Buriatija (rus. Бурятия), Buriatijos Respublika (Республика Бурятия) – Rusijos federalinis subjektas, esantis pietrytiniame Sibire. Pietuose ribojasi su Mongolija, rytuose – su Užbaikalės kraštu, šiaurėje ir vakaruose – su Irkutsko sritimi, pietvakariuose – su Tuva. Sostinė – Ulan Udė.

Buriatijos Respublika
Республика Бурятия
Буряад Улас
Buriatijos vėliava Buriatijos herbas
(Išsamiau)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda Sibiro federalinė apygarda
Ekonominis regionas Rytų Sibiras
Administracinis centras Ulan Udė
Oficialios kalbos rusų, buriatų
Vadovas Leonidas Potapovas
Gyventojų (2005) 969 146 (56)
Plotas 351 300 km² (15)
  - vandens % 6,0 %
Tankumas (2005) 2,76 žm./km²
Vikiteka Buriatijos RespublikaVikiteka

Istorija

redaguoti

Pagal 1703 m. sutartį, pasirašytą caro Petro I, Buriatija laisvu noru įstojo į Rusijos imperiją. 1923 m. buvo suformuota Buriatijos-Mongolijos ASSR. 1937 m. nuo Buriatijos atskirtos Ust Ordos ir Agos Buriatų autonominės apygardos. 1958 m. teritorija pertvarkyta į Buriatijos ASSR. Nuo 1992 m. Buriatija – Rusijos federacinė respublika.

Geografija

redaguoti

Buriatija išsidėsčiusi Užbaikalėje. Pietvakariuose sieika Rytų Sajaną (aukščiausia vieta – Munku Sardyko k., 3491 m). Užbaikalėje iškilusi sudėtinga kalnų sistema: Stano kalnynas, Vitimo plokščiakalnis, Chamar Dabano, Barguzino kalnagūbriai. Iš viso kalnuotos sritys užima 80 % respublikos ploto. Klimatas vidutinių platumų; ryškiai kontinentinis. Būdingos šaltos speiguotos žiemos ir šiltos vasaros. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -24 °C, liepos 17 °C. Per metus iškrinta apie 300 mm kritulių. Visą vakarinę Buriatiją užima vienas didžiausių Azijos ežerų – Baikalas. Į jį teka Selengos, Barguzino, Aukštutinės Angaros upės. Šiaurės rytuose teka Vitimas su savo intakais. Amžinasis įšalas. Net 4/5 respublikos paviršiaus dengia taiga (maumedžiai, kedrai, kėniai). Pietuose yra stepių ir miškastepių.

Ekonomika

redaguoti

Buriatijoje gausu naudingų iškasenų: volframo, molibdeno, aukso, polimetalų rūdų, akmens ir rusvųjų anglių, geležies rūdų, boksito, apatitų, asbesto, grafito. Medienos, mašinų gamybos pramonė, žvejyba. Yra Gusinooziorsko ŠE. Teritoriją kerta Baikalo-Amūro magistralė.

Gyventojai

redaguoti

Tautinė sudėtis:

 
Pietų Buriatijos kraštovaizdžiai

Buriatijoje yra 6 miestai (tūkst. gyventojų 2007 m.):

Kitos didesnės gyvenvietės:

Administracinis suskirstymas

redaguoti
 
 
Kraštovaizdžiai į pietus nuo Ulan Udės

Respublika padalinta į 21 rajoną. Yra 6 miestai, 29 miesto tipo gyvenvietės ir 614 kaimų.

Rajonai (skliaustuose – administracinis centras):

Nuorodos

redaguoti


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos  
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas