Kirovo sritis (rus. Кировская область) – Rusijos federalinis subjektas (sritis). Administracinis centras – Kirovas.

Kirovo sritis
Кировская область
Kirovo srities vėliava Kirovo srities herbas
Laiko juosta: (UTC+3)
------ vasaros: ([[UTC{{{UTCv}}}]])
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda Pavolgio federalinė apygarda
Ekonominis regionas Volgos-Viatkos
Administracinis centras Kirovas
Oficialios kalbos rusų
Įkūrimo data 1934 m.
Gyventojų (2021) 1 153 680 (32)[1]
Plotas 120 374 km² (30)
Tankumas (2021) 10 žm./km²
Aukščiausia vieta 337 m
Vikiteka Kirovo sritisVikiteka
Nurgušo rezervato miškas
Kotelničiaus miestas

Istorija redaguoti

Cariniais laikais šioje vietoje buvo Viatkos gubernija. 1934 m. iš Gorkio srities dalies sudarytas Kirovo kraštas. 1936 m. perorganizuotas į Kirovo sritį.

Geografija redaguoti

Kirovo sritis yra Rytų Europos lygumoje. vidurinėje dalyje kyla Viatkos skliautakalvė, šiaurės rytuose – Kamos aukštupio aukštuma (joje stūkso aukščiausia srities vieta – 337 m), šiaurėje – Šiaurės skliautakalvės.[2]

Klimatas žemyninis, vidutinių platumų. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra nuo –14 °C iki –16 °C, liepos 17–19 °C. Per metus iškrinta apie 500 mm kritulių. Didžiausios upės – Viatka (su Čepca, Kobra, Moloma, Kilmeze), Kamos aukštupys. Būdingi spygliuočių ir mišrieji miškai, kurie užima apie 65 % Kirovo teritorijos. Nurgušo rezervatas (įkurtas 1994 m.).[3]

Ekonomika redaguoti

Kasami fosforitai, durpės. Mašinų gamyba, metalo apdirbimo, elektrotechnikos, chemijos (mineralinių trąšų, padangų, biochemijos gaminių), miško ruošos, medienos apdirbimo (faneros, slidžių, degtukų), popieriaus, kailių, odos (dirbtinės), avalynės (odinės), statybinių medžiagų, maisto pramonė. Omutninske yra juodosios metalurgijos įmonė. Auginami miežiai, avižos, linai, kviečiai, rugiai, daržovės. Veisiami galvijai, kiaulės, avys, naminiai paukščiai. Laivyba Viatkos upe.

Gyventojai redaguoti

2010 m. 89,44 % srities gyventojų buvo rusai, 2,72 % – totoriai, 2,21 % – mariai, 1,02 % – udmurtai, 0,58 % – ukrainiečiai, 0,17 % – azerbaidžaniečiai.[4]

Didžiausi miestai redaguoti

Didžiausi Kirovo srities miestai (tūkst. gyv., 2020 m.):

Šaltiniai redaguoti


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos  
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas