Vikipedija

Leliūnai

Disambig.svg Kitos reikšmės – Leliūnai (reikšmės).
Portal.svg
Leliūnai
Leliūnai, Utenos r.JPG
Leliūnai nuo Utenos pusės
Leliunai COA.gif

Leliūnai
Koordinatės 55°28′26″š. pl. 25°23′35″r. ilg. / 55.474°š. pl. 25.393°r. ilg. / 55.474; 25.393 (Leliūnai)Koordinatės: 55°28′26″š. pl. 25°23′35″r. ilg. / 55.474°š. pl. 25.393°r. ilg. / 55.474; 25.393 (Leliūnai)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Utenos rajono savivaldybės vėliava Utenos rajono savivaldybė
Seniūnija Leliūnų seniūnija
Gyventojų (2011) 412
Commons-logo.svg Vikiteka LeliūnaiVikiteka
Istoriniai pavadinimai rus. Лелюны[1]
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Leliū́nai
Kilmininkas: Leliū́nų
Naudininkas: Leliū́nams
Galininkas: Leliū́nus
Įnagininkas: Leliū́nais
Vietininkas: Leliū́nuose

Leliūnai – miestelis Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio  A6  Kaunas–Zarasai–Daugpilis , 13 km į pietvakarius nuo Utenos. Seniūnijos, parapijos ir seniūnaitijos centras.

Stovi Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčia (pastatyta 1905 m.), yra Leliūnų pagrindinė mokykla, biblioteka (įkurta 1945 m.), paštas (LT-28027), tautodailininko Vytauto Valiušio keramikos muziejus, Leliūnų dvaro rūmai.

GeografijaKeisti

Pro miestelį teka Asiūklė. Yra mitologijos paminklas – Leliūnų akmuo su dubeniu. Miestelį supa Leliūnų kaimas. Į vakarus nuo miestelio telkšo Leliūnų tvenkinys.

Aplinkinės gyvenvietės

  Rubikiai – 13 km
Mačionys – 5 km 		UTENA – 15 km
ANTALGĖ – 6 km 		 
     
     
     
Skiemonys – 13 km Pakalniai – 8 km

IstorijaKeisti

Nuo XVII a. pradžioje minimas Leliūnų dvaras ir kaimas. Pirmoji Leliūnų bažnyčia pastatyta 1698 m. Miestelis pradėjo augti, kai pro Leliūnus buvo nutiestas plentas Kaunas–Zarasai. 1853 m. minima parapinė mokykla, o 1788 m. buvo pastatyta antroji – Šv. Juozapo parapijinė bažnyčia.[3] 1863 m. miestelio apylinkėse kovėsi K. Lukošiūno sukilėlių būrys. Vietos gyventojai prisidėjo prie lietuviškų knygų platinimo spaudos draudimo laikais, dalyvavo 1905 m. revoliucijos įvykiuose. XX a. tarpukariu miestelyje veikė urėdija. 1941 m. apie 50 Leliūnų žydų nužudyta prie Utenos. 1941–1944 m. naciai miestelio mokykloje įsteigė karo belaisvių stovyklą. Pirmaisiais sovietinės okupacijos metais leliūniškiai rėmė Lietuvos partizanus ir patys aktyviai dalyvavo pasipriešinimo kovose.1949 m. lapkričio mėn. Leliūnų valsčiuje buvo įrengtas Vytauto apygardos Liūto partizanų rinktinės partizanų štabo bunkeris, 1950 m. aptiktas saugumo darbuotojų. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.[4] 1945 m. įkurta biblioteka, kultūros namai, senelių globos namai, medicinos punktas.

XX a. 8-ajame dešimtmetyje prijungtas Leliūnų kaimas, vėliau vėl atskirtas nuo miestelio. 1998 m. ant parapijos namų sienos atidengta lenta nužudytų partizanų atminimui. 2004 m. patvirtintas Leliūnų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
–1919 m. Alantos valsčius Vilkmergės apskritis
1919–1950 m. Leliūnų valsčiaus centras Utenos apskritis
1950–1995 m. Leliūnų apylinkės centras Utenos rajonas
1995– Leliūnų seniūnijos centras Utenos rajono savivaldybė


 
Centrinė gatvė
 
Keramikos muziejus

Pavadinimo kilmėKeisti

Liaudies etimologija byloja, kad miestelio pavadinimas kilęs nuo žodžio „liūnas“ – esą tame liūne nuskendusi prancūziškai kalbėjusi dvaro ponia (prancūzų kalboje prieš vyriškosios giminės daiktavardžius pridedamas artikelis le, t. y. gavosi le liūnas).

GyventojaiKeisti

 
 
Demografinė raida tarp 1867 m. ir 2011 m.
1867 m.*[1] 1897 m.sur. 1902 m.[5] 1923 m.sur.[6] 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur.[8] 1978 m.[9]
305 305 184 258 242 252 360
1979 m.sur.[10] 1985 m.[11] 1989 m.sur.[12] 2001 m.sur.[13] 2006 m. 2011 m.sur.[14] -
378 416 518 483 503 412 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonėsKeisti

Leliūnuose gimė:

ŠaltiniaiKeisti

  1. ↑ 1,0 1,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 26 psl. (Wikisources.org)
  2. ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
  3. ↑ „Leliūnų seniūnija“. utena.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-04-22. Nuoroda tikrinta 2016-04-28. 
  4. ↑ Leliūnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 714 psl.
  5. ↑ Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
  6. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  7. ↑ Leliūnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 315 psl.
  8. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  9. ↑ Leliūnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 417 psl.
  10. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  11. ↑ Leliūnai 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 505
  12. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  13. ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  14. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.

LiteratūraKeisti

  • Leliūnai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 69 psl.

NuorodosKeisti

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Leliūnai&oldid=6371384"