Karelijos Respublika

Karelija (rus. Карелия), Karelijos Respublika (rus. Республика Карелия, karel. Karjalan tazavalla) – federacinė respublika šiaurės vakarų Rusijoje, Karelijos regione. Ribojasi su Archangelsko sritimi rytuose, su Vologdos ir Leningrado sritimis pietuose, su Suomija vakaruose ir su Murmansko sritimi šiaurėje. Šiaurės rytuose skalauja Baltoji jūra. Sostinė – Petrozavodskas.

Karelijos Respublika
Республика Карелия
Karjalan tazavalla
Karelijos Respublikos vėliava Karelijos Respublikos herbas
(Išsamiau)
Laiko juosta: (UTC+4)
------ vasaros: (UTC)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Federalinė apygarda Šiaurės Vakarų federacinė apygarda
Ekonominis regionas Šiaurės
Administracinis centras Petrozavodskas
Oficialios kalbos rusų, karelų
Gyventojų (2022) 603 067 (69)[1]
Plotas 180 520 km² (18)
  - vandens % 14,7 %
Tankumas (2022) 3,34 žm./km²
ISO 3166-2 RU-KR
Vikiteka Karelijos RespublikaVikiteka

Istorija redaguoti

1920 m. sudaryta Karelijos darbininkų komuna, 1923 m. perorganizuota į Karelijos ATSR. 19401956 m. buvo Karelijos-Suomijos TSR (sąjunginė TSRS respublika), vėliau vėl tapo autonomine respublika. Nuo 1991 m. – federacinė Rusijos respublika.

Geografija redaguoti

Karelija driekiasi Rytų Europos lygumos šiaurės vakaruose, kalvotoje ir labai ežeringoje Vakarų Karelijos aukštumoje. Vakaruose ir šiaurės vakaruose pereina į Manselkės aukštumą (aukštis iki 578 m).

Klimatas vidutinių platumų, daugiausia jūrinis. Vidutinė vasario mėnesio temperatūra nuo -9 °C iki -13 °C, liepą 14-16 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis apie 500 mm. Upės priklauso Baltijos ir Baltosios jūrų baseinams: Vodla, Kemė, Kovda, Vygas, Suna (su Kivačo kriokliu). Karelijoje telkšo apie 60 tūkst. ežerų, jų tarpe vieni didžiausių Europoje Ladogos ir Onegos ežerai. Kiti didesni ežerai: Piaozeras, Segozeras, Vygozeras, Topozeras, Siamozeras, Janisjarvis, Vodlozeras, Leksozeras, Niukas ir kt.[2]

Apie pusę respublikos teritorijos dengia spygliuočių (daugiausia pušų) ir mišrieji miškai (beržai, uosiai, alksniai). Įsteigtas Kivačo rezervatas, Kostomukšos rezervatas, Vodlozero nacionalinis parkas, Panajarvio nacionalinis parkas, Kalevalos nacionalinis parkas.

Gyventojai redaguoti

 
Ežeringoji Karelija. Venehjarvio ežeras
 
Karelijos fizinis žemėlapis

Karelijoje yra 13 miestų; didžiausi:

Tautinė sudėtis (2010 m.):[3]

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti


Rusijos Federacijos administracinės teritorijos  
Federaliniai subjektai
Respublikos Adygėja | Altajus | Baškirija | Buriatija | Chakasija | Čečėnija | Čiuvašija | Dagestanas | Ingušija |Jakutija | Kabarda-Balkarija | Kalmukija | Karačiajų Čerkesija | Karelija | Komija | Krymas* | Marija | Mordvija | Šiaurės Osetija | Tatarstanas | Tuva | Udmurtija
Kraštai Altajus | Chabarovskas | Kamčiatka | Krasnodaras | Krasnojarskas | Permė | Primorė | Stavropolis | Užbaikalė
Sritys Amūras | Archangelskas | Astrachanė | Belgorodas | Brianskas | Čeliabinskas | Irkutskas | Ivanovas | Jaroslavlis| Kaliningradas | Kaluga | Kemerovas | Kirovas | Kostroma | Kurganas | Kurskas | Leningradas | Lipeckas | Magadanas | Maskva | Murmanskas | Žemutinis Naugardas | Naugardas | Novosibirskas | Omskas | Orenburgas | Oriolas | Penza | Pskovas | Rostovas | Riazanė | Sachalinas | Samara | Saratovas | Smolenskas | Sverdlovskas | Tambovas | Tiumenė | Tomskas | Tula | Tverė | Uljanovskas | Vladimiras | Volgogradas | Vologda | Voronežas
Federaciniai miestai Maskva | Sankt Peterburgas
Autonominės sritys Žydų
Autonominės apygardos Chantų Mansija | Čiukotka | Jamalas | Nencija
Federalinės apygardos
Centrinė | Krymas | Pavolgis| Pietūs | Sibiras | Šiaurės Vakarai | Šiaurės Kaukazas | Tolimieji Rytai | Uralas