Oziorsko rajonas
Oziorsko municipalinis rajonas (rus. Озерский муниципальный район), 1946–2004 m. Oziorsko rajonas (rus. Озерский район) – Kaliningrado srities (Rusijos Federacija) administracinis vienetas srities pietrytinėje dalyje. Rajono centras – Oziorskas (liet. Darkiemis).
| Oziorsko rajonas rus. Озерский район | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
.svg) | |||||||
| Valstybė |  Rusija
| ||||||
| Sritis |  Kaliningrado sritis
| ||||||
| Administracinis centras | Oziorskas | ||||||
| Gyvenviečių | 4 | ||||||
| Įkūrimo data | 1946 m. balandžio 7 d. | ||||||
| Gyventojų | 16 106 | ||||||
| Plotas | 871 km² | ||||||
| Tankumas | 18 žm./km² | ||||||
| Tel. kodas | (+7) 40142 | ||||||
| Tinklalapis | www.ozyorsk.ru | ||||||
 Vikiteka |
Oziorsko rajonasVikiteka | ||||||
.png)
.png)
Geografija
redaguotiRibojasi vakaruose su su Pravdinsko rajonu, šiaurėje – su Černiachovsko ir Gusevo rajonu, rytuose su Nesterovo rajonu, pietuose su Lenkija.
Rajono plotas 871 km², iš jų 67 700 ha žemės ūkio paskirties žemė, 10 600 ha miškas. Rajono teritorijoje yra nemažai naudingų iškasenų – akmens druska, sapropelis, molis, durpės, nafta, smėlis, žvyras.
Istorija
redaguoti1946 m. balandžio 7 d. įkurtas Darkiemio rajonas, kuris apėmė buvusią Rytų Prūsijos provincijos Darkiemio apskritį, bet 1946 m. rugsėjo 7 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku „Dėl Kaliningrado srities administracinio teritorinio sutvarkymo“ pakeitus rajono centro pavadinimą, pavadintas Oziorsko rajonu. Vykdant municipalinę reformą, nuo 2008 m. oficialus pavadinimas – Oziorsko municipalinis rajonas.
Gyventojai
redaguotiIki 1710 m. maro epidemijos dauguma gyventojų buvo lietuviai, dalis lenkų. Mirusių ir pabėgusių nuo maro bei po jo sekusio bado vieton atsikėlė nemažai vokiečių. 1905 m. lietuviškai kalbančių gyventojų jau nebeužfiksuota.
Didelė dalis vietinių gyventojų artėjant Antrojo pasaulinio karo frontams pasitraukė į Vakarus. Bet jau 1946 m. rugsėjo mėn. iš Rusijos atvyko pirmieji persikėlėliai. 1947 m. spalio 11 d. TSRS Ministrų Taryba priėmė slaptą nutarimą Nr. 3547–1169 – C „Dėl vokiečių perkėlimo iš Kaliningrado srities į Vokietijos tarybinę okupacinę zoną“. Jau pavasarį likusieji vietiniai gyventojai buvo jėga susodinti į geležinkelio vagonus ir išvežti.
2002 m. gyventojų surašymo duomenimis rajone buvo 17239 gyventojai.
Paminklai
redaguotiIš rajono istorijos ir kultūros paminklų paminėtina 1842 m. pastatyta liuteronų bažnyčia, Pirmajame pasauliniame kare žuvusiųjų kapinės.
Ekonomika
redaguotiSvarbiausia ekonomikos šaka – žemės ūkio produkcijos perdirbimas. Iš naujų įmonių paminėtina automobilių žvakių gamykla, kurios produkcija eksportuojama į daugelį užsienio šalių. Prie Angrapės veikia Oziorsko HE, pastatyta 1880 m., rekonstruota 2000 m.
Savivalda
redaguotiRajono teritorijoje iki 2008 m. buvo šios apylinkės, kurios rinko savo tarybas:
| Dabartinis pavadinimas | Rusiškai | Vokiškai | Lietuviškai | Koordinatės |
| Bagrationovas | Багратионово | Wikischken | Vykiškiai | 54°22′00″ š. pl. 22°07′00″ r. ilg. / 54.36667°š. pl. 22.11667°r. ilg. |
| Gavrilovas | Гаврилово | Gawaiten, nuo 1938 m. Herzogsrode | Gavaičiai | 54°24′00″ š. pl. 22°14′00″ r. ilg. / 54.40000°š. pl. 22.23333°r. ilg. |
| Lvovskojė | Львовское | Gut Gudwallen | Gudvaliai | 54°24′00″ š. pl. 21°58′00″ r. ilg. / 54.40000°š. pl. 21.96667°r. ilg. |
| Nekrasovas | Некрасово | Gut Groß Karpowen | Karpava | 54°23′00″ š. pl. 21°42′00″ r. ilg. / 54.38333°š. pl. 21.70000°r. ilg. |
| Novostrojevas | Новостроево | Trempen | Trempai | 54°26′00″ š. pl. 21°50′00″ r. ilg. / 54.43333°š. pl. 21.83333°r. ilg. |
| Sadovojė | Gut Ballethen | Balėtai | 54°29′00″ š. pl. 21°55′00″ r. ilg. / 54.48333°š. pl. 21.91667°r. ilg. |
Vykdant municipalinę reformą 2008 m. birželio 30 d. Kaliningrado srities įstatymu Nr. 256 rajone sudaryti:
Vietovardžiai
redaguotiNe visos gyvenvietės turėjo originalius pavadinimus lietuvių ar prūsų kalba. Oficialiuose Prūsijos gyvenviečių sąrašuose dažniausiai kito tik vietovių statusas: Gut – viensėdis arba dvaras, Adlig – kilmingas dvaras, Königlich – karališkasis dvaras. 1929 m. daugelis šių bajoriškų priedėlių buvo panaikinta, o 1938–1939 m. pakeisti vokiečiams sunkiai besuprantami ir dar sunkiau tariami, nors vokiškai ir transformuoti senieji pavadinimai.
1945 m. rusų okupacinė karinė valdžia buvo sugrąžinusi iki 1938 m. buvusius vietovardžių pavadinimus, nes vokiečių pakeisti pavadinimai nesiderino su rusų kariniuose žemėlapiuose pažymėtais seniaisiais prūsiškais ir lietuviškais vietovių pavadinimais. Tačiau 1947 m. TSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsaku pakeitus rajono didesnių gyvenviečių pavadinimus, buvo pakeisti ir mažųjų gyvenviečių, dažniausiai buvusių dvarų, pavadinimai.[1][2] [3]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Archyvuota kopija 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
- ↑ Zipplies, Helmut: Ortsnamenänderungen in Ostpreußen. Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937 Selbstverlag des Vereins, Hamburg, 1983.