Leliūnai

Kitos reikšmės – Leliūnai (reikšmės).

Leliūnai

Leliūnai

Koordinatės

55°28′30″š. pl. 25°24′00″r. ilg. / 55.475°š. pl. 25.400°r. ilg.Koordinatės: 55°28′30″š. pl. 25°24′00″r. ilg. / 55.475°š. pl. 25.400°r. ilg.

Apskritis

Utenos apskritis

Savivaldybė

Utenos rajono savivaldybė

Seniūnija

Leliūnų seniūnija

Gyventojų skaičius

412 ^{(2011 m.)}

Vikiteka:

LeliūnaiVikiteka

* rus. Лелюны^[1]

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)^[2]
Vardininkas:	Leliū́nai
Kilmininkas:	Leliū́nų
Naudininkas:	Leliū́nams
Galininkas:	Leliū́nus
Įnagininkas:	Leliū́nais
Vietininkas:	Leliū́nuose

Leliūnai – miestelis Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis , 13 km į pietvakarius nuo Utenos. Seniūnijos, parapijos ir seniūnaitijos centras.

Stovi Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčia (pastatyta 1905 m.), yra Leliūnų pagrindinė mokykla, Leliūnų biblioteka (įkurta 1945 m.), paštas (LT-28027), tautodailininko Vytauto Valiušio keramikos muziejus, Leliūnų dvaro rūmai.

Turinys

1 Geografija
- 1.1 Aplinkinės gyvenvietės
2 Istorija
- 2.1 Pavadinimo kilmė
3 Gyventojai
- 3.1 Žymūs žmonės
4 Šaltiniai
5 Nuorodos

GeografijaKeisti

Pro miestelį teka Asiūklė. Yra mitologijos paminklas – Leliūnų akmuo su dubeniu. Miestelį supa Leliūnų kaimas. Į vakarus nuo miestelio telkšo Leliūnų tvenkinys.

Aplinkinės gyvenvietėsKeisti

Rubikiai – 13 km
Mačionys – 5 km

UTENA – 15 km
ANTALGĖ – 6 km

Skiemonys – 13 km

Pakalniai – 8 km

IstorijaKeisti

Nuo XVII a. pradžioje minimas Leliūnų dvaras ir kaimas. Pirmoji Leliūnų bažnyčia pastatyta 1698 m. Miestelis pradėjo augti, kai pro Leliūnus buvo nutiestas plentas Kaunas–Zarasai. 1853 m. minima parapinė mokykla, o 1788 m. buvo pastatyta antroji – Šv. Juozapo parapijinė bažnyčia.^[3] 1863 m. miestelio apylinkėse kovėsi K. Lukošiūno sukilėlių būrys. Vietos gyventojai prisidėjo prie lietuviškų knygų platinimo spaudos draudimo laikais, dalyvavo 1905 m. revoliucijos įvykiuose. XX a. tarpukariu miestelyje veikė urėdija. 1941 m. apie 50 Leliūnų žydų nužudyta prie Utenos. 1941–1944 m. naciai miestelio mokykloje įsteigė karo belaisvių stovyklą. Pirmaisiais sovietinės okupacijos metais leliūniškiai rėmė Lietuvos partizanus ir patys aktyviai dalyvavo pasipriešinimo kovose.1949 m. lapkričio mėn. Leliūnų valsčiuje buvo įrengtas Vytauto apygardos partizanų štabo bunkeris, 1950 m. aptiktas saugumo darbuotojų. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.^[4] 1945 m. įkurta biblioteka, kultūros namai, senelių globos namai, medicinos punktas.

XX a. 8-ajame dešimtmetyje prijungtas Leliūnų kaimas, vėliau vėl atskirtas nuo miestelio. 1998 m. ant parapijos namų sienos atidengta lenta nužudytų partizanų atminimui. 2004 m. patvirtintas Leliūnų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
–1919 m.	Alantos valsčius	Vilkmergės apskritis
1919–1950 m.	Leliūnų valsčiaus centras	Utenos apskritis
1950–1995 m.	Leliūnų apylinkės centras	Utenos rajonas
1995–	Leliūnų seniūnijos centras	Utenos rajono savivaldybė

Centrinė gatvė

Keramikos muziejus

Pavadinimo kilmėKeisti

Liaudies etimologija byloja, kad miestelio pavadinimas kilęs nuo žodžio „liūnas“ – esą tame liūne nuskendusi prancūziškai kalbėjusi dvaro ponia (prancūzų kalboje prieš vyriškosios giminės daiktavardžius pridedamas artikelis le, t. y. gavosi le liūnas).

GyventojaiKeisti

1867 m.*^[1]	1897 m.^sur.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.^[5]	1970 m.^sur.	1978 m.^[6]
Demografinė raida tarp 1867 m. ir 2011 m.
305	305	353	354	252	360
1979 m.^sur.	1985 m.^[7]	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2006 m.	2011 m.^sur.
378	416	518	483	503	412
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonėsKeisti

Leliūnuose gimė:

Vytautas Augustinas, fotografas.
Algimantas Baltakis, rašytojas.
Jonas Danyla, Lietuvos jėzuitų provincijolas.
Klemensas Gutauskas, Panevėžio katedros klebonas.
Juozas Karosas, kompozitorius, vargonininkas, dirigentas ir pedagogas.
Kazimieras Meškauskas, ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
Albertas Nargėlas, inžinierius elektrikas, technologijos mokslų daktaras.
Juozas Strolia, smuikininkas, kompozitorius ir muzikologas.

ŠaltiniaiKeisti

↑ ^1,0 ^1,1 Лелюны. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 26 psl. (rus.)
↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
↑ „Leliūnų seniūnija“. utena.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-04-22. Nuoroda tikrinta 2016-04-28.
↑ Leliūnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 714 psl.
↑ Leliūnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 315 psl.
↑ Leliūnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 417 psl.
↑ Leliūnai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 505 psl.

Leliūnai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 69 psl.

NuorodosKeisti

v • a • r

Svarbiausios gyvenvietės Utenos rajone

[GSSRI-1] 1,0 ^1,1 Лелюны. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 26 psl. (rus.)

[2] Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)

[utena-3] „Leliūnų seniūnija“. utena.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-04-22. Nuoroda tikrinta 2016-04-28.

[4] Leliūnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 714 psl.

[MLTE-5] Leliūnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 315 psl.

[LTE-6] Leliūnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 417 psl.

[TLE-7] Leliūnai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 505 psl.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]