Kaliningrado sritis

Priklauso Rusijai
(Nukreipta iš puslapio Karaliaučiaus sritis)
Kaliningrado sritis
Калининградская область
Kaliningrado srities vėliava Kaliningrado srities herbas
(Išsamiau)
Kaliningrad in Russia.svg
Laiko juosta: (UTC+3)
------ vasaros: (UTC)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda Šiaurės Vakarų federalinė apygarda
Ekonominis regionas Šiaurės Vakarų ekonominis rajonas
Administracinis centras Kaliningradas
Oficialios kalbos rusų
Gubernatorius Antonas Alichanovas
Gyventojų (2021) 1 018 624 (57)
Plotas 15 100 km² (80)
  - vandens % 11,7 %
Tankumas (2021) 67 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka Kaliningrado sritisVikiteka

Kaliningrado sritis arba Karaliaučiaus sritis (rus. Калининградская область) – labiausiai į vakarus nutolusi Rusijos federacijos dalis, Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje. Kaliningrado sritis sudaryta 1946 m. balandžio 7 d. po Antrojo pasaulinio karoVokietijos atplėštos Rytų Prūsijos provincijos vidurio šiaurinės dalies.

Srities plotas – 15,1 tūkst. km² (13,3 tūkst. km² be Kuršių marių ir Aistmarių). Gyventojų – 1,018 624 mln. (2021 m.). Atstumas iš šiaurės į pietus – 108 km, iš vakarų į rytus – 205 km. Pietuose Kaliningrado sritis ribojasi su Lenkija, šiaurėje ir rytuose – su Lietuva. Vakaruose Kaliningrado sritį skalauja Baltijos jūra.

Rudeninis vakarų Kaliningrado srities kraštovaizdis Zelenogradsko rajone prie Šatrų ežero (Озеро Шатры)
Kaliningrado srities fizinis žemėlapis

IstorijaKeisti

Kaliningrado srities istorija iki 1945 m. – žr. Prūsijos istorija

Rytprūsiai, tiksliau šiaurinė jų dalis (apie 1/3 Rytų Prūsijos dalies), į Rusijos sudėtį pateko po Antrojo pasaulinio karo pabaigos pagal Potsdamo susitarimus. Iškart po Sovietų Sąjungos pergalės kare su Vokietija, buvo sukurta Specialioji Kionigsbergo karinė apygarda, kuri užsiėmė ir civiliniais klausimais. 1945 m. ši apygarda performuota į Kionigsbergo sritį Rusijos TFSR, 1946 m. rugsėjo 7 d. pervadinta į Kaliningrado sritį ir vienašališkai įtraukta (aneksuota) į RTFSR sudėtį. Buvusių gyventojų likučiai iki 1947 m. buvo deportuoti į Vokietiją. Kaliningrado sritis tapo labiausiai militarizuota Sovietų Sąjungos dalis, kartais vadinta „nepaskandinamu sovietų lėktuvnešiu“. Nuo 2009 m. stipriai militarizuojama.[1]

GyventojaiKeisti

2002 m. gyventojų surašymo duomenimis, Kaliningrado srityje gyveno 955,2 tūkst. gyventojų. Iš jų 741,8 tūkst. gyveno miestuose, 213,4 tūkst. – kaime. Kaliningrado mieste gyvena beveik pusė srities gyventojų – 430,3 tūkst. žmonių.

Kaliningrado srities gyventojų tautinė sudėtis pagal 2010 m. Rusijos gyventojų surašymą jiems nurodžius tautybę:

Tautybė Skaičius Procentas
Rusai 772 534 86,4 %
Ukrainiečiai 32 771 3,7 %
Baltarusiai 32 497 3,6 %
Lietuviai 9769 1,1 %
Armėnai 9226 1,1 %
Vokiečiai 7349 0,8 %
Totoriai 4534 0,5 %
Kitos tautybės 25 172 2,8 %

Administracinis teritorinis suskirstymasKeisti

Kaliningrado srityje tęsiama administracinė reforma ir 2022 m. pradžioje vėl bus keičiami administracinių teritorinių derinių suskirstymai.

2021 m. Kaliningrado srityje yra 22 municipaliniai dariniai: 8 sritinio reikšmingumo miestai, 1 sritinio reikšmingumo miesto tipo gyvenvietė bei 13 municipalinių rajonų, dar skirstomų į savivaldžias miesto ar kaimo gyvenvietes.

 
Kaliningrado srities 2021 m. administracinio susiskirstymo žemėlapis. Administraciniai teritoriniai dariniai nurodyti gretimose trijose lentelėse
Nr. žemėlapyje Sritinio reikšmingumo miestai
ir miestų apygardos
Rusiškas pavadinimas
1 Karaliaučius Калининград
2 Baltijsko miesto apygarda Балтийский городской округ
3 Laduškino miesto apygarda Ладушкинский городской округ
4 Mamonovo miesto apygarda Мамоновский городской округ
5 Pionerskis Пионерский (город)
6 Svetlo miesto apygarda Светловский городской округ
7 Svetlogorsko miesto apygarda Светлогорский городской округ
8 Sovetskas Советск
Nr. žemėlapyje Srities reikšmės miesto tipo gyvenvietė Rusiškas pavadinimas
9 Jantarno miesto apygarda Янтарный городской округ
Nr. žemėlapyje Rajonas Rusiškas pavadinimas Savivaldybių
10 Bagrationovsko rajonas Багратионовский район 5
11 Gvardeisko rajonas Гвардейский район 5
12 Gurjevsko rajonas Гурьевский район 8
13 Gusevo rajonas Гусевский район 5
14 Zelenogradsko rajonas Зеленоградский район 5
15 Krasnoznamensko rajonas Краснознаменский район 4
16 Nemano rajonas Неманский район 3
17 Nesterovo rajonas Нестеровский район 4
18 Oziorsko rajonas Озёрский район 4
19 Polesko rajonas Полесский район 5
20 Pravdinsko rajonas Правдинский район 4
21 Slavsko rajonas Славский район 4
22 Černiachovsko rajonas Черняховский район 4

MiestaiKeisti

Dabartinis pavadinimas Rusiškas pavadinimas Vokiškas pavadinimas Lietuviškas pavadinimas Gyventojai
(2002 m.)
Gyventojai
(2010 m.)
Gyventojai
(2021 m.)
Bagrationovskas Багратионовск Preußisch Eylau Prūsų Ylava 7 200 6 399 6 401
Baltijskas Балтийск Pillau Piliava 33 300 32 670 33 946
Černiachovskas Черняховск Insterburg Įsrutis 44 300 40 464 39 126
Gurjevskas Гурьевск Neuhausen, Villenkolonie Sembų Romuva, Noihauzenas 10 900 12 433 19 670
Gusevas Гусев Gumbinnen Gumbinė 28 500 28 260 28 177
Gvardeiskas Гвардейск Tapiau Tepliava 14 600 13 888 13 353
Kaliningradas Калининград Königsberg in Preußen Karaliaučius 430 000 431 491 493 256
Krasnoznamenskas Краснознаменск Haselberg Prūsų Lazdynai 3 800 3 522 3 049
Laduškinas Ладушкин Ludwigsort Liudvigsortas 3 800 3 788 3 820
Mamonovas Мaмоново Heiligenbeil Šventapilė 7 400 7 757 8 104
Nemanas Неман Raganita Ragnit Ragainė 12 700 11 794 10 765
Nesterovas Нестеров Stallupenen, Ebenrode Stalupėnai 5 000 4 584 3 937
Oziorskas Озерск Darkehmen, Angerapp Darkiemis 5 800 4 740 3 816
Pionerskis Пионерский Neukuhren Naujieji Kuršiai 11 800 11 017 12 573
Poleskas Полесск Labiau Labguva 7 700 7 580 6 921
Pravdinskas Правдинск Fridland Bartų Romuva, Frydlandas 4 500 4 323 4 045
Slavskas Славск Heinrichswalde Gastos 5 200 4 614 3 964
Sovetskas Советск Tilse, Tilsit Tilžė 43 200 41 709 38 514
Svetlas Светлый Zimmerbude Cimerbudė 21 700 21 380 21 441
Svetlogorskas Светлогорск Rauschen Raušiai 11 000 10 775 16 099
Zelenogradskas Зеленоградск Kranz Prūsų Krantas 12 500 13 015 17 296

Miesto tipo gyvenvietėsKeisti

Dabartinis pavadinimas Rusiškas pavadinimas Vokiškas pavadinimas Lietuviškas pavadinimas Gyventojų (2002 m.) Gyventojų (2010 m.) Gyventojų (2021 m.)
Jantarnas Янтарный Palmnicken Palmininkai 5 500 5 520 5 627
Primorjė Приморье Groß Kuhren Didieji Kuršiai 800 952
Primorskas Приморск Fischhausen Žuvininkai 2 200 2 066 1921
Znamenskas Знаменск Wehlau Vėluva 4300
Železnodorožnas Железнодорожный Gerdauen Girdava 2 900 2 755

Panaudota:

  • Tradicinis lietuviškų Kaliningrado (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d.
  • Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937

Ekonomika ir transportasKeisti

Kaliningrado srityje išvystyta transporto (vagonų gamykla) ir kėlimo įrenginių (gamykla „Baltkran“) mašinų gamyba, laivų statyba ir remontas (Kaliningrade ir Sovetske). Taip pat automobilių surinkimas, televizorių gamyba, statybinių medžiagų gamyba (Kaliningrado gelžbetonio kontrukcijų gamykla). Išvystyta maisto pramonė.

Kaliningrado srityje yra didžiausios gintaro atsargos (daugiau nei 90 %). Gintaras kasamas Jantarno gyvenvietės apylinkėse, ten pat gintaro kombinate gintaras apdirbamas. Kaliningrado srityje taip pat išgaunama nafta.

Išvystyta žvejyba, dideli žvejybiniai uostai yra Kaliningrade ir Pionerske, mažesni – Rybačyje ir Svetle.

Kaliningrade, Pionerske ir Baltijske yra dideli prekybiniai uostai, Černiachovske ir Sovietske – upių uostai. Kaliningrado uostą ir Sankt Peterburgą jungia keltų linija.

Kaliningrade yra tarptautinis aerouostas.

Kaliningradas geležinkeliu susijęs ne tik su pagrindiniais Rusijos miestais Maskva (traukinys „Jantar“) ir Sankt Peterburgu, bet ir su Gdyne Lenkijoje ir Berlynu Vokietijoje.

Lietuvos ir Kaliningrado srities santykiaiKeisti

Lietuvos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities santykius apibrėžia 1991 m. pasirašytas Susitarimas dėl bendradarbiavimo ekonominėje ir socialinėje – kultūrinėje Kaliningrado srities raidoje.

Veikia Lietuvos ir Kaliningrado srities ilgalaikio bendradarbiavimo taryba.

Iki 2002 m. pagrindinis klausimas, susijęs su Kaliningrado sritimi, buvo tranzito problematika.

NuorodosKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. „Kaliningrad: From boomtown to battle-station“. ECFR (anglų). Nuoroda tikrinta 2017-08-27. 


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos  
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas

 

  Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.