Vikipedija

Skaudvilė

Skaudvilė – miestas Tauragės rajono savivaldybėje, Žemaitijoje, Žemaičių aukštumos pietinėse nuokalnėse, 26 km į šiaurės rytus nuo Tauragės, kelių  A12  Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas  ir  198  Jurbarkas–Skaudvilė  sankryžoje, išsidėstęs daugiausia kairiajame Ančios krante. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos. Urbanistikos paminklas, radialinio plano. Stovi medinė Skaudvilės Šv. Kryžiaus bažnyčia (nuo 1797 m.; su XIX a. varpine) ir medinė Skaudvilės evangelikų liuteronų bažnyčia, veikia Skaudvilės gimnazija, specialioji mokykla, biblioteka (nuo 1937 m.), paštas. Yra kultūros namai, poilsio ir skulptūrų parkas, kraštotyros muziejus, A. Čepausko dailės galerija, I ir II pasaulinio karo dalyvių kapinės, paminklai: bermontininkų sušaudytiems šauliams, rezistentams, žemaičių kunigaikščiui Algminui.

Skaudvilė
      
Skaudvilė
Skaudvilė
55°24′29″š. pl. 22°34′41″r. ilg. / 55.408°š. pl. 22.578°r. ilg. / 55.408; 22.578 (Skaudvilė)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Apskritis Tauragės apskritis Tauragės apskritis
Savivaldybė Tauragės rajono savivaldybė Tauragės rajono savivaldybė
Gyventojų (2023) 1 370
Plotas 3,890 km²
Tankumas (2023) 352 žm./km²
Pašto kodas LT-73028
Tinklalapis [1]
Vikiteka Skaudvilė
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Skaudvìlė
Kilmininkas: Skaudvìlės
Naudininkas: Skaudvìlei
Galininkas: Skaudvìlę
Įnagininkas: Skaudvilè
Vietininkas: Skaudvìlėje

lenk. Skaudwile, rus. Скавдиле[2], rus. Скавдвиле[3]

Skaudvilės muziejus

Etimologija

redaguoti

Miesto vardas yra asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo pavardės Skaudvilis, kuri minima 1645 m. Batakių valsčiaus dokumentuose 19 kartų; pavardė aptinkama ir dabar. Gali būti, kad ilgą laiką gyvenvietės vardas buvo daugiskaitinis – Skaudviliai (minimas dar XIX a. pabaigoje), ir tik vėliau susiformavo lytis Skaudvilė. Neatmetama, kad Skaudvilė yra tiesiog tarmiška asmenvardžio Skaudvilis daugiskaita.[4]

Geografija

redaguoti

Šiauriniu ir vakariniu miesto pakraščiu teka Ančia, miestas daugiausia išsidėstęs kairiajame jos krante. Šiauriau miesto į ją įteka Suvirkštė, į Skaudvilės tvenkinį įteka Inkstilas. Pietiniu Skaudvilės pakraščiu teka Klūpys, kiek toliau į rytus – Trišiūkštė.

Šiaurės rytinėje miesto dalyje yra Skaudvilės atodanga, dar toliau ta pačia kryptimi, jau už miesto stūkso du Ivangėnų piliakalniai, dar vadinami Karšuvos vardu. Skaudvilės rytuose stūkso Nosaičių piliakalnis – dar vadinamas Skaudvilės piliakalniu. Pietvakarinis Skaudvilės pakraštys ribojasi su Ančios geomorfologiniu draustiniu. Ančios slėnio šlaite auga saugomas Skaudvilės ąžuolas.

Istorija

redaguoti
 
Skaudvilės policijos nuovada

Manoma, kad Skaudvilei pradžią davė XVII a. įkurtas Skaudvilės dvaras, kuris minimas nuo 1645 metų. Skaudvilės miestelis minimas nuo 1760 m., nors gyvenvietės būta ir anksčiau. XVIII a. vykdavo prekymečiai, kurių metų prekeivių atvykdavo net iš Anglijos ir Švedijos. 1884 m. įkurta Skaudvilės vaistinė. Sparčiausiai miestelis augo XIX a. nutiesus geležinkelį Ryga–Tilžė ir Rygos–Karaliaučiaus plentą. Po baudžiavos panaikinimo Skaudvilė tapo valsčiaus centru, įsteigta policija, pradinė mokykla, vėliau teismas ir paštas (už 2 km Pužų kaime). XIX a. pabaigoje miestelis ir dvaras buvo Raseinių apskrityje, buvo Skaudvilės valsčius.[5][6]

1915 m. Skaudvilė tapo Skaudvilės apskrities (kreizo) centru, įkurtas karinis aerodromas, nuo Lauksargių nutiestas siaurasis geležinkelis, vėliau, paplovus šį geležinkelį ties Batakiais, nutiestas platusis geležinkelis, kuris jau aplenkė Skaudvilę. 1936 m. miesto centre rastas Skaudvilės lobis – sidabro lobis, beveik 2 kg įvairių juvelyrinių dirbinių ir sidabro lydinių. Spėjama, kad lobis siekia XIV a.

1941 m. vasarą vokiečių ir lietuvių pajėgos sušaudė apie 300 miesto žydų.[7] [8]

1950 m. Skaudvilė tapo miestu ir rajono centru. 1952 m. atidaryta ligoninė su poliklinika. Po trejų metų sudarytas generalinis miesto planas: išplečiamas gatvių tinklas, pastatyta vidurinė mokykla, nauji kultūros namai, universalinė parduotuvė, restoranas, administracinis pastatas ir daug individualiųjų ir daugiabučių namų. 1962 m. panaikintas Skaudvilės rajonas. Sovietmečiu mieste veikė „Jiesios“ eksperimentinės dailiosios keramikos gamyklos, AB Šatrijos siuvimo įmonių susivienijimo ir Tauragės sūrių gamyklos cechai. 1975 m. prie Skaudvilės sutyvuliavo 25 ha dydžio Skaudvilės tvenkinys.

2005 m. patvirtintas Skaudvilės herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1645 m. Batakių valsčius ?
1861–1915 m. Skaudvilės valsčiaus centras Raseinių apskritis
1916–1919 m. ? Skaudvilės apskrities centras
1919–1950 m. Skaudvilės valsčiaus centras Tauragės apskritis
1950–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas Skaudvilės rajono centras Klaipėdos sritis
1953–1962 m.
1962–1995 m. rajoninio pavaldumo miestas,
Skaudvilės apylinkės centras 		Tauragės rajonas
1995– Skaudvilės seniūnijos centras Tauragės rajono savivaldybė Tauragės apylinkė

Gyventojai

redaguoti

Antrojo pasaulinio karo išvakarėse žydai sudarė 62 proc. miesto gyventojų.[9]

 
 
Demografinė raida tarp 1846 m. ir 2021 m.
1846 m. 1868 m.*[3] 1897 m.sur. 1900 m.*[2] 1902 m.[10] 1923 m.sur.[11] 1938 m. 1959 m.sur.[12]
442 712 1 390 1 413 1 463 1 362 2 800 2 723
1970 m.sur. 1976 m.[13] 1979 m.sur.[14] 1989 m.sur.[15] 2001 m.sur.[16] 2011 m.sur.[17] 2021 m.sur.[18] -
2 661 2 600 2 465 2 436 2 140 1 720 1 427 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Tautinė sudėtis

redaguoti

2011 m. gyveno 1720 žmonės:[19]

  • Lietuviai – 98,72% (1698);
  • Rusai – 0,64% (11);
  • Kiti – 0,64% (11).

2001 m. gyveno 2140 žmonės:[20]

  • Lietuviai – 98,97% (2118);
  • Rusai – 0,51% (11);
  • Kiti – 0,51% (11).

Žymūs žmonės

redaguoti
  • Jonas Fledžinskas (1885–1965), kooperatininkas, politinis veikėjas.
  • Moshe Zilberg (1900–1975), Izraelio Aukščiausiojo Teismo teisėjas.
  • Irene Piotrowski (g. 1941 m.), Kanados lengvaatletė.
  • Virgilijus Čepliejus (1947–2020), vertėjas.
  • Audronius Beišys (g. 1953 m.), karinis veikėjas, pulkininkas, policijos komisaras.
  • Remigijus Gustas (g. 1956 m.), informatikos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
  • Remigijus Daujotis (g. 1960 m.), karininkas, pulkininkas, karo aviacijos inžinierius.
  • Regina Jokubauskaitė (g. 1949 m.), Lietuvos televizijos diktorė, meninių ir dokumentinių filmų įgarsintoja.
 
Skaudvilės atodanga

Šaltiniai

redaguoti
  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ 2,0 2,1 Скавдиле. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 30 (59) : Сим — Слюзка. С.-Петербургъ, 1900., 157 psl. (rus.)
  3. ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 617 psl.
  4. ↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 193–195
  5. ↑ Skaudwile (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 659 psl. (lenk.)
  6. ↑ Skaudwile. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 588 psl. (lenk.)
  7. ↑ http://www.holocaustatlas.lt/EN/#a_atlas/search//page/1/item/163/
  8. ↑ https://kehilalinks.jewishgen.org/shkudvil/shkudvil.html
  9. ↑ https://www.fyrebox.com/play/skaudviles-zydai_6NQYJd802
  10. ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  11. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  12. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  13. ↑ Skaudvilė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 21
  14. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  15. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  16. ↑ Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  17. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  18. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  19. ↑ 2011 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
  20. ↑ 2001 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 iš archive.today

Literatūra

redaguoti
  • Skaudvilė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 165 psl.
  • Mūsų būties vieta – Skaudvilė (sud. Eugenija Krencienė). – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2004. – 240 p.: iliustr., nat., žml. – ISBN 9955-585-66-8
  • Iš Skaudvilės krašto žmonių gyvenimo (sud. Eugenija Krencienė). – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2007. – 186 p.: iliustr., faks., nat. – ISBN 978-9955-18-236-8
  • Nuo Skaudvilės aukštumų pažvelgus (sud. Eugenija Krencienė). – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2010. – 184 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-18-526-0

Nuorodos

redaguoti
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Skaudvilė&oldid=7421309"