Čeliabinsko sritis

Čeliabinsko sritis (rus. Челябинская область) – Rusijos sritis pietų Urale ir Vakarų Sibiro žemumoje. Ribojasi su Kazachija pietryčiuose, Baškirija vakaruose, Sverdlovsko sritimi šiaurėje, Orenburgo sritimi pietuose ir Kurgano sritimi rytuose. Centras – Čeliabinskas.

Čeliabinsko sritis
Челябинская область
Čeliabinsko srities vėliava Čeliabinsko srities herbas
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda Uralo federalinė apygarda
Ekonominis regionas Uralo
Administracinis centras Čeliabinskas
Oficialios kalbos rusų
Vadovas Piotras Suminas
Gyventojų (2021) 3 442 810 (10)[1]
Plotas 88 529 km² (36)
  - vandens % 0,3 %
Tankumas (2021) 39 žm./km²
Vikiteka Čeliabinsko sritisVikiteka

Pagrindinės pramonės šakos yra mašinų gamyba ir metalo apdirbimas, regione taip pat yra gamtinių išteklių – geležies rūdos, cinko ir kt.

Istorija redaguoti

Sritis įkurta 1934 m. sausio 17 d. Čeliabinsko tvirtovė pastatyta 1736 m., tačiau daugiau gyventojų srityje ėmė kurtis XIX a., po to kai čia buvo nutiestas geležinkelis.


Geografija redaguoti

Sritis įsikūrusi Pietų Uralo kalnuose ir Užuralėje. Aukštis iki 1406 m. Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -16-18 °C, liepos mėnesio +17-20 °C. Per metus vidutiniškai iškrenta 300–500 mm kritulių. Rytinės srities upės priklauso Kamos baseinui (Ufa), pietinės – Uralo baseinui (Uralas), rytinės – Tobolo baseinui (Miasas, Ujus). Gausu ežerų (Uvildai, Turgojakas ir kt.). Vakaruose, kalnų šlaituose auga mišrieji miškai, pietuose plyti miškastepės ir stepės.[2]

Gyventojai redaguoti

Tautinė sudėtis pagal 2002 m. surašymą:

Miestai redaguoti

 
Srities vakarinės dalies kraštovaizdis

Didžiausi miestai 2002 m. (> 30 tūkst. gyventojų):

  1. Čeliabinskas
  2. Magnitogorskas
  3. Zlatoustas
  4. Miasas
  5. Kopeiskas
  6. Oziorskas
  7. Troickas
  8. Snežinskas
  9. Satka
  10. Čebarkulis
  11. Kyštymas
  12. Korkinas
  13. Južnouralskas
  14. Verchnij Ufalėjus
  15. Triochgornas
  16. Aša

Šaltiniai redaguoti


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos  
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas