Rusijos respublikos

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Rusijos respublikos – respublikos, įeinančios į Rusijos Federaciją. Nuo kitų Rusijos Federacijos subjektų skiriasi tuo, kad yra nacionaliniai valstybiniai dariniai, tuo tarpu kiti – tik teritoriniai valstybiniai.

Pagal Rusijos Federacijos Konstitucijos 5 straipsnį respublikos pripažįstamos valstybėmis, tačiau neturi valstybinio suvereniteto. Skirtingai, negu kiti federacijos subjektai, priima savo konstitucijas, gali įsivesti savo valstybines kalbas. Tauta, pagal kurią pavadinta respublika, vadinamas tituline tauta. Ne visada titulinės tautos atstovai sudaro daugumą respublikos gyventojų. Daugelio respublikų vadovai vadinami prezidentais.

1. Adygėja (Maikopas)
2. Altajaus respublika (Gorno Altaiskas)
3. Baškirija (Ufa)
4. Buriatija (Ulan Udė)
5. Dagestanas (Machačkala)
6. Ingušija (Magasas)
7. Kabarda-Balkarija (Nalčikas)

8. Kalmukija (Elista)
9. Karačiajų Čerkesija (Čerkeskas)
10. Karelijos respublika (Petrozavodskas)
11. Komijos Respublika (Syktyvkaras)
12. Marijos Respublika (Joškar Ola)
13. Mordovija (Saranskas)
14. Jakutija (Jakutskas)

15. Šiaurės Osetija (Vladikaukazas)
16. Tatarstanas (Kazanė)
17. Tuva (Kyzylas)
18. Udmurtija (Iževskas)
19. Chakasija (Abakanas)
20. Čečėnija (Groznas)
21. Čiuvašija (Čeboksarai)

Respublika Žemynas Titulinė tautybė1 Titulinės tautybės dalis (2002) Kalbų grupė, kuriai priklauso titulinė grupė Pagrindinė titulinės tautybės religija Etninių rusų dalis (2002) Gyventojų skaičius (2002)4
Adygėja (rus. Адыгея, ady. Адыгэ) Europa adygai 24,2 % Kaukazo kalbos sunizmas, stačiatikybė 64,5 % 447 000
Altajaus Respublika (rus. Алтай) Azija altajiečiai 33,5 % Tiurkų kalbos stačiatikybė, burchanizmas, lamaizmas, šamanizmas 57,4 % 203 000
Baškirija (rus. Башкортостан, bašk. Башҡортостан) Europa baškirai 29,8 % tiurkų kalbos sunizmas, stačiatikybė 36,3 % 4 104 000
Buriatija (rus. Бурятия, bur. Буряад) Azija buriatai 28,1 % mongolų kalbos stačiatikybė, lamaizmas 67,8 % 981 000
Čečėnija (rus. Чеченская Республика, čeč. Нохчийчоь) Europa čečėnai2 93,5 % Kaukazo kalbos sunizmas 3,7 % 1 104 000
Čiuvašija (rus. Чувашская Республика, čiuv. Чăваш Республики) Europa čiuvašai 67,7 % tiurkų kalbos stačiatikybė 26,5 % 1 314 000
Dagestanas (rus. Дагестан) Europa 10 vietinių tautų3 86,6 % Kaukazo kalbos, tiurkų kalbos5 sunizmas 4,7 % 2 577 000
Ingušija (rus. Ингушетия, ing. ГӀалгӀай Мохк) Europa ingušai2 77,3 % Kaukazo kalbos sunizmas 1,2 % 467 000
Kabarda-Balkarija (rus. Кабардино-Балкарская Республика, kabard. Къэбэрдей-Балъкъэр, karač. Къабарты-Малкъар) Europa kabardinai, balkarai 67 % (kabardinų – 55,3 %, balkarų – 11,6 %) Kaukazo kalbos, tiurkų kalbos sunizmas, stačiatikybė6 25,1 % 901 000
Kalmukija (rus. Калмыкия, kalm. Хальмг Таңһч) Europa kalmukai 53,3 % mongolų kalbos stačiatikybė, lamaizmas 33,6 % 292 000
Karačiajų Čerkesija (rus. Карачаево-Черкесская Республика) Europa karačiajai, čerkesai 50 % (karačiajų 38,5 %, čerkesų 11,3 %) tiurkų kalbos, Kaukazo kalbos sunizmas 33,6 % 439 000
Karelijos Respublika (rus. Карелия, karel. Karjala) Europa karelai 9,2 % ugrofinų kalbos stačiatikybė 76,6 % 716 000
Chakasija (rus. Хакасия) Azija chakasai 12,0 % tiurkų kalbos stačiatikybė 80,3 % 546 000
Komijos Respublika (rus. Коми) Europa komiai 25,2 % ugrofinai stačiatikybė 59,6 % 1 019 000
Marijos Respublika (rus. Марий Эл) Europa mariai 42,9 % ugrofinų kalbos stačiatikybė 47,5 % 728 000
Mordovija (rus. Мордовия) Europa mordviai 31,9 % ugrofinų kalbos stačiatikybė 60,8 % 889 000
Šiaurės Osetija (rus. Северная Осетия-Алания, oset. Цӕгат Ирыстоны Аланийы) Europa osetinai 62,7 % iranėnų kalbos stačiatikybė 23,2 % 710 000
Jakutija (rus. Саха (Якутия)) Azija jakutai 45,5 % tiurkų kalbos stačiatikybė, šamanizmas 41,2 % 949 000
Tatarstanas (rus. Татарстан, tot. Татарстан) Europa totoriai 52,9 % tiurkų kalbos sunizmas, stačiatikybė 39,5 % 3 779 000
Tuva (rus. Тыва) Azija tuviečiai 77,0 % tiurkų kalbos stačiatikybė, lamaizmas, šamanizmas 20,1 % 306 000
Udmurtija (rus. Удмуртская Республика, udm. Удмурт Элькун) Europa udmurtai 29,3 % ugrofinai stačiatikybė 60,1 % 1 570 000
Pastabos:
  1. Kabarda-Balkarija, Karačiajų Čerkesija ir Dagestanas turi daugiau kaip po 1 titulinę tautą.
  2. Ankstesnė Čečėnijos-Ingušijos ATSR turėjo dvi titulines tautas.
  3. Dešimt vietinių Dagestano tautų yra agulai, avarai, darginai, kumykai, lakai, lezginai, nogajai, rutulai, tabasaranai, cachūrai.
  4. Gyventojų skaičius suapvalintas iki tūkstančių.
  5. Balkarai, karačiajai, kumykai ir nogajai yra tiurkai, agulai, avarai, čerkesai, darginai, lakai, lezginai, rutulai, tabasaranai ir cachūrai yra Kaukazo kalbų šeimos atstovai.
  6. Kabardinai ir dauguma balkarų yra musulmonai, dalis balkarų – stačiatikiai.


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos Flag of Russia
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas