Kirovo sritis
| Kirovo sritis Кировская область | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
.svg) | |||||||
| Laiko juosta: (UTC+3) ------ vasaros: ([[UTC{{{UTCv}}}]]) | |||||||
| Valstybė |  Rusija
| ||||||
| Federalinė apygarda | Pavolgio federalinė apygarda | ||||||
| Ekonominis regionas | Volgos-Viatkos | ||||||
| Administracinis centras | Kirovas | ||||||
| Oficialios kalbos | rusų | ||||||
| Įkūrimo data | 1934 m. | ||||||
| Gyventojų | 1 153 680 (32)[1] | ||||||
| Plotas | 120 374 km² (30) | ||||||
| Tankumas | 10 žm./km² | ||||||
| Aukščiausia vieta | 337 m | ||||||
 Vikiteka |
Kirovo sritisVikiteka | ||||||
Kirovo sritis (rus. Кировская область) – Rusijos federalinis subjektas (sritis). Administracinis centras – Kirovas.
IstorijaKeisti
Cariniais laikais šioje vietoje buvo Viatkos gubernija. 1934 m. iš Gorkio srities dalies sudarytas Kirovo kraštas. 1936 m. perorganizuotas į Kirovo sritį.
GeografijaKeisti
Kirovo sritis yra Rytų Europos lygumoje. vidurinėje dalyje kyla Viatkos skliautakalvė, šiaurės rytuose – Kamos aukštupio aukštuma (joje stūkso aukščiausia srities vieta – 337 m), šiaurėje – Šiaurės skliautakalvės.[2]
Klimatas žemyninis, vidutinių platumų. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra nuo –14 °C iki –16 °C, liepos 17–19 °C. Per metus iškrinta apie 500 mm kritulių. Didžiausios upės – Viatka (su Čepca, Kobra, Moloma, Kilmeze), Kamos aukštupys. Būdingi spygliuočių ir mišrieji miškai, kurie užima apie 65 % Kirovo teritorijos. Nurgušo rezervatas (įkurtas 1994 m.).[3]
EkonomikaKeisti
Kasami fosforitai, durpės. Mašinų gamyba, metalo apdirbimo, elektrotechnikos, chemijos (mineralinių trąšų, padangų, biochemijos gaminių), miško ruošos, medienos apdirbimo (faneros, slidžių, degtukų), popieriaus, kailių, odos (dirbtinės), avalynės (odinės), statybinių medžiagų, maisto pramonė. Omutninske yra juodosios metalurgijos įmonė. Auginami miežiai, avižos, linai, kviečiai, rugiai, daržovės. Veisiami galvijai, kiaulės, avys, naminiai paukščiai. Laivyba Viatkos upe.
GyventojaiKeisti
2010 m. 89,44 % srities gyventojų buvo rusai, 2,72 % – totoriai, 2,21 % – mariai, 1,02 % – udmurtai, 0,58 % – ukrainiečiai, 0,17 % – azerbaidžaniečiai.[4]
Didžiausi miestaiKeisti
Didžiausi Kirovo srities miestai (tūkst. gyv., 2020 m.):
- Kirovas – 468,2
- Kirovo Čepeckas – 66,6
- Viatskyje Polianai – 29,7
- Slobodskojus – 29,1
- Kotelničius – 20,1
- Omutninskas – 19,6
- Sovetskas – 14,6
- Jaranskas – 14,3
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ RUSSIA: Kirov Oblast, citypopulation.de
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 212
- ↑ Kirovo sritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- ↑ Официальный сайт Всероссийской переписи населения 2010 года. Информационные материалы об окончательных итогах Всероссийской переписи населения 2010 года Archyvuota kopija 2020-04-30 iš Wayback Machine projekto.
