Atverti pagrindinį meniu
Nencų autonominė apygarda
Ненецкий автономный округ
Ненёцие автономной ӈокрук
Nencų autonominės apygardos vėliava Nencų autonominės apygardos herbas
(Išsamiau)
Nenets in Russia.svg
Laiko juosta: (UTC+4)
------ vasaros: (UTC)
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda: Šiaurės Vakarų federalinė apygarda
Ekonominis regionas: Šiaurės
Administracinis centras: Narjan Maras
Oficialios kalbos: rusų, nencų
Gubernatorius: Igoris Fiodorovas
Gyventojų (2006): 42 000 (83)
Plotas: 176 700 km² (20)
Tankumas (2006): 0,24 žm./km²
Pašto kodas: 166000–166999
Tel. kodas: (+7) 8185x
Commons-logo.svg Vikiteka: Nencų autonominė apygardaVikiteka

Nencų autonominė apygarda (rus. Ненецкий автономный округ; nenc. Ненёцие автономной ӈокрук) yra šiaurės vakarų Rusijoje, Archangelsko srityje. Administracinis centras – Narjan Maras.

IstorijaKeisti

Teritorija apgyvendinta nuo akmens amžiaus. Ilgus šimtmečius čia vyko nencų ir rusų prekyba. Apygarda įkurta 1929 m. liepos 15 d., 1936 m. įkurtas dabartinis administracinis centras Narjan Maras.

GyventojaiKeisti

 
Nencai tundroje prie Dudinkos

Nencai priklauso samodų kalbų grupei. Anksčiau buvę klajokliais sovietų metais prievarta tapo sėslūs. Nencai sudaro tik apie 19 proc. jų vardu pavadintos apygardos gyventojų. Kraštas labai menkai apgyvendintas, apie pusę gyventojų gyvena Narjan Mare.

Gyventojų sudėtis pagal tautybę (pagal 2002 m. gyventojų surašymą):

GeografijaKeisti

Autonominė apygarda yra Rytų Europos lygumos šiaurės rytuose, palei Barenco jūrą. Vakaruose sritis siekia Timano kalnagūbrį, rytuose – Uralą. Pietuose yra Komijos respublika. Apygardai priklauso Kanino pusiasalis ir Kolgujevo bei Vaigačo salos. Svarbiausia upė – Pečiora. Už Karos jūros yra Naujoji Žemė, tačiau ji apygardai jau nepriklauso.

GyvenvietėsKeisti

Didžiausios gyvenvietės 2002 m.:

  1. Narjan Maras
  2. Iskatelejus
  3. Amderma

EkonomikaKeisti

Dėl poliarinio klimato ir amžinojo įšalo žemės ūkis menkai galimas. Šiaurės elnių auginimas, žvejyba ir brangiakailių žvėrelių medžioklė buvo pagrindinėmis ūkio šakomis. Atradus naftos išteklių čia pradėta naftos gavyba. Barenco jūroje apygardos šiaurėje yra Prirazlomnoe naftos telkinys, kurio ištekliai 73 mln. tonų.[1]

Administracinis suskirstymasKeisti

Po 2005 m. autonominėje apygardoje įgyvendintos Rusijos „municipalinės valdymo reformos“ autonominė apygarda skirstoma į administracinį centrą Narjan Marą ir vienintelį Zapoliarno rajoną (pažodžiui – Užpoliarės rajonas), kuris apima visą apygardos teritoriją, išskyrus administracinį centrą

Zapoliarnoo rajonui priklauso miesto tipo gyvenvietė Iskatelejus, kaimo tipo gyvenvietė Amderma ir 17 kaimiškųjų apylinkių, kurios apima 42 gyvenvietes.

NuorodosKeisti


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos  
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas