Kostromos sritis (rus. Костромская область) – federacinė sritis Rusijoje, Centrinėje federalinėje apygardoje. Ribojasi su Vologdos sritimi šiaurėje, su Kirovo sritimi rytuose, su Žemutinio Naugardo sritimi pietuose, su Ivanovo sritimi pietvakariuose ir su Jaroslavlio sritimi vakaruose. Administracinis centras – Kostroma.

Kostromos sritis
Костромская область
Kostromos srities vėliava Kostromos srities herbas
(Išsamiau)
Laiko juosta: (UTC+3)
------ vasaros: ([[UTC{{{UTCv}}}]])
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda Centrinė federalinė apygarda
Ekonominis regionas Centro
Administracinis centras Kostroma
Oficialios kalbos rusų
Įkūrimo data 1944 m.
Gyventojų (2021) 580 976 (65)[1]
Plotas 60 211 km² (50)
  - vandens % 1,1 %
Tankumas (2021) 10 žm./km²
ISO 3166-2 RU-KOS
Vikiteka Kostromos sritisVikiteka

Geografija redaguoti

Sritis išsidėsčiusi centrinėje Rytų Europos lygumos dalyje. Centrinėje dalyje iškilusi Galičo aukštuma (aukštis iki 293 m), o šiaurės rytuose siekia Šiaurės skliautkalves. Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -12 °C, liepos mėnesio +18 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 600 mm. Pagrindinė srities upė Volga, su intakais: Vetluga, Unža, Kostroma.[2] Sudarytas Kostromos tvenkinys. Didžiausi ežerai – Galičo, Čiuchlomos.

Vyrauja smulkialapių ir spygliuočių medžių miškai. Miškingumas – ~60 %.

Ekonomika redaguoti

Yra durpių, sapropelio, degiųjų skalūnų, fosforitų telkinių.

Vystoma mašinų ir įrengimų (gaminamos žemės ūkio mašinos, audimo, medienos apdirbimo staklės, automobiliniai kranai, varikliai, pramonės įrenginiai, medicinos instrumentai), medienos apdirbimo, plaušienos ir popieriaus, statybinių medžiagų, tekstilės (linų), siuvimo ir trikotažo, avalynės, maisto pramonė, juvelyrinių dirbinių gamyba.

Verčiamasi gyvulininkyste (galvijai, kiaulės, avys, naminiai paukščiai), auginami rugiai, kviečiai, miežiai, avižos, ilgapluoščiai linai.[3]

Gyventojai redaguoti

 
Galičo miestas ir ežeras
 
Čiuchlomos miestas ir ežeras

2010 m. 93,2 % srities gyventojų buvo rusai, 0,85 % – ukrainiečiai, 0,3 % – totoriai, 0,25 % – armėnai, 0,23 % – čigonai, 0,22 % – baltarusiai.[4]

Miestai redaguoti

Didžiausi Kostromos srities miestai (2021 m., tūkst. gyventojų):[5]

Šaltiniai redaguoti


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos  
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas