Sintautai
- Kitos reikšmės – Sintautai (reikšmės).
Sintautai | ||
---|---|---|
54°52′44″š. pl. 22°59′35″r. ilg. / 54.879°š. pl. 22.993°r. ilg. | ||
Apskritis | Marijampolės apskritis | |
Savivaldybė | Šakių rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Sintautų seniūnija | |
Gyventojų | 453 | |
Vikiteka | Sintautai | |
Istoriniai pavadinimai | lenk. Syntowty, Syntowicze |
Sintautai – miestelis Šakių rajono savivaldybėje, prie kelio 138 Vilkaviškis–Kudirkos Naumiestis–Šakiai . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Miestelis įsikūręs trijų upelių santakoje, kurie toliau teka viena vaga, sudarydami Pentos upę. Stovi Sintautų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (atstatyta 1995 m.), šalia yra buvusi Sintautų laikinoji bažnyčia, kurioje įkurtas kunigo, švietėjo, rašytojo, vertėjo Antano Tatarės (Totoraičio) muziejus. Veikia Sintautų pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-71057), Sintautų bendruomenės centras (nuo 2003 m. spalio), Prano Vaičaičio sodyba-muziejus (Ežero g. 1), Sintautų akademijoje – Juozo Pikčilingio muziejus.
Etimologija
redaguotiVietovardis vedamas iš asmenvardžio Siñtauta.[2] Kaimas pavadintas pagal pirmųjų gyventojų – brolių Suntautavičių (Suntautaičių arba Sintautaičių) sutrumpintą pavardės lytį. Suntautaičių kaimas minimas dar 1561 m. Ilgainiui nežymiai pakito šaknis (vietoje Sunt- tapo Sint-). XIX a. valsčius buvo žinomas Sintavičių vardu, bet 1867 m. pervadintas Sintautais.
Istorija
redaguotiKolonizuojant Sūduvą, 1561 m. prie Šešupės ir Aukspirtos upelio karališkosios malonės valdiniai Petras, Jurgis ir Grigas (kartais dar įvardijamas ir Vilius) Suntautavičiai (Suntauto vaikai) gavo 3 valakus naujai išmatuotos žemės. Pamažu čia atsirado kaimas. 1641 m. LDK kancleris Albertas Radvila pastatė medinę koplyčią, vėliau ir bažnyčią, prie kurios ėmė kurtis miestelis, kuris 1735 m. gavo turgaus ir prekymečių privilegiją. 1674 ir 1683 m. minimas Sintautų kaimas.
XIX a. pabaigoje Sintautų bažnyčioje klebonavo Antanas Tatarė. Jis suremontavo bažnyčią, pastatė varpinę, mokyklą, kleboniją, prieglaudą, įveisė sodą su keliais šimtais šilkmedžių. Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu apylinkėse aktyviai veikė knygnešiai, Sintautai buvo vienas draudžiamosios lietuviškos spaudos skirstymo punktų. Sintautai tuo metu buvo kaimas, valsčiaus centras Naumiesčio apskrityje.[3]
XX a. tarpukariu veikė pieninė, 9 parduotuvės, malūnas, buvo Krikščionių demokratų partijos, Ūkininkų, Lietuvių katalikių moterų, Tautininkų, Vokiečių kultūros sąjungų skyriai, jaunalietuviai, šauliai ir pavasarininkai.[4]
II pasaulinio karo metu miestelis beveik visiškai sugriautas, kadangi vyko įnirtingos kovos tarp sovietų ir nacių, kurie gynė netoliese esančią sieną su Vokietija. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
2001 m. patvirtintas Sintautų herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
XIX a. – 1915 m. | Sintautų valsčiaus centras | Naumiesčio apskritis |
1919–1950 m. | Šakių apskritis | |
1950–1959 m. | Sintautų apylinkės centras | Naumiesčio rajonas |
1959–1995 m. | Šakių rajonas | |
1995– | Sintautų seniūnijos centras | Šakių rajono savivaldybė |
Gyventojai
redaguotiDemografinė raida tarp 1888 m. ir 2021 m. | |||||||||
1888 m.[5] | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur. | 1979 m.sur.[8] | 1982 m. | 1987 m.[9] | 1989 m.sur.[10] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
421 | 480 | 631 | 621 | 727 | 660 | 677 | 660 | ||
2001 m.sur.[11] | 2011 m.sur.[12] | 2021 m.sur.[13] | - | - | - | - | - | ||
586 | 520 | 453 | - | - | - | - | - | ||
|
Žymūs žmonės
redaguoti- Adolfas Lapinskas (1844–1909), kunigas, poetas, tautosakos rinkėjas
- Antanas Pranas Daniliauskas (1876–1941), mokytojas, švietėjas, spaudos platintojas
- Kazimieras Rėklaitis (1887–1962), katalikų vienuolis marijonas, spaudos darbuotojas
- Pranas Dailidė (1888–1965), visuomenės veikėjas, diplomatas, žurnalistas
- Edmundas Steponaitis (1892–1908), poetas, kilęs iš Sintautų
- Juozas Kamaitis (1893–1957), vargonininkas, pedagogas, chorvedys, kompozitorius
- Vytautas Steponaitis (1893–1957), karinis veikėjas, redaktorius, kolekcionierius
- Alfonsas Dobkevičius (1919–1978), aktorius
- Rimaldas Vikšraitis (1954–), fotografas
- Ona Zokaitė-Samuilienė (1941–1996), poetė, tautodailininkė, mokytoja
Sintautų kapinėse palaidotas lietuvių poetas Pranas Vaičaitis (1876–1901; antkapis byloja: „Vai, lėkite, dainos, iš vargo nupintos“), kalbininkas Juozas Pikčilingis (1926–1991).
Galerija
redaguoti-
Miestelio centras
-
P. Vaičaičio gatvė
-
Kultūros centras
-
Atvažiuojant nuo Veršių
-
Skulptūrų parkas
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ Syntowty. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 745 psl. (lenk.)
- ↑ Sintautai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Sintautai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 8
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Literatūra
redaguoti- Sintautų krašto keliais (sud. Marija Puodžiukaitienė). – Vilnius: Alio, 2007. – 150 p. – ISBN 978-9986-827-04-7
- Sintautų padangėj: eilėraščiai (sud. Birutė Matijošaitytė). – Vilnius: Karminas, 2010. – 182 p. – ISBN 978-609-8031-08-9
- Sintautai / [vyriausioji redaktorė Vida Girininkienė]. – Vilnius: Versmė, 2013. – (Lietuvos valsčiai, ISSN 1822-489X; kn. 26)
- D. 1 / [sudarytojai Vida Girininkienė, Raimondas Daniliauskas, Kazys Misius]. 2013. – 1448 p.: iliustr., faks., portr., žml. ISBN 978-9955-589-74-7
- D. 2 / [sudarytojai Vida Girininkienė, Vitas Girdauskas, Povilas Krikščiūnas, Venantas Mačiekus]. – 2013. – 1464 p. : iliustr., faks., portr., žml. – Santr. angl., lenk. – Asmenvardžių r-klė: p. 2819–2870.
Nuorodos
redaguoti- Sintautai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 348 psl.
- Miestelio svetainė
- Žemėlapiai Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
- Neformalaus suaugusių švietimo įstaiga „Sintautų akademija“ Archyvuota kopija 2006-06-23 iš Wayback Machine projekto.
- Monografija „Sintautai“
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
ŠAKIAI – 9 km Išdagai – 4 km |
LUKŠIAI – 14 km Plyniai – 10 km |
||||||||||
|
|||||||||||
Užsieniai – 8 km KUDIRKOS NAUMIESTIS – 16 km |
VERŠIAI – 5 km Žvirgždaičiai – 12 km |