Marių Respublika

(Nukreipta iš puslapio Marijos Respublika)

Marija (rus. Марий Эл, marių k. Марий Эл, a. marių. k. Мары Эл) – respublika Rusijos Federacijos vakaruose. Įeina į Pavolgio federacinę apygardą, priklauso Volgos-Viatkos ekonominiam rajonui.

Marių Respublika
Республика Марий Эл
Марий Эл Республик
Marių Respublikos vėliava Marių Respublikos herbas
(Išsamiau)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda Pavolgio federacinė apygarda
Ekonominis regionas Volgos-Viatkos
Administracinis centras Joškar Ola
Oficialios kalbos rusų, marių (rytų ir vakarų)
Vadovas Aleksandras Jestifejevas
Gyventojų (2017.01.01) 684 800 (66)[1]
Plotas 23 375 km² (73)
  - vandens % 2,8 %
Tankumas (2017.01.01) 29 žm./km²
ISO 3166-2 RU-ME
Teritorijos kodas 88
Tinklalapis [1]
Vikiteka Marių RespublikaVikiteka

Sostinė – Joškar Ola.

Šiaurėje ir rytuose ribojasi su Kirovo sritimi, pietryčiuose – su Tatarstanu, pietvakariuose – Čiuvašija, vakaruose – Žemutinio Naugardo sritimi.

Geografija redaguoti

 
Karstinis ežeras Jūros Akis

Sritis yra Rytų Europos lygumoje, Volgos vidurupio baseine. Vakaruose plyti pelkėta Marijos žemuma, rytuose iškyla Viatkos skliautkalvės (aukštis iki 278 m). Kitapus Volgos esančią respublikos dalį užima Pavolgio aukštumos šiaurinis pakraštys.

Hidrologija redaguoti

Didžioji teritorijos dalis yra kairiakrantėje Volgos pusėje. Marijos upių tinklą sudaro 19 baseinų ir apima 179 upes, kurių ilgis daugiau nei 10 km. Daugelis upių teka tarp miškų ir apie 50 proc. yra maitinamos tirpstančio sniego.

Vakarinę kairiakrantės Volgos dalį užima pelkėta Marijos žemuma. Vakaruose į Volgą įteka stambus intakas Vetluga. Ryčiau žemuma teka kairieji Volgos intakai, ištekantys iš pietinių Viatkos skliautagūbrio šlaitų: Mažoji Kokšaga su intakais Mažuoju Kundyšu ir Didžiąja Ošla, Didžioji Kokšaga su intaku Didžiuoju Kundyšu, Rutka. Jų slėniuose yra daug miško ežerų.

Rytinė teritorijos dalis yra Viatkos skliautagūbrio ribose (aukštis iki 275 m), čia yra karstinių reljefo formų, paviršius išraižytas upių slėniais ir griovomis. Čia teka Viatkos baseino upės Uržumka, Nemda.

Šalyje yra daugiau nei 700 ežerų, daugelis jų yra pelkėtose vietose ir mažesnio nei 1 kv. km ploto bei 1-3 m gylio. Jalčikas (150 ha ploto) yra didžiausias pagal plotą, o Tabašinkojės ežeras – giliausias. Pelkės užima didelius plotus – nuo 10-70 kv. km iki 100 kv. km ir gruodžio mėnesį paprastai užšąla. Nors jos yra negilios, vidutinis gylis siekia 0,5-1,5 m, rudenį ir pavasarį dėl potvynių jos yra nepraeinamos.

Klimatas redaguoti

Klimatas žemyninis su vidutiniškai šaltomis ir snieguotomis žiemomis ir šiltomis bei dažnai lietingomis vasaromis. Vidutinės sausio temperatūros -18-20 °C, vasarą vidutiniškai sušyla iki +18-20 °C. Lapkritis yra labiausiai vėjuotas mėnuo. Metinis kritulių kiekis yra nuo 450 iki 500 mm.

Gamta redaguoti

Mišrieji miškai dengia daugiau nei pusę respublikos teritorijos, tačiau miškingumas skirtinguose rajonuose skiriasi, daugiausia miškų vakaruose ir centrinėje dalyje. Vyrauja pušys, eglės, beržai, kėniai. Upių slėniuose auga ąžuolų-liepų miškeliai.

Respublikoje praktiškai nėra pramoninės svarbos gamtinių išteklių. Tarp gamtinių išteklių galima paminėti durpes, mineralinį vandenį, klintis.

Istorija redaguoti

Marių gentys žinomos nuo V a. Jos buvo Volgos Bulgarijos ir Aukso Ordos duoklininkais. XV a. penktajame dešimtmetyje marių žemės įtrauktos į Kazanės chanato teritoriją, po chanato žlugimo 1552 m. įjungtos į Rusijos valstybę. Nuo XVI a. ugrofinų marių žemes ėmė kolonizuoti rusai. Rusų spaudžiami mariai aktyviai dalyvavo 1775 m. Pugačiovo sukilime.[2] Marių gyvenamos žemės nesudarė vieno politinio ar administracinio vieneto, jos įėjo į Kazanės, Viatkos, Žemutinio Naugardo, Ufos ir Jekaterinburgo guvernijas.[3] 1920 m. buvo sukurta Marių autonominė sritis, o 1936 m. – Marių ATSR.[4]

Politinė sistema redaguoti

Marijos respublikos vyriausybei vadovauja Vadovas (anksčiau – prezidentas). Nuo 2017 m. Marijos vadovu yra Alksandras Jevstifejevas, paskirtas 2017 m. balandžio mėn.[5]

Pastaraisiais metais Marijos vyriausybė vykdo rusifikacijos politiką, buvęs respublikos vadovas Leonidas Markelovas nurodė uždaryti daugelį laikraščių marių kalba. Marių aktyvistai gyvenama smurto baimėje. Marių aktyvistas ir vyriausiasis redaktorius Vladimiras Kozlovas, kritikavęs Markelovo vyriausybę, buvo stipriai sumuštas. Kiti marių lyderiai yra teisiškai persekiojami, kenčia nuo smurto ir yra bauginami.[6]

Gyventojai redaguoti

Marija pasižymi itin dideliu savižudybių skaičiumi.[7]

Pagal 2010 m. gyventojų surašymą Marijos gyventojų tautinė sudėtis buvo:[2]

  • rusai – 45,1 %
  • mariai – 41,8 %
  • totoriai – 5,5 %
  • Kiti (daugiausia čuvašai, udmurtai, mordviai, ukrainiečiai)

Miestai ir gyvenvietės redaguoti

Respublikoje yra trys respublikinio ir vienas rajoninio pavaldumo miestas.[1]

Didžiausi respublikos miestai ir kitos gyvenvietės (2008 m., tūkst. gyv.):

Nuorodos redaguoti

  1. 1,0 1,1 http://mari-el.gov.ru/republic/Pages/about.aspx Archyvuota kopija 2017-11-18 iš Wayback Machine projekto.
  2. 2,0 2,1 Russia Travel Guide Mari El Republic
  3. mari-el.gov.ru Archyvuota kopija 2017-11-18 iš Wayback Machine projekto. Этноисторическая справка
  4. britannica.com Mari El
  5. „Alexander Yevstifeyev appointed Acting Head of Mari El“. Kremlin.ru. 2017-04-06.
  6. United Nations High Commissioner for Refugees. „World Directory of Minorities and Indigenous Peoples - Russian Federation: Mari“. Unhcr.org. Nuoroda tikrinta 2014-07-28.
  7. [http://www.geocurrents.info/cultural-geography/and-the-suicide-capital-of-the-world-is-the-republic-of-mari-el geocurrents.info


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos  
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas