Atverti pagrindinį meniu
Įvairių konsistencijų ir atspalvių naftos pavyzdžiai (iš kairės: Kaukazo, Artimųjų Rytų, Arabijos ir Prancūzijos regionų).

Nafta (gr. ναφθα, turk. neft; kilmė siejama su akad. napatum 'užsiliepsnoti, užsižiebti') – Žemės plutoje susidaręs aliejaus konsistencijos degus skystis. Randama nuosėdinės kilmės akytose uolienose, įsisunkusi į smėlį, smiltainį, klintį. Vienas iš svarbiausių gamtinių išteklių.

Turinys

IstorijaKeisti

Naftą žmonės atrado jau seniausiais laikais, nes tam tikromis sąlygomis nafta iškyla į žemės paviršių. Atliekant archeologinius tyrimus prie Eufrato upės, buvo rasti naftos gavybos pėdsakų, kurių amžius siekė 4000–6000 m. pr. m. e. Nafta tuo metu naudota kaip kuras, o bitumai statybose ir kelių tiesimui. Kinijoje nafta buvo išgaunama išgręžus bambukinius gręžinius. Nafta buvo naudota kaitinti sūrymą ir taip gaminti druską. Plutarchas ir Dioskoridas rašė apie naftą, kuri buvo naudota kurui Senovės Graikijoje.

Moderni naftos panaudojimo istorija prasideda 1853 m., kai lenkų mokslininkas Ignacy Lukasiewicz išgavo žibaląžalios naftos.

Pirmas komercinis naftos gręžinys buvo išgręžtas Kanadoje 1858 m. Vėliau buvo atrasti dideli naftos telkiniai JAV, Azerbaidžane, Venesueloje, Artimuosiuose Rytuose.

Iki XX a. 6-ojo dešimtmečio akmens anglis pasaulyje buvo pagrindinis energijos šaltinis. Vėliau labiau pradėta naudoti naftą. Dabar net 90 % transportui reikalingos energijos išgaunama iš naftos.

KainosKeisti

 
Savaitinis naftos kainų vidurkis JAV, 2003 sausis-2008 gruodis (neatsižvelgiant į infliaciją).

Nuo 1980-ųjų metų vidurio iki 2003 m. rugsėjo mėnesio vidutinė infliacijos koreguojama naftos kaina, Niujorko prekių biržoje buvo žemesnė nei 25 JAV doleriai už barelį 2008 m. sausio 2 d. buvo peržengta psichologinė 100 dolerių riba, o 2008 m. liepos 11 d. pasiektas visų laikų rekordas – 147 doleriai už barelį.[1]

Naftos kainų šuolį išprovokavo keli veiksniai: augantis naftos produktų poreikis sparčiai augančių Azijos valstybių tarpe, nepakankamai sparčiai augusi naftos gavyba pasaulyje, sukūrusi didėjantį skirtumą tarp paklausos ir pasiūlos, naftingų regionų destabilizacija, JAV Energijos departamento bei kitų organizacijų pranešimus apie JAV naftos atsargų sumažėjimą, rūpesčiai, jog gali būti pasiektas naftos gavybos maksimumas, įtampa Vidurio rytuose, bei įvairios spekuliacijos. Kainų šuoliui taip pat turėjo įtakos tokie politiniai įvykiai kaip Šiaurės Korėjos raketų bandymai, konfliktas tarp Izraelio ir Libano, įtampa tarp JAV ir Irako bei kiti trumpalaikius kainos šuolius sukėlę įvykiai.

Pasiekusi 147 dolerių už barelį rekordą, naftos kaina ėmė kristi. 2008 metų rugsėjo viduryje dėl lėtėjančios pasaulinės ekonomikos ir mažėjančios paklausos kaina vėl sumažėjo iki 100 dolerių už barelį. Reaguodama į krentančias naftos kainas, naftą eksportuojančių valstybių susivienijimas OPEC paskelbė, jog yra pasirengęs imtis veiksmų, tam, kad sustabdytų kainų kritimą ir išlaikytų kainą 70–100 dolerių už barelį intervale, tačiau blogėjant pasaulinei ekonomikai, kaina ir toliai krito. 2008 metų lapkričio 20 d. naftos barelis kainavo kiek mažiau nei 50 dolerių. Gruodžio 17 d. OPEC paskelbė apie rekordinį naftos gavybos mažinimą 2,2 milijonais barelių per dieną, tačiau nepaisant to 2009 m. vasario 13 d. naftos barelio kaina svyravo 35 dolerių riboje, tačiau gegužę pakilo iki 55 JAV dolerių.

Manoma, kai tai buvo viena iš 2008–2009 m. pasaulio ekonominės krizės priežasčių. Nuosmukio metu pasiūla viršijo paklausą, atsargų buvo sukaupta daugiausiai nuo 1990 m. 2011–2014 m. naftos kainos laikėsi apie 100 dolerių už barelį kainos ribose dėl arabų protestų krizės Viduriniuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje (Egipto revoliucija, Libijos civilinis karas, taip pat sankcijos prieš Iraną didino įtampą regione). 2014–2015 m. rinka buvo užtvindyta, dėl žymiai patobulėjusių naftingųjų skalūnų gavybos technologijų JAV. 2016 m. gale kainos pasiekė 26 dolerių ribą.[2]

Naftos fizinės savybėsKeisti

SpalvaKeisti

Naftos spalva pasitaiko labai įvairi. Gamtoje labiausiai paplitusi tamsiai rudos ir juodos spalvos su žalsvu atspalviu, tokios spalvos būna beveik visų žemynų nafta. Rečiau pasitaiko šviesiai rudos ir geltonos spalvos nafta.

TankisKeisti

Tankis yra svarbus naftos fizikinis rodiklis. Jį sąlygoja asfalto ir dervų kiekis, angliavandenilių molekulinis svoris, ištirpusių dujų kiekis ir vanduo. Naftos tankis gali kisti nuo 0,65 iki 1,00 g/cm³. Mažo tankio nafta susideda iš lengvųjų angliavandenilių ir mineralinės alyvos. Pagal tankį nafta skirstoma į:

  • lengvąją (tankis iki 0,87 g/cm³),
  • vidutinio tankio (0,87–0,91 g/cm³),
  • sunkiąją (daugiau nei 0,91 g/cm³).

TirpumasKeisti

Naftos tirpumas vandenyje labai silpnas, tačiau atskiri jos komponentai tirpsta pakankamai gerai. Aromatiniai angliavandeniliai tirpsta geriau už metano junginius. Blogiausiai vandenyje tirpsta mineralinės alyvos frakcija. Aukštesnės temperatūros nafta tirpsta geriau. Pagrindiniai naftą sudarantys komponentai, išskyrus parafiną, gerai tirpsta chloroforme, benzene, anglies tetrachloride, etilo eteryje, anglies sulfide ir kai kuriuose kituose skysčiuose. Nafta gerai tirpina jodą, sierą, kaučiuką, įvairios sudėties dervas ir augalinės kilmės riebalus.

LiuminescencijaKeisti

Daugelis naftą sudarančių komponentų pasižymi liuminescencija. Šią savybę galima gauti apšvitinus monochromatine ar polichromatine šviesa, radioaktyvia spinduliuote arba nuo staigaus ir stipraus smūgio bei trinties. Ypač gerai švyti mineralinės alyvos frakcija (melsvai), dervos (rudai, gelsvai, oranžiniai) ir asfaltenai (geltonai). Pagal švytėjimą galima spręsti apie naftos sudėtį.

Naftos sudėtisKeisti

Nafta susideda iš įvairių komponentų:

A grupė. Angliavandeniliniai junginiai.

  • Lengvoji angliavandenilių frakcija
  • Mineralinės alyvos
  • Kietieji angliavandeniliai

B grupė. Neangliavandeniliniai junginiai.

  • Dervos:
    • Benzolinės sudėties
    • Spirito-benzolinės sudėties
  • Asfaltenai
  • Karbonai
  • Karboidai

Naftos elementinė sudėtis:

Frakcinis distiliavimasKeisti

Frakcinis distiliavimas taikomas perdirbant naftą, kai iš jos norima gauti įvairių produktų:

  • Dujiniai angliavandeniliai – lengviausios naftos frakcijos, distiliuojant išgaruoja pirmiausiai. Tai daugumoje propano ir butano dujos.
  • Benzinas – gaunamas didesnėje nei 30 °C;
  • Žibalas – gaunami 30–200 °C temperatūroje;
  • Dyzelinis kuras – gaunami 150–250 °C temperatūroje;
  • Tepalai/alyvos – gaunami 250–400 °C temperatūroje;
  • Mazutas arba krosnių/katilų kuras – vakuuminio distiliavimo, katalitinio krekingo likutis su pašalinta asfaltenų frakcija;
  • Gudronas – sunkiausias naftos perdirbimo likutis, normalioje temperatūroje kietėjantis;
  • Siera – pašalinis produktas, gaunamas nusierinant naftos produktus.

Naftos kilmės teorijosKeisti

Yra kelios naftos kilmės teorijos. Populiariausios yra dvi, biogeninė – iš organizmų ir nebiogeninė (abiogeninė) – iš Žemės mantijos, transformuojantis metanui į kitus organinius junginius.

Biogeninė naftos kilmės teorijaKeisti

Ši teorija sako, kad nafta, kaip ir dujos ar akmens anglis, susidarė dėl slėgio ir karščio iš jūros organizmų, kurie žuvę grimzdo į jūros dugną. Po nugrimzdimo šie iš organinių medžiagų susidarę sedimentai per ilgą laiką buvo veikiami slėgio ir aukštos temperatūros, dėl ko susidarė nafta, kuri kaupėsi taip vadinamuose kolektoriuose (vietose su nelaidžiu viršutiniu sluoksniu).

Nebiogeninė naftos kilmės teorijaKeisti

Daug rusų ir ukrainiečių geologų palaiko nebiogeninę naftos susidarymo teoriją. Ji sako, kad žemėje, kaip ir kitose saulės sistemos planetose yra ir buvo tam tikras angliavandenilių kiekis. Laikui bėgant dėl angliavandenilių tankio, jie kilo į žemės paviršių. Kartu veikiami šilumos ir slėgio virto nafta.

Naftos pavadinimaiKeisti

Naftos industrijoje ar prekyboje nafta dažniausiai vadinama pagal išgavimo vietą. Taip pat pavadinime būna nurodyta kokio santykinio tankio ar klampumo nafta (light, heavy). Kartais pavadinimuose nurodomas sieringumas (sieros kiekis naftoje) (sweet – mažai sieros, sour – didelis sieros kiekis).

Kai kurie naftos pavadinimai (WTI ir Brent dažniausiai cituojami žiniasklaidoje):

 
Naftą eksportuojančios (tamsi spalva) ir importuojančios šalys (šviesi spalva)

GamybaKeisti

Šiais laikais nafta iš Žemės plutos išgaunama daugiausiai gręžiniais. Nafta – svarbus energijos šaltinis, ji yra pagrindinė žaliava naftos chemijos pramonei, gaminant benziną, skystą kurą, žibalą, tepalus, asfaltą, vazeliną ir kt.
Naftą buities reikmėm pradėta naudoti XIX a. pabaigoje. Iš pradžių iš jos buvo išgaunamas žibalas, o vėliau, atsiradus vidaus degimo varikliams, ji naudota benzino ir dyzelino gamybai. Gaminant naftos produktus naudojami trys perdirbimo būdai:

Daugiausia naftos per dieną išgaunančios šalysKeisti

Lentelėje nurodytas 2017 m. trisdešimtyje šalių išgautos naftos kiekis bareliais per dieną.[3]

 
Pasaulio naftos gavyba 2017 m. bareliais šalies gyventojui
Naftos išgavimas bareliais per dieną:
1   Jungtinės Amerikos Valstijos 15 566 000
2   Saudo Arabija 12 090 000
3   Rusija 11 200 000
4   Kanada 4 987 000
5   Kinija 4 779 000
6   Iranas 4 669 000
7   Irakas 4 462 000
8   Jungtiniai Arabų Emyratai 3 721 000
9   Brazilija 3 363 000
10   Kuveitas 2 928 000
11   Meksika 2 260 000
12   Venesuela 2 174 000
13   Kataras 2 068 000
14   Nigerija 2 037 000
15   Norvegija 1 979 000
16   Kazachstanas 1 880 000
17   Angola 1 707 000
18   Alžyras 1 641 000
19   Jungtinė Karalystė 1 047 000
20   Indija 1 003 000
21   Omanas 980 000
22   Indonezija 913 000
23   Kolumbija 875 000
24   Libija 852 000
25   Azerbaidžanas 799 000
26   Malaizija 723 000
27   Argentina 674 000
28   Egiptas 653 000
29   Ekvadoras 531 000
30   Tailandas 501 000
- Iš viso -

Palyginimui, o 2016 m. Lietuvoje buvo išgaunama 2 000 barelių naftos į dieną[4].

Pasauliniai naftos rezervaiKeisti

 
Pasaulio naftos atsargos bareliais šalies gyventojui
Naftos rezervai pagal valstybes (bareliais)
1   Venesuela 296 500 000 000
2   Saudo Arabija 264 600 000 000
3   Kanada 175 200 000 000
4   Iranas 150 600 000 000
5   Irakas 143 500 000 000
6   Meksika 139 020 000 000
7   Kuveitas 104 000 000 000
8   Jungtiniai Arabų Emyratai 97 800 000 000
9   Rusija 74 200 000 000
10   Libija 47 000 000 000
11   Nigerija 37 200 000 000
12   Kazachstanas 30 000 000 000
13   Kataras 25 410 000 000
14   Kinija 20 350 000 000
15   Jungtinės Amerikos Valstijos 19 120 000 000
16   Brazilija 14 240 000 000
17   Azerbaidžanas 14 000 000 000
18   Angola 13 500 000 000
19   Alžyras 12 200 000 000
20   Sudanas 6 800 000 000
21   Norvegija 6 680 000 000
22   Ekvadoras 6 542 000 000
23   Indija 5 800 000 000
24   Omanas 5 500 000 000
  Europos Sąjunga 5 453 000 000
25   Gana 5 000 000 000
26   Vietnamas 4 700 000 000
27   Egiptas 4 300 000 000
28   Indonezija 4 050 000 000
29   Gabonas 3 700 000 000
30   Australija 1 100 000 000
31   Jungtinė Karalystė 3 000 000 000
32   Jemenas 3 000 000 000
33   Malaizija 2 900 000 000
34   Sirija 2 500 000 000
35   Argentina 2 386 000 000
36   Kolumbija 1 900 000 000
37   Kongo Respublika 1 600 000 000
38   Čadas 1 500 000 000
39   Brunėjus 1 100 000 000
40   Pusiaujo Gvinėja 1 100 000 000
41   Danija 1 060 000 000
42   Trinidadas ir Tobagas 728 300 000
43   Rumunija 600 000 000
44   Turkmėnija 600 000 000
45   Uzbekija 594 000 000
46   Rytų Timoras 553 800 000
47   Peru 470 800 000
48   Bolivija 465 000 000
49   Pakistanas 436 200 000
50   Tailandas 430 000 000
51   Tunisas 425 000 000
52   Italija 423 700 000
53   Ukraina 395 000 000
54   Vokietija 276 000 000
55   Turkija 262 200 000
56   Dramblio Kaulo Krantas 250 000 000
57   Kamerūnas 200 000 000
58   Albanija 199 100 000
59   Baltarusija 198 000 000
60   Kongo Demokratinė Respublika 180 000 000
61   Kuba 178 900 000
62   Papua Naujoji Gvinėja 170 000 000
63   Filipinai 168 000 000
64   Čilė 150 000 000
65   Ispanija 150 000 000
66   Bahreinas 124 600 000
67   Prancūzija 101 200 000
68   Mauritanija 100 000 000
69   Nyderlandai 100 000 000
70   Marokas 100 000 000
71   Lenkija 96 380 000
72   Austrija 89 000 000
73   Gvatemala 83 070 000
74   Surinamas 79 600 000
75   Serbija 77 500 000
76   Kroatija 73 350 000
77   Naujoji Zelandija 60 000 000
78   Mianmaras 50 000 000
79   Japonija 44 120 000
80   Kirgizija 40 000 000
81   Gruzija 35 000 000
82   Bangladešas 28 000 000
83   Vengrija 26 570 000
84   Bulgarija 15 000 000
85   Pietų Afrikos Respublika 15 000 000
86   Čekija 15 000 000
87   Lietuva 12 000 000
88   Tadžikija 12 000 000
89   Graikija 10 000 000
90   Slovakija 9 000 000
91   Beninas 8 000 000
92   Belizas 6 700 000
93   Taivanas 2 800 000
94   Izraelis 1 940 000
95   Barbadosas 1 790 000
96   Jordanija 1 000 000
97   Etiopija 430 000
- Iš viso 1 392 461 050 000

Nafta LietuvojeKeisti

Lietuvos teritorija įeina į Baltijos naftingąją sritį. Naftos telkinių surasta vakarinėje šalies dalyje. Naftos telkiniai ir licenziniai plotai yra šie:

Šiuose telkiniuose nafta susikaupusi kambro periodo smiltainiuose. Kiti Lietuvos telkiniai nėra detaliai išžvalgyti (aprobuoti ištekliai) ir eksploatuojami. Tai Lausargių, Kudirkos, Kybartų, Agluonėnų, Uoksų telkiniai. Taip pat Lietuvos teritoriniuose vandenyse yra perspektyvių naftos kolektorių, tačiau šie galimi telkiniai visiškai neišžvalgyti.

2012 m. Lietuvoje išgauta 102 040 tonų naftos, o 2013 m. – 86 070 tonų.[5]

LiteratūraKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. „TIMELINE: Half a century of oil price volatility“. Reuters. 11-20-2008. Nuoroda tikrinta 2018-03-02. 
  2. „Price of Oil (WTI)“. businessinsider.com. Nuoroda tikrinta 2018-03-02. 
  3. msn.com / The oil kings of the world are not who you might think, by Daniel Coughlin, 2018 May
  4. cia.gov / FIELD LISTING :: CRUDE OIL – PRODUCTION. This entry is the total amount of crude oil produced, in barrels per day (bbl/day).
  5. „Senka Lietuvos naftos telkiniai“. vz.lt. 2014-01-20. Suarchyvuotas originalas 2018-01-06. Nuoroda tikrinta 2018-02-12. 

NuorodosKeisti

Vikiteka