Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Amūro sritis (rus. Амурская область) – sritis pietryčių Rusijoje. Sritis ribojasi su Jakutija šiaurėje, Chabarovsko kraštu ir Žydų autonomine sritimi rytuose, Kinija, ir Čitos sritimi vakaruose. Administracinis centras – Blagoveščenskas, tradicinis prekybos ir auksų kasyklų centras. Prie miesto gauna prieigą du geležinkeliai, Transsibiro geležinkelis ir Baikalo-Amūro magistralė.

Amūro sritis
Амурская область
Amūro srities vėliava Amūro srities herbas
(Išsamiau)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda Tolimųjų Rytų federalinė apygarda
Ekonominis regionas Tolimųjų Rytų
Administracinis centras Blagoveščenskas
Oficialios kalbos rusų
Vadovas Vasilijus Orlovas
Gyventojų (2006) 881 100 (59)
Plotas 363 700 km² (14)
  - vandens % 0,9 %
Tankumas (2006) 2,42 žm./km²
Vikiteka Amūro sritisVikiteka

Geografija redaguoti

Srities plotas yra 363 700 km² ir yra 14 pagal dydį sritis Rusijoje. Šiauriniu pakraščiu driekiasi Stano kalnynas (aukštis iki 2312 m), pietuose – Zėjos-Burėjos lyguma ir Amūro-Zėjos plynaukštė. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo -24 °C iki -33 °C, liepos mėnesio +18-21 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis ~850 mm. Pietiniu pakraščiu teka Amūras, o per sritį jo intakai – Zėja, Burėja, Selemdža. Šiaurės vakarinį pakraštį siekia Lenos baseinas (Oliokma). Paviršių dengia mandžiūrinio tipo spygliuočių ir mišrieji miškai.

Gyventojai redaguoti

Tautinė sudėtis redaguoti

Miestai redaguoti

Didžiausi miestai 2002 m. (> 25 tūkst. gyventojų):

  1. Blagoveščenskas
  2. Belogorskas
  3. Svobodnas
  4. Tynda
  5. Zėja

Gubernatoriai redaguoti

  • 1991 — Albertas Krivčenka
  • 1993 — Aleksandras Suratas
  • 1993 — Vladimiras Polevanovas
  • 1994 — Vladimiras Djačenko
  • 1996 — Jurijus Liaško
  • 1997 — Anatolijus Belonogovas
  • 2001 — Leonid Korotkov
  • 2007 — Nikolajus Kolesovas
  • 2008 — Oleg Kozhemyako
  • 2015 — Aleksandras Kozlovas
  • 2018 — Vasilijus Orlovas


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos  
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas