Čeliabinsko sritis
| Čeliabinsko sritis Челябинская область | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Rusija
| ||||||
| Federalinė apygarda | Uralo federalinė apygarda | ||||||
| Ekonominis regionas | Uralo | ||||||
| Administracinis centras | Čeliabinskas | ||||||
| Oficialios kalbos | rusų | ||||||
| Vadovas | Piotras Suminas | ||||||
| Gyventojų | 3 442 810 (10)[1] | ||||||
| Plotas | 88 529 km² (36) | ||||||
| - vandens % | 0,3 % | ||||||
| Tankumas | 39 žm./km² | ||||||
 Vikiteka |
Čeliabinsko sritisVikiteka | ||||||
Čeliabinsko sritis (rus. Челябинская область) – Rusijos sritis pietų Urale ir Vakarų Sibiro žemumoje. Ribojasi su Kazachija pietryčiuose, Baškirija vakaruose, Sverdlovsko sritimi šiaurėje, Orenburgo sritimi pietuose ir Kurgano sritimi rytuose. Centras – Čeliabinskas.
Pagrindinės pramonės šakos yra mašinų gamyba ir metalo apdirbimas, regione taip pat yra gamtinių išteklių – geležies rūdos, cinko ir kt.
IstorijaKeisti
Sritis įkurta 1934 m. sausio 17 d. Čeliabinsko tvirtovė pastatyta 1736 m., tačiau daugiau gyventojų srityje ėmė kurtis XIX a., po to kai čia buvo nutiestas geležinkelis.
GeografijaKeisti
Sritis įsikūrusi Pietų Uralo kalnuose ir Užuralėje. Aukštis iki 1406 m. Klimatas vidutinių platumų, žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -16-18 °C, liepos mėnesio +17-20 °C. Per metus vidutiniškai iškrenta 300–500 mm kritulių. Rytinės srities upės priklauso Kamos baseinui (Ufa), pietinės – Uralo baseinui (Uralas), rytinės – Tobolo baseinui (Miasas, Ujus). Gausu ežerų (Uvildai, Turgojakas ir kt.). Vakaruose, kalnų šlaituose auga mišrieji miškai, pietuose plyti miškastepės ir stepės.[2]
GyventojaiKeisti
Tautinė sudėtis pagal 2002 m. surašymą:
- rusai – 82,3 %
- totoriai – 5,7 %
- baškirai – 4,6 %
- ukrainiečiai – 2,14 %
- kazachai – 1,01 %
- vokiečiai – 0,78 %
- baltarusiai – 0,56 %
- ir kt.
MiestaiKeisti
Didžiausi miestai 2002 m. (> 30 tūkst. gyventojų):
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Оценка численности постоянного населения на 1 января 2021 года и в среднем за 2020 год.
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.
