Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Adygėjos respublika (rus. Республика Адыгея; Адыгэ Республик) – respublika Rusijos Federacijos sudėtyje.

Adygėjos Respublika
Республика Адыгея
Адыгэ Республик
Adygėjos vėliava Adygėjos herbas
(Išsamiau) (Išsamiau)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda Pietinė Federalinė Sritis
Ekonominis regionas Šiaurės Kaukazas
Administracinis centras Maikopas
Oficialios kalbos rusų kalba, adygų kalba
Prezidentas Hazretas Medžidovičius Sovmenas
Ministras pirmininkas Asfaras Pšikanovičius Kchaguras
Gyventojų (2002) 447 109 (74 vieta)
Plotas 7 600 km² (85 vieta)
  - vandens % labai nedidelis %
Tankumas (2002) 59 žm./km²
Vikiteka Adygėjos RespublikaVikiteka

Geografija redaguoti

Adygėja išsidėsčiusi Kaukazo kalnų prieškalnėse. Šiaurinėje dalyje plyti lygumos, o pietuose – kalnai. Miškai dengia beveik 40 % respublikos teritorijos. Respublikos plotas – 7600 km². Adygėja ribojasi tik su Krasnodaro kraštu. Aukščiausias Adygėjos taškas – Čugušo kalnas (3238 m). Laiko zona: Maskvos laiko zona (MSK/MSD). UTC pridėtinis laikas +03:00 (MSK)/+0400 (MSD).

Vandens telkiniai redaguoti

Kubanės upė (870 km) – viena iš didžiausių upių Kaukazo regione, joje vyksta laivyba. Kubanės upė formuoja šiaurinę sienos dalį tarp Adygėjos ir Krasnodaro krašto. Kitos Adygėjos upės:

  • Baltoji upė
  • Chokhrako upė
  • Dacho upė
  • Farso upė
  • Chodzo upė
  • Kišos upė
  • Laba upė (Formuojanti rytinę Adygėjos ir Krasnodaro krašto dalies sieną),
  • Psekupso upė,
  • Pšišo upė
  • Sachrajaus upė.

Respublikoje nėra didelių ežerų. Yra kelios vandens saugyklos:

  • Krasnodaro vandens saugykla
  • Oktiabrsko vandens saugykla
  • Šapsugsko vandens saugykla
  • Čičitos vandens saugykla

Kalnai redaguoti

Respublikos kalnų aukštis svyruoja nuo 2000 iki 3238 m. Didžiausi kalnai respublikoje yra šie:

  • Čugušo kalnas (3238 m)
  • Fišto kalnas
  • Ošteno kalnas
  • Pseašcho kalnas
  • Šepsi kalnas

Naudingosios iškasenos redaguoti

Respublika turtinga naftos ir gamtinių dujų. Taip pat randama aukso, sidabro, volframo, geležies ir kitų naudingųjų iškasenų.

Klimatas redaguoti

Vidutinė sausio temperatūra -2 °C . Vidutinė liepos temperatūra +22 °C. Vidutinis kasmetinis kritulių kiekis 700 mm.

Istorija redaguoti

 
Šiaurės Kaukazo istorija
Zygai, Alanai, Vainachai
Chazarų kaganatas
Alanija, Sariras
Kipčiakai > Mongolų imperija
Kabarda, Digorai, Avarų chanatas
Kaukazo imamatas, Kaukazo karas
Rusijos imperija
Š. Kaukazo kalnų respublika, Tereko TR, Kubanės LR
Rusijos TFSR:
Kalnų ATSR, Adygėja, Karačiajų Čerkesija, Kabarda-Balkarija, Šiaurės Osetija, Čečėnija-Ingušija, Dagestanas
Rusijos federacija
(Kaukazo emyratas)
Šiaurės Kaukazo regionai
Čerkesija, Osetija, Ičkerija, Dagestanas

Adygėja kaip autonominė sritis įsteigta kartu su Tarybų Sąjungos įkūrimu 1922 m. rugpjūčio 24 d. Tuo metu Krasnodaras buvo administracinis srities centras. 1928 m. rugpjūčio 13 d. autonominė Adygėjos respublika buvo atskirta nuo Krasnodaro krašto. Maikopas administraciniu centru tapo 1936 m., kai srities sienos buvo pakeistos. 1991 m. liepos 3 d. srities statutas buvo pakeltas iki respublikos Rusijos Federacijos jurisdikcijoje. Pirmasis Adygėjos respublikos prezidentas Aslanas Alijevičius Džarimovas, išrinktas 1992 m. sausį. 2002 m. respublikos prezidentu tapo Hazretas Sovmenas. Kadangi jis ir didžiuma politinio elito Adygėjoje yra adygai, slavų kilmės politikai susibūrė į organizaciją, save vadinančia Slavų Unija. Ji teigia, kad Adygėjoje etniniai rusai yra diskriminuojami. Organizacija palaikė Adygėjos respublikos susiliejimą su Krasnodaro kraštu, bet Kremlius šio sumanymo neparėmė.

Politika redaguoti

Adygėjos vyriausybės vadovas – prezidentas, renkamas penkerių metų kadencijai. Norint kandidatuoti į prezidento postą, būtina žinoti Adyghabzeję (adygų kalba). Dabartinis prezidentas Hazretas Medžidovičius Sovmenas išrinktas į prezidento postą 2002 m., kur pakeitė Aslaną Džarimovą. Vyriausybė – Adygėjos valstybinė taryba (Chazė), kuri susideda iš Atstovų tarybos ir Respublikos tarybos, renkama tiesiogiai. Abi tarybos renkamos kas penkerius metus ir turi po 27 atstovus. Adygėjos ministras pirmininkas skiriamas prezidento Nacionalinio Susirinkimo metu. Dabartinis Adygėjos ministras pirmininkas – Asfaras Pšikanovičius Kchaguras. Respublika siunčia tris atstovus į Rusijos Federacijos parlamentą: vieną į Dūmą ir du į Federacijos tarybą. Respublikos konstitucija buvo priimta 1995 m. gegužės 14 d.

Gyventojai redaguoti

2022 m. duomenimis respublikoje gyveno 468 340 žmonės. Dauguma gyventojų – rusai, o adygai (čerkesai) sudarė 25 %.

Miestai redaguoti

Didžiausi miestai 2002 m. (> 10 tūkst. gyventojų):

  1. Maikopas
  2. Jablonovskis
  3. Enemas
  4. Giaginskaja
  5. Adygeiskas
  6. Chanskaja
  7. Tulskis

Ekonomika redaguoti

 
Adygėja

Nors Adygėjos respublika yra viena iš neturtingiausių respublikų Rusijoje, šalyje gausu miškų, o dirvožemis labai derlingas. Šalis eksportuoja grūdus, saulėgrąžas, arbatą, tabaką ir kitus produktus. Išvystyta avininkystė ir kiaulininkystė. Iš pramonės šakų labiausia vystomos maisto, medienos, medžio apdirbimo, popieriaus, sunkiosios technikos ir metalo pramonės šakos.

Transportas redaguoti

Maikope yra mažas oro uostas (ICAO oro uostų kodas URKM), respublikos teritorija eina kelios geležinkelio linijos.

Kultūra redaguoti

Adyghabze (adygų kalba) priklauso šiaurės vakarų Kaukazo kalbų grupei. Kartu su rusų, adygų kalba yra valstybinė Adygėjoje. Respublikoje yra 8 valstybiniai ir 23 viešieji muziejai. Didžiausias – Nacionalinis Adygėjos Respublikos muziejus, esantis Maikope. Adygėjos valstybinis universitetas ir Maikopo valstybinis technologinis institutas yra Maikopo mieste. Tai – dvi didžiausios švietimo įstaigos Respublikoje.


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos  
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas