Ylava (Kaliningrado sritis)

miestas Rusijoje
(Nukreipta iš puslapio Bagrationovskas)

Ylava arba Bagrationovskas (rus. Багратионовск; sen. prūsų Ylawa, Ylowa; liet. Ylava, Prūsų Ylava, Yluva; vok. Preußisch Eylau) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srities pietvakarinėje dalyje, prie sienos su Lenkijos Respublika, 48 km nuo Kaliningrado. Bagrationovsko rajono centras.

Ylava
Багратионовск
      
Ylava
Ylava
54°23′00″ š. pl. 20°39′00″ r. ilg. / 54.38333°š. pl. 20.65000°r. ilg. / 54.38333; 20.65000 (Ylava (Kaliningrado sritis))
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Bagrationovsko rajonas
Įkūrimo data 1336 m.
Gyventojų (2021) 6 411
Pašto kodas 238420
Vikiteka Ylava

Istorija redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Ylavos istorija.
 
Ylavos pilis

Įkurtas 1325 m. kryžiuočių užkariautos prūsų pilies vietoje pastačius atraminę pilį tolesnei Teutonų ordino ekspansijai į baltų kraštus. 1348 m. Balgos komtūras suteikė miestelio teises, tačiau 1455 m. beveik visas miestelis sudegė. 1514 m. suteikta turgaus teisė, o 1585 m. hercogas Georgas Fridrichas suteikė miesto teises. 1520 m. ir 1525 m. miestą buvo užėmę lenkai.

1807 m. vasario 7-8 d. prie miesto įvyko Ylavos mūšis tarp Prancūzijos, vadovaujamų Napoleono Bonaparto ir sąjunginių Prūsijos karalystės bei Rusijos imperijos kariuomenių. Nugalėjęs mūšyje Napoleonas 10 dienų gyveno Landsbergo (dabar Centrinė) gatvėje. 1856 m. šiam mūšiui atminti pastatytas paminklas.

1819 m. Prūsų Ylava tapo apskrities centru. 1822 m. čia lankėsi lietuvių etnografas Eduardas Gizevijus. Dešimt kilometrų nuo miesto, ant Prūsos upės kranto piliakalnio stovėjo prūsų pilis. Tai – Prūsų sukilėlių vado Herkaus Manto gimtinė Besleda.

1866 m. nutiestas geležinkelis iš Karaliaučiaus į Bartuvą (dabar Bartoszyce). 1914 m. rugpjūčio mėn. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui miestą buvo užėmusi Rusijos imperijos kariuomenė.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje 1945 m. vasario 10 d. miestą užėmė Sovietinė armija, 1946 m. vietiniai gyventojai deportuoti i Vokietiją, vietoje jų atvežti persikėlėliai iš Baltarusijos, Ukrainos, Stalingrado ir Centrinės Rusijos. 1946 m. rugsėjo 7 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku miestas pavadintas 1807 m. Ylavos mūšio dalyvio Petro Bagrationo vardu.

Savivalda redaguoti

1348 m. Balgos komtūras suteikė miestelio teises, tačiau 1455 m. beveik visas miestelis sudegė. 1514 m. suteikta turgaus teisė, o 1585 m. hercogas Georgas Fridrichas suteikė Liubeko miesto teises. Nuo 1819 m. 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos administracinis Ylavos apskrities centras.[1]

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1939 m. ir 2021 m.
1939 m.sur. 1945 m. 2000 m. 2005 m. 2021 m.
7 485 200 7 400 6 900 6 411


Ekonomika redaguoti

Bagrationovske veikia šaldymo ir prekybos įrenginių gamykla, baldų fabrikas, malūnas, kitos žemės ūkio produkcijos perdirbimo ir maisto pramonės įmonės.

Šaltiniai redaguoti

  1. Algirdas Matulevičius, Martynas PurvinasYlavos istorija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 763 psl.
  • Georg Dehio, Handbuch der Deutschen Kunstdenkmäler, neu bearb. von Ernst Gall, Deutschordensland Preussen, unter Mitw. von Bernhard Schmid und Grete Tiemann, München; Berlin, Deutscher Kunstverlag, 1952
  • Handbuch der historischen Stätten, Ost – und Westpreussen, hrsg. von Erich Weise, Stuttgart, Kröner, 1981, ISBN 3-520-31701-X (unveränd. Nachdr. d. 1. Aufl. 1966)
  • Andrzej Rzempołuch, Przewodnik po zabytkach sztuki dawnych Prus Wschodnich, Olsztyn, Remix, 1992, ISBN 83-900155-1-X
  • Dehio-Handbuch der Kunstdenkmäler West – und Ostpreussen. Die ehemaligen Provinzen West – und Ostpreussen (Deutschordensland Preussen) mit Bütower und Lauenburger Land, bearb. von Michael Antoni, München; Berlin, Dt. Kunstverl., 1993, ISBN 3-422-03025-5
  • Juri Iwanow, Königsberg und Umgebung, Dülmen, Laumann-Verl., 1994, ISBN 3-87466-185-7
  • Anatolij Bachtin, Gerhard Doliesen, Vergessene Kultur. Kirchen in Nord-Ostpreussen. Eine Dokumentation, 2. Aufl., Husum, Husum, 1998, ISBN 3-88042-849-2
  • Jarosław Komorowski, Pruska Iława. Spotkania z Zabytkami, Nr 7/2007 ISSN 0137-222X
  • Vadim Kurpakov, Kaliningradskaja oblast. Putevoditel, Kaliningrad, Terra Baltika, 2007, ISBN 978-5-98777-012-2