Tverės sritis (rus. Тверская область) – sritis Rusijoje, Centrinėje federalinėje apygardoje.[2] Ribojasi su Novgorodo sritimi šiaurėje, su Vologdos sritimi šiaurės rytuose, su Jaroslavlio sritimi rytuose, su Maskvos ir Smolensko sritimis pietuose, su Pskovo sritimi vakaruose. Administracinis centras – Tverė.

Tverės sritis
Тверская область
Tverės srities vėliava Tverės srities herbas
(Išsamiau)
Laiko juosta: (UTC+3)
------ vasaros: ([[UTC{{{UTCv}}}]])
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda Centrinė federalinė apygarda
Ekonominis regionas Centro
Administracinis centras Tverė
Oficialios kalbos rusų
Vadovas Dmitrijus Zeleninas
Gyventojų (2021) 1 245 619 (33)[1]
Plotas 84 201 km² (39)
  - vandens % 1,9 %
Tankumas (2021) 15 žm./km²
Vikiteka Tverės sritisVikiteka

Istorija

redaguoti

Sritis sudaryta 1935 m iš Vakarų, Maskvos ir Leningrado sričių rajonų. 1935–1990 m. vadinosi Kalinino sritimi.

Geografija

redaguoti

Sritis yra centrinėje Rytų Europos lygumos dalyje. Vakaruose iškilusi Valdajaus aukštuma, rytuose plyti Mologos-Šeksnos žemuma, centre driekiasi Tverės moreninis kalvagūbris. Aukščiausia srities vieta Valdajaus Makuškos kalva (346,9 m). Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -9 °C, liepos mėnesio +17 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 650 mm. Rytinė srities dalis priklauso Volgos baseinui: Volga, Mologa, Tverca, Medvedica, vakaruose yra Vakarinės Dvinos aukštupys, šiaurėje prasideda Msta. Tverės srityje yra 1769 ežerai, didžiausi: Seligeras, Volgas, Velikojė, Vselugas, Verestovo. Apie trečdalį srities ploto dengia spygliuočių ir siauralapių medžių miškai.[3]

Yra Zavidovo rezervatas (dalis), Centrinis miškų rezervatas.

Gyventojai

redaguoti

2010 m. 93,4 % srities gyventojų buvo rusai, 1,2 % – ukrainiečiai, 0,7 % – armėnai, 0,6 % – karelai, 0,5 % – totoriai.[4]

Didžiausi Tverės srities miestai (2008 m., tūkst. gyventojų):

Šaltiniai

redaguoti
  1. [1]
  2. Tverės sritis (Tverskaja oblast). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 273 psl.
  3. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 187
  4. Информационные материалы об окончательных итогах Всероссийской переписи населения 2010 года Archyvuota kopija 2020-05-01 iš Wayback Machine projekto.


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos  
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas