Krasnodaro kraštas

Krasnodaro kraštas (rus. Краснодарский край) – fedracinis kraštas Rusijoje, Pietų federacinėje apygardoje. Ribojasi su Rostovo sritimi šiaurės rytuose, su Stavropolio kraštu – rytuose, su Karačajų Čerkesija ir Abchazija – pietuose bei apima Adygėją. Iš vakarų skalauja Juodoji ir Azovo jūros. Administracinis centras – Krasnodaras.

Krasnodaro kraštas
Краснодарский край
Krasnodaro krašto vėliava Krasnodaro krašto herbas
(Išsamiau)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda Pietų federacinė apygarda
Ekonominis regionas Šiaurės Kaukazo
Administracinis centras Krasnodaras
Oficialios kalbos rusų
Vadovas Aleksandras Tkačevas
Gyventojų (2008) 5 121 000 (3)
Plotas 75 500 km² (41)
  - vandens % 1,4 %
Tankumas (2008) 68 žm./km²
Vikiteka Krasnodaro kraštasVikiteka

Geografija redaguoti

Krašto pietus užima Didžiojo Kaukazo kalnagūbris, šiaurėje paviršius pereina į Azovo-Kubanės žemumą. Aukščiausia srities vieta 3346 m. Klimatas šiaurėje ir rytuose vidutinių platumų, Juodosios jūros pakrantėje – subtropinis. Vidutinė sausio temperatūra kalnuose -8 °C, lygumoje -4 °C, pakrantėje +5 °C, liepą kalnuose 13 °C, kitur 22-24 °C. Metinis kritulių kiekis nuo 400 mm šiaurėje iki 3200 pakrantėje. Pagrindinės upės tai Kubanė su intaku Laba, bei Jeja. Šiaurėje būdinga labiau stepinė augalija, centrinėje dalyje – plačialapių miškai (bukai, ąžuolai), kalnuose – spygliuočių miškai (eglės, balteglės), alpinės ir subalpinės pievos, o pakrantėje – subtropinė augalija.[1]

Juodosios jūros pakrantė – svarbi turistinė Rusijos sritis (Sočis, Tuapsė, Anapa).

Gyventojai redaguoti

Tautinė sudėtis (2002 m.): rusai 80,6 %, armėnai 5,4 %, ukrainiečiai 2,6 %, graikai 0,5 %, baltarusiai, totoriai, gruzinai, vokiečiai, adygai, turkai, azerbaidžaniečiai, čigonai.

Didžiausi miestai redaguoti

Didžiausi Krasnodaro krašto miestai (tūkst. gyv., 2008 m.):

Šaltiniai redaguoti

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos  
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas