 m. | Kauno apskritis | |
| 1948–1950 m. | Vilkijos apskritis | |
| 1950–1962 m. | Čekiškės apylinkės centras | Vilkijos rajonas |
| 1962–1995 m. | Kauno rajonas | |
| 1995– | Čekiškės seniūnijos centras | Kauno rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmėKeisti
Tikriausiai miestelio vardas yra asmenvardinės kilmės – iš Čekas, Čekis, Čekys. Kilmė nuo čekų tautos yra mažai tikėtina.
GyventojaiKeisti
 | |||||
| 1866 m. | 1885 m.*[2] | 1897 m.sur. | 1903 m.*[1] | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[5] |
|---|---|---|---|---|---|
| 692 | 519 | 668 | 790 | 621 560 (kaime) 64 (dvare) |
552 |
| 1970 m.sur. | 1975 m.[6] | 1985 m.[7] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. |
| 410 | 419 | 760 | 766 | 734 | 682 |
| |||||
|
| |||||
Žymūs žmonėsKeisti
Čekiškėjė gimė:
- Pranas Hodelis, vargonininkas ir chorvedys.
- Zenonas Petrauskas, teisininkas, pedagogas.
Čekiškėje gyveno:
- Pranas Dovydaitis (1886–1942), Nepriklausomybės signataras, prie Čekiškės gyvenęs 1935–1941 m.
- Čekiškės vaizdai
Senieji Čekiškės namai.
Miestelio sinagoga.
Čekiškės bažnyčia.
Įvažiavimas į miestelį iš rytų.
Įvažiavimas į miestelį iš pietų.
Paminklas prie įvažiavimo į Čekiškę iš rytų.
Mokyklos gatvė
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ 1,0 1,1 Чекишки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 38 (75) : Цензурный комитет — Человек. С.-Петербургъ, 1903., 458 psl. (rus.)
- ↑ 2,0 2,1 Чекишки. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 604 psl. (rus.)
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Algimantas Miškinis. Čekiškė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 294 psl.
- ↑ Čekiškė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 320 psl.
- ↑ Čekiškė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 465 psl.
- ↑ Algimantas Miškinis. Čekiškė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 344 psl.
- Čekiškė. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 346 psl.
NuorodosKeisti
Akademija | Babtai | Bubiai | Čekiškė | Domeikava | Ežerėlis | Garliava | Giraitė | Kačerginė | Karmėlava | Kluoniškiai | Kulautuva | Lapės | Linksmakalnis | Mastaičiai | Neveronys | Noreikiškės | Piliuona | Raudondvaris | Ringaudai | Rokai | Samylai | Užliedžiai | Vandžiogala | Vilkija | Zapyškis