Pietų federalinė apygarda

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Pietų federalinė apygarda (rus. Ю́жный федера́льный о́круг) – viena iš Rusijos Federacijos federalinių apygardų esanti Rusijos Federacijos pietvakariuose, įkurta 2000 m. gegužės 13 d. Rusijos prezidento įsakymu. Iš pradžių vadinta Šiaurės Kaukazo federaline apygarda, tačiau tų pačių metų birželio 21 d. pervadinta į Pietų federalinę apygardą.

Pietų federalinė apygarda
Южный федеральный округ

Pietų federalinės apygardos padėtis Rusijos žemėlapyje. Oranžine spalva pavaizduotas Rusijos okupuotas ir aneksuotas Krymas
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Administracinis centras Rostovas prie Dono
Autonominių respublikų 9
Sričių 3
Kraštų 2
atstovas Vladimiras Ustinovas
Gyventojų (2000) 16 482 488

Ji yra Rusijos pietvakariuose, tarp Ukrainos ir Kazachstano. Jos šiaurinėje dalyje yra Ponto-Kaspijos stepės, o pietinė dalis apima Šiaurės Kaukazą. Pagal 2002 m. gyventojų surašymą 589 200 km² ploto apygardoje (3,45 % Rusijos ploto) gyvena 22 907 141 gyventojai (38,9/km²). Didžiausi miestai apygardoje yra Rostovas prie Dono ir Volgogradas, kuriuose yra šiek tiek daugiau nei milijonas gyventojų.

Dabartinis prezidento atstovas apygardoje yra Vladimiras Ustinovas, buvęs Rusijos teisingumo ministras.

Istoriškas šis regionas Skitijos dalimi. Vėliau čia gyveno chazarai, o Astrachanės miestas greičiausiai pavadintas chazarų karvedžio Ras Tarchano vardu.

Didžiausios upės yra Donas, Volgos žemupys ir Kubanė.

Administracinis suskirstymas redaguoti

Į Pietų federalinės apygardos sudėtį įeina 8 respublikos, 3 sritys ir 2 kraštai.

Respublikos redaguoti

Kraštai redaguoti

Sritys redaguoti

Gyventojai redaguoti

Tautinė sudėtis redaguoti

  1. rusai – 14 795 433 gyv. (64,59 %)
  2. čečėnai – 1 285 215 gyv. (5,61 %)
  3. avarai – 785 314 gyv. (3,43 %)
  4. armėnai – 615 123 gyv. (2,69 %)
  5. kabardinai – 511 736 gyv. (2,23 %)
  6. ingušai – 508 091 gyv. (2,21 %)
  7. darginai – 488 822 gyv. (2,13 %)
  8. osetinai – 476 458 gyv. (2,08 %)
  9. kumykai – 399 085 gyv. (1,74 %)
  10. ukrainiečiai – 396 642 gyv. (1,73 %)
  11. lezginai – 359 547 gyv. (1,57 %)
  12. kazachai (0,88 %)
  13. karačiajai (0,82 %)
  14. azerbaidžaniečiai (0,81 %)
  15. totoriai (0,76 %)
  16. kalmukai (0,73 %)
  17. lakai (0,65 %)
  18. adygai (0,55 %)
  19. tabasaranai (0,53 %)
  20. balkarai (0,47 %)
  21. baltarusiai (0,37 %)


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos  
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas