Altajaus kraštas
![]() |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Altajaus kraštas Республика Алтай Алтай Республика | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Valstybė | ![]() | ||||||
Federalinė apygarda | Sibiro | ||||||
Ekonominis regionas | Vakarų Sibiras | ||||||
Administracinis centras | Barnaulas | ||||||
Oficialios kalbos | rusų | ||||||
gubernatorius | Viktoras Tomenko | ||||||
Gyventojų | 2 508 500 (20 vieta) | ||||||
Plotas | 167 850 km² (22 vieta) | ||||||
- vandens % | 1,6 % | ||||||
Tankumas | 15 žm./km² | ||||||
![]() |
Altajaus kraštasVikiteka |
Altajaus kraštas – federacinis kraštas pietų Rusijoje, prie sienos su Kazachija. Įkurtas 1937 m.
IstorijaKeisti
Kraštas įkurtas 1937 m. rugsėjo 28 d. Iki 1991 m. jam priklausė Kalnų Altajus.
GeografijaKeisti
Didžiąją teritorijos dalį užima pietinis Vakarų Sibiro lygumos pakraštys (daugiausia Kulundos lyguma). Pietuose ir rytuose paviršius kyla į Altajaus priekalnes (pvz., Salajiro kalvagūbrį) ir pačius kalnus. Klimatas vidutinių platumų, ryškiai žemyninis. Vidutinė sausio temperatūra -19 °C, liepos +19 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis svyruoja nuo 250 mm kalnų slėniuose, lygumoje iki 600–700 mm kalnų pašlaitėse. Altajaus krašte susiliejus Bijos ir Katūnės upėms prasideda Obė. Svarbesni jos intakai čia yra Alėjus, Čaryšas, Čumyšas. Vakaruose teka Kulundos upė, priklausanti nenuotakiam Kulundos stepės ežerų baseinui (Kulundos, Kučiuko, Kartusis ežerai). Didžiąją teritorijos dalį užima išdirbtos stepės. Yra miškastepės plotų su pušų ir beržų giraitėmis.
GyventojaiKeisti
Tautinė sudėtisKeisti
- rusai – 92 %
- vokiečiai – 3,05 %
- ukrainiečiai – 2 %
- kiti – 3 %
MiestaiKeisti
Didžiausi miestai:
- Barnaulas
- Bijskas
- Rubcovskas
- Belokuricha
- Novoaltaiskas
- Zarinskas
- Kamenis prie Obės
- Aleiskas
- Slavgorodas